Paieškos kriterijai:

  • Muziejus: Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Porfyrinis rapakivis

    Porfyrinis rapakivis

    Alandų porfyrinis rapakivis – magminė intruzinė uoliena, rudai raudonos spalvos, granitinės sudėties, porfyrinės struktūros, masyvios tekstūros. Pagrindinė masė rudai raudona, itin smulkiakristalinė. Fenokristai sudaryti iš biotito juodo ir felzinių mineralų kvarco pilko, skaidraus 3 – 8 mm dydžio, lauko špatų daugiausia kalio feldšpatas (ortoklazas) šviesiai rausvas kartais beveik baltas ir idiomorfiškas iki 18 mm dydžio, daugelis apaugę nedideliu storiu tuo pačiu ortoklazu ar kitokiu lauko špatu, tai pat yra ir plagioklazo šviesiai pilko, beveik balto iki 5 mm dydžio, jo kiekis nedidelis. Uoliena susidarė Alandų salų pietvakariuose, pusiasalyje Hammarudda, susidarymo amžius apie 1,58 mlrd. m. Uoliena (eksponatas) yra riedulio formos, kurio šonas nupjautas ir nušlifuotas. Riedulys rastas Kamorūnų k., Varėnos r., Lietuva.

  • Rapakivis

    Rapakivis

    Rapakivis – magminė intruzinė uoliena, rudai raudonos spalvos su pavienėmis juodomis dėmelėmis, granitinės sudėties, įvairiagrūdis,  rapakyvinės (ovoidinės) struktūros, nušlyfuotame šone puikiai matomi kalio feldšpatų ovoidai t.y. dideli iki 10 mm dydžio apvalūs ortoklazo fenokristai, apjuosti iki 2 mm storio oligoklazo, uoliena masyvios tekstūros. Uoliena sudaryta iš mafinių (tamsių) mineralų biotito – 6 % ir raginukės 4 %, felzinių (šviesių) mineralų feldšpato (kalio feldšpato) raudono ar šviesiai rausvo – 80 %, kvarco pilko – 10 %. Uoliena yra gargždo formos, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo vieta Alandų salos, maždaug prieš 1,634 – 1,58 mlrd., metų. Eksponato radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos m., Lietuva.

  • Rapakivis

    Rapakivis

    Rapakivis – magminė intruzinė uoliena, marga nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos, granitinės sudėties, įvairiagrūdė, rapakyvinės (ovoidinės) struktūros, puikiai matomi kalio feldšpatų ovoidai t.y. dideli iki 15 mm dydžio apvalūs ortoklazo fenokristai, apjuosti iki 2 mm storio šviesiai pilko arba rudo oligoklazo kristalais, uoliena masyvios tekstūros. Uoliena sudaryta iš mafinių (tamsių) mineralų biotito – 4 % ir raginukės 3 %, felzinių (šviesių) mineralų feldšpatų (kalio feldšpato) raudono ar šviesiai rausvo – 70 %, kvarco pilko – 23 %. Uoliena yra gargždo formos, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo vieta Alandų salos, maždaug prieš 1,634 – 1,58 mlrd., metų. Eksponato radimo vieta Šilalės k., Skuodas, Lietuva.

  • Rapakivis

    Rapakivis

    Rapakivis – magminė intruzinė uoliena, marga nuo šviesiai raudonos iki tamsiai raudonos, granitinės sudėties, įvairiagrūdė, neryškiai rapakyvinės (ovoidinės) struktūros, puikiai matomi kalio feldšpatų ovoidai t.y. dideli iki 10 mm dydžio apvalūs ortoklazo fenokristai, apjuosti iki 2 mm storio šviesiai pilko arba rudo oligoklazo kristalo, uoliena masyvios tekstūros. Uoliena sudaryta iš mafinių (tamsių) mineralų biotito – 4 % ir raginukės 3 %, felzinių (šviesių) mineralų feldšpatų (kalio feldšpato) raudono ar šviesiai rausvo – 70 %, kvarco pilko – 23 %. Uoliena yra gargždo formos, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo vieta Alandų salos, maždaug prieš 1,634 – 1,58 mlrd., metų. Eksponato radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos m., Lietuva.

  • Rapakivis

    Rapakivis

    Rapakivis – magminė intruzinė uoliena, rudai raudonos spalvos su pavienėmis juodomis dėmelėmis, granitinės sudėties, įvairiagrūdis, rapakyvinės (ovoidinės) struktūros, nušlyfuotame šone puikiai matomi kalio feldšpatų ovoidai t.y. dideli iki 10 mm dydžio apvalūs ortoklazo fenokristai, apjuosti iki 2 mm storio oligoklazo, uoliena masyvios tekstūros. Uoliena sudaryta iš mafinių (tamsių) mineralų biotito – 6 % ir raginukės 4 %, felzinių (šviesių) mineralų feldšpato (kalio feldšpato) raudono ar šviesiai rausvo – 80 %, kvarco pilko – 10 %. Uoliena yra gargždo formos, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Uolienos susidarymo vieta Alandų salos, maždaug prieš 1,634 – 1,58 mlrd. metų. Eksponato radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos m., Lietuva.

  • Rapakivis

    Rapakivis

    Rapakivis – magminė intruzinė uoliena, rudai raudonos spalvos su pavienėmis juodomis dalelėmis, granitinės sudėties, įvairiagrūdis, rapakyvinės (ovoidinės) struktūros, puikiai matomi kalio feldšpatų ovoidai t.y. dideli iki 20 mm dydžio apvalūs ortoklazo fenokristai, apjuosti iki 2 – 3 mm storio oligoklazo, uoliena masyvios tekstūros. Uoliena sudaryta iš mafinių (tamsių) mineralų: biotito – 8 % ir raginukės 7 %, felzinių (šviesių) mineralų feldšpato (kalio feldšpato) raudono ir šviesiai rausvo – 65 %, kvarco pilko – 20 %. Uoliena yra luito formos. Uolienos susidarymo vieta Alandų salos, maždaug prieš 1,634 – 1,58 mlrd., metų. Eksponato radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos sav., Lietuva.

  • Granitas

    Granitas

    Granitas - magminė intruzinė uoliena, šviesiai rausvos spalvos su pilkom dėmelėm, įvairiagrūdė, daugiau vyrauja vidutingrūdė struktūra, masyvioji tekstūra. Sudaryta iš mafinių mineralų (tamsių) raginukės 5 % ir biotito 3 %, feminių (šviesių) mineralų lauko špatų šviesiai rausvų, raudonų 60 %, kai kurie šarminiai feldšpatai yra iki 8 mm dydžio, bet labai nedaug, tai pat kvarco šviesiai pilko apie 32 %. Uoliena susidarė  maždaug prieš 1,6 mlrd., metų. Uoliena yra luisto formos, kampuota. Uolienos (eksponato ) radimo vieta Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.

  • Alandų granitas

    Alandų granitas

    Alandų granitas - magminė intruzinė uoliena, šviesiai rausvos spalvos su pilkom dėmelėm, įvairiagrūdė ,vyrauja su pavieniais iki 6 mm dydžio kristalais, masyvioji tekstūra. Sudaryta iš mafinių mineralų (tamsių) raginukės ir biotito, felzinių (šviesių) mineralų lauko špatų šviesiai rausvų, raudonų, kai kurie iki 4 mm dydžio, kvarco šviesiai pilko iki 3 mm dydžio. Uoliena susidarė Alandų salose, susidarimo amžius apie 1,6 mlrd., metų. Uoliena yra gargždo formos, suapvalinta,. Uolienos (eksponato) radimo vieta Šventoji, Palangos m., Lietuva.

  • Diabazas-mandelšteinas

    Diabazas-mandelšteinas

    Diabazas-mendelšteinas – magminė efuzinė uoliena, tamsiai pilkos spalvos, bazinė ir vidutinio rūgštingumo uoliena, porfyrinės struktūros, masyvios tekstūros. Pagrindinė masė tamsiai pilka, pusiau stikliška. Fenokristai sudaryti iš plagioklazo šviesiai pilko 5-20 mm dydžio beveik idiomorfiški, tai pat tarp fenokristų pasitaiko šviesiai žalių, apvalių neaiškių fenokristų iki 5 mm dydžio. Uoliena (eksponatas) yra perpjauto riedulio formos, nupjauta pusė nušlifuota. Radimvietė Šauklių k., Skuodo r., Lietuva.

  • Ragainis

    Ragainis

    Ragainis – kontaktinio metamorfizmo uoliena, tamsiai pilkos spalvos, itin smulkiakristalinė, granoblastinė struktūra, masyvioji tekstūra. Sudaryta iš molio mineralų ir įvairiomis kryptimis kertančią uoliena kvarco gyslutėmis iki 3 mm storio. Susidarė granitinės ar kt. intruzijos įsiveržimo metu, veikiant dideliam karščiui talpinančias uolienas, šiuo atveju, molingus skalūnus, kurie slūgsojo apie 10 km gylyje. Uoliena yra labai atspari išoriniams poveikiams, todėl ir nėra išorinė forma labai pakitus (nuzulinta, užapvalinta ir t.t.) nuo nulaužimo nuo motininių uolienų iki radimo vietos. Rasta Kamorūnų k., Varėnos r. Lietuva. Eksponato galiukas yra nupjautas ir nušlifuotas.

  • Baltijos rudasis porfyras

    Baltijos rudasis porfyras

    Baltijos rudasis porfyras – magminė efuzinė uoliena, rudos spalvos, granitinės sudėties, iš dalies stikliškos struktūros, masyvios tekstūros. Fenokristai sudaryti iš kvarco pilko ir lauko špatų rausvai baltų, kai kurie beveik idiomorfiški 1-7 mm dydžio kristalų. Uoliena susidarė šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, maždaug prieš 1570 mlrd. metų. Uolienos (eksponato) forma netaisyklingo riedulio, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Išorinėje dalyje matyti mažos iki 2-3 mm duobutės, jos atsirado išdūlėjus lauko špatui (plagioklazui). Tai pat paviršiuje matyti ištrupėjusių ir didesnių duobučių, griovelių, šios duobutės atsirado greičiausiai ledynui ridenant uolienos nuolaužą į radimo vietą. Riedulys rastas Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.

  • Baltijos rudasis porfyras

    Baltijos rudasis porfyras

    Baltijos rudasis porfyras – magminė efuzinė uoliena, rudos spalvos, granitinės sudėties, iš dalies stikliškos struktūros, masyvios tekstūros. Fenokristai sudaryti iš kvarco pilko ir lauko špatų rausvai baltų, kai kurie beveik idiomorfiški 1-7 mm dydžio kristalų. Uoliena susidarė šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, maždaug prieš 1570 mlrd. metų. Uolienos (eksponato) forma netaisyklingo riedulio, kurio galas nupjautas ir nušlifuotas. Išorinėje dalyje matyti mažos iki 2-3 mm duobutės, jos atsirado išdūlėjus lauko špatui (plagioklazui). Tai pat paviršiuje matyti ištrupėjusių ir didesnių duobučių, griovelių, šios duobutės atsirado greičiausiai ledynui ridenant uolienos nuolaužą į radimo vietą. Riedulys rastas Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 27