Paieškos kriterijai:

  • Muziejus: Tauragės krašto muziejus
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Rašomoji mašinėlė

    Rašomoji mašinėlė

    Kęstučio apygardos partizanų naudota rašomoji mašinėlė. Partizanai spausdino slaptą dokumentaciją bunkeriuose. Rašomąją mašinėlę sovietiniais laikais slėpė ir saugojo Mikalina Bajorienė iš Lauksargių ir Adolfas Petrošius.

  • Mergelės Marijos paveikslas

    Mergelės Marijos paveikslas

    Mergelės Marijos paveikslas.

  • Lyginimo įrenginys „mangliai“

    Lyginimo įrenginys „mangliai“, XX a. pr. – XX a. I p.

    Pavadinimas „mangliai“ (kitaip „mogliai“) kilo nuo vokiečių kalbos žodžio „mangeln“, o tai reiškia „lyginti“. „Mangliais“ lygino daugiausiai rankšluosčius ir patalynę, leisdami audeklą kelis kartus pro volus. Lyginamoji medžiaga neturi būti perdžiūvusi. „Mangliai“ pirmiausiai naudoti Vakarų Europoje, o vėliau atkeliavo ir į Mažąją Lietuvą.

    Lyginimo įrenginys „mangliai“ naudotas stambiame ūkyje už Lauksargių, Žilučių k. (Tauragės r.) buvusios Mažosios Lietuvos teritorijoje. Šie „mangliai“ rasti po Antrojo pasaulinio karo apleistoje vokiečių sodyboje, į kurią 1944 m., vokiečių kariuomenei pasitraukus, atsikėlė M. Šedienės vyro Šedo tėvai. „Manglius“ naudojo iki 1987 m., kol buvo gyva Šedo motina, o vėliau Šedai persikėlė į Tauragę ir „manglius“ daugiabučio namo sandėliuke laikė nenaudojamus.

  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III-iojo Statuto priedas „Trybunał...“

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III-iojo Statuto priedas „Trybunał...“, 1693 m.

    Leidinys lenkų kalba „TRYBUNAŁ OBYWATELOM WIELKIEGO XIĘSTWA LITEWSKIEGO NA SEYMIE WARSZAWSKIM DANY Roku, Tyśiąnc Pięćset ośmdźieśiątego pierwszego“, išleistas 1693 m. Vilniuje.

    Tai yra yra priedas prie III-čiojo Lietuvos Statuto. Eksponatas yra labai vertingas, kadangi jis yra sietinas su Lietuvos Statutu, kuris laikomas iškiliausiu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės paminklu, galiojusiu net tada, kai Lietuva buvo Carinės Rusijos sudėtyje (galiojo iki 1840 m.).

    Šiame Statuto priede pateikiami 1581 m. Varšuvos Seimo Tribunolo nuostatai teisminių aktualijų tema. Priėmus šiuos nuostatus buvo baigtas bajoriškų teismų sistemos formavimo procesas, kurio pagrindinė pasekmė ta, kad monarchas neteko didelės dalies savo teisminių galių, o bajorų įtaka ypač išaugo. Lyginant su kitomis to meto valstybėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos bajorija išsikovojo vienus plačiausių teisminių įgaliojimų.

     

  • Etiketė vaistų

    Etiketė vaistų, XX a. I p.

    Skaudvilės vaistinės etiketės viduje pateikta informacija "Geriausias ir visai nekenksmingas sveikatai vaistas nuo visokio galvos skaudėjimo: migrenos, neralgijos, influencos ir dantų skaudėjimo.  Imant ir didesnę dozą - nekenksmingas širdžiai ir nervams. Imant gi didesnę dozą bus kaipo apsaugojimas nuo jūrų ligos ir gripo. Geriausias vaistas nuo galvos skaudėjimo po didelio vartojimo tabako ir alkoholio." Vidinėje pusėje, vertikaliai nurodyta "Vartojimo būdas: Jei gydytojas nenurodo, tai imasi 1 miltelis ir paskum patartina nors 20-30 minčių pagulėti." Skaudvilėje vaistinė veikia nuo 1884 m. Vladas Cirankevičius nuo 1922 m. buvo vaistinės vedėjas, o 1934 m. - 1940 m. ir vaistinės savininkas.

  • Piesta - grūstuvė

    Piesta - grūstuvė, 1865 m.

    Indas, kuriame grūstuvu smulkinamos įvairios medžiagos (sėmenys, kruopos, kanapės, bulvės ir kt.). Fasadinėje piestos pusėje išraižyta "1865 GJ WP". Piestos daromos su padu, taurės formos, drožiamos iš vientiso medžio. Piestų būta įvairių dydžių.

  • Telefonas

    Telefonas, 1920–1940 m.

    Stalinis telefono aparatas naudotas tarpukariu. Yra užrašas "TARTU TELEFONI WABRIK A-S". Aparatas turi dvi šakutes rageliui padėti. Dešiniajame šone yra sukama rankenėlė. Ragelyje yra nuspaudžiamas raudonas mygtukas ir šalia parašyta instrukcija "Klausant prispausti, kalbant atleisti".Telefono aparatas pagamintas Estijoje Tartu mieste

  • Laikraštis „Žemaitijos aidas“

    Laikraštis „Žemaitijos aidas“, 1933-07-15

    „Žemaitijos aidas“ buvo laikraštis – visuomeninis savaitraštis, ėjęs 1933 m. Tauragėje. Matyt, leidyba buvo nuostolinga, kadangi iš JAV grįžęs Tomas Norgelas leidybai vėliau pritrūko lėšų, o šeimą išlaikė turėdamas įvairių prekių parduotuvę Tauragėje, Stoties g. Antrojo pasaulinio karo metais medinis pastatas sudegė. Laikraštyje daugiausia aptariamos Tauragės bei Pagėgių apskričių aktualijos. Sveikuolišku gyvenimu būdu tarpukariu garsėjęs Tomas Norgelas (1880–1971) sovietmečiu liko gyventi Lietuvoje, tik jau Vilniuje.

  • Romos moneta

    Romos moneta, 161–180 m.

    Moneta – Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus (161–180 m.) sestercija (vario lydinys). Vienas iš Rikyškių kapinyno archeologinių kasinėjimų metu atkastų radinių (Eržvilko sen., Jurbarko r.). Kapinynas datuojamas II–VI a.

    Skalvoje II–III a. Romos monetų randama sąlygiškai nemažai. Jos rodo, kad tuo metu prekyba su Romos imperijos provincijomis buvo įgavusi didelę reikšmę, o baltai monetas pažinojo gerai. Vakarų baltų gyventuose plotuose romėniškų monetų randama daug daugiau, lyginant su rytų baltų gyventais arealais.

  • Nacistinės Vokietijos okupacijos metų plakatas

    Nacistinės Vokietijos okupacijos metų plakatas, 1944 m.

    1944 m. plakatas (nacistinės Vokietijos okupacija). Užrašas lietuviškai: „Už vokiečių jaunimą kovoja mūsų kariai. Atsidėkodamas jaunimas dalyvauja karo talkoje Europos teritorijoje“. Vaizduojamas karys ir du jaunuoliai. Plakatas itin retas. Plakatas atspindi žūtbūtinę Vermachto kovą jau iš esmės pralaimėtame kare, nepaliaujamai bandant palenkti į savo pusę užkariautas tautas ir jų jaunimą, kuris prisijungtų kariaujančių fronte.

  • Iškaba loterijos bilietų pardavimo

    Iškaba loterijos bilietų pardavimo, XX a. I p.

    Iškaba galimai kabėjo Skaudvilėje. Ją dovanojo skaudviliškis Bernardas Habdangas, (gimęs 1896 m.). Jo žmona Ona buvo ilgametė Skaudvilės miesto akušerė. Loterija buvo 5 klasių, jos pelnas buvo skirtas paremti Lietuvos Raudonąjį Kryžių. Metalinėje lentelėje užrašytas tekstas "RAUDONOJO KRYŽIAUS LOTERIJOS BILIETŲ pardavimas". Lentelė šiek tiek išlenkta, su skylėmis kampuose tvirtinimui, fonas baltas, užrašas raudonos ir juodos spalvos.

  • Lankinė laiptelinė segė

    Lankinė laiptelinė segė, IX–XII a.

    Segė, lankinė laiptelinė. Skalviškos kilmės. Analogijos randamos kuršių ir žiemgalių žemėse.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 136