Paieškos kriterijai:

  • Muziejus: Tauragės krašto muziejus
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Laikraščių „Aušra“ rinkinys

    Laikraščių „Aušra“ rinkinys, 1883–1885 m.

    Muziejuje saugomi Didžiajai Lietuvai skirto spausdinto mėnesinio visuomeninio politinio ir literatūrinio žurnalo, pasivadinusio laikraščiu „Aušra“, 1883–1885 m. originalūs numeriai, kuriuos sudaro 20 numerių arba 452 lapai, surišti į knygutę. Iki patenkant į muziejų, komplektas buvo laikomas blogomis sąlygomis. Pasak dovanojusiojo, laikraščių komplektas buvo išvežtas į tremtį, tad galima nuspėti, kokiose sąlygose jam teko pabuvoti.

  • Knyga „KRONIKA Sármácyey Europskiey: W KTOREY SIE ZAMYKA krolestwo Polskie ze wszystkiemi Páństwy, Xięstwy, y Prowincyámi swemi. tudźież też Wielke Xięstwo Lithew: Ruskie, Pruskie, Zmudzkie, Inflantskie, Moskiewskie, y część Tátárow“

    Knyga „KRONIKA Sármácyey Europskiey: W KTOREY SIE ZAMYKA krolestwo Polskie ze wszystkiemi Páństwy, Xięstwy, y Prowincyámi swemi. tudźież też Wielke Xięstwo Lithew: Ruskie, Pruskie, Zmudzkie, Inflantskie, Moskiewskie, y część Tátárow“, 1611 m.

    Alessandro Guagnini

    Italų kronikininko Aleksandro Gvanjinio išleista knyga pirmiausiai lotynų kalba (1578 m.), o 1611 m. lenkų kalba, kurioje pateikiami mišraus pobūdžio istoriniai ir geografiniai aprašymai apie Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos istoriją nuo legendinių laikų iki XVI a. drauge su šių valstybių provincijų charakteristikomis, taip pat Livonijos, Maskvos ir totorių chanatų geografiniai aprašymai.

     

    Kronika unikali tuo, kad tai pirmasis leidinys apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuriame pateikiami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretai. Šie portretai buvo išgalvoti, neparemti istoriniais duomenimis, tačiau, nepaisant to, jie padarė didelę įtaką tam, kaip iki šių laikų vaizduojami Lietuvos didieji kunigaikščiai. Kronikoje pateikti portretai vis dar išlieka vieni populiariausių naudojamų istorinėse knygose.

     

    Tai vienas reikšmingiausių Aleksandro Gvanjinio kūrinių. Visgi, autorystė yra ginčytina. Buvo užviręs didelis ginčas dėl istoriko Motiejaus Strijkovskio kaltinimo A. Gvanjiniui, kad pastarasis pasisavino M. Strijkovskio parašytą veikalą ir išleido savo vardu. Plagijavimas buvo patvirtintas, nors iki galo tai nebuvo įrodyta, tačiau paties darbo vertė dėl to nesumažėjo. Vienaip ar kitaip, šis leidinys stipriai prisidėjo prie LDK istorijos garsinimo, o kartu jis yra tiesiogiai susijęs su bene pirmąja plagiato „byla“ Lietuvos istorijoje.

    Puslapių skaičius: 149 psl.;

    Kalba: lenkų, lotynų;

    Šriftas: didžioji dalis rašyta gotišku šriftu;

  • Knyga „Mišios“

    Knyga „Mišios“, 1867 m.

    Heinrichas Miuleris

    Pilnas pavadinimas: „Endrikio Millerio ir keliû kitû baźnycziôs mokytojû Miszios isz szwentu gromatu / ir ant wisû nedeldienû bey szwencziû ant paszalpôs Iszgelbejimo-ansztalto Elniszkej' lietuwiszkoje kalboje iszleistos nů F. Schröder, kunigo Prekulej, draugysteje su ponais precentereis Lappacziu Lauknůse ir Kelkiu Krétingoj“.

    Puslapių skaičius: 578 psl.

  • Mikroschemos plokštė

    Mikroschemos plokštė, 1985–1991 m.

    Mikroschemos plokštė skaičiavimo mašinai (kompiuteriui) SM-1600, markiruota autentiškais darbuotojų numeriais.

     

    1963 m. pradeda veikti Skaičiavimo mašinų elementų gamykla (SMEG) (Gaurės g. 31). Gamykla priklausė Gamybiniam susivienijimui „Sigma“. Pastačius pirmuosius naujosios gamyklos statinius (žmonės vadino „skaičiukais“), imta gaminti pirmoji produkcija – elektromagnetinės relės skaičiavimo mašinoms. Po metų gaminių įvairovė gerokai išsiplėtė. Įsisavinta penkių modifikacijų magnetinių dėžių, tipinių pakeitimo elementų ir spausdinto montažo dėžių gamyba. Pradėti gaminti ir plataus vartojimo gaminiai: purvasaugiai „VAZ“ automobiliams („Žiguliams“), pagalbiniai startiniai kabeliai, signalizatoriai „Sargis-M“ automobiliams ir galios perjungėjai. Vėliau imti gaminti maitinimo elementai, maitinimo blokai, elektroninė uždegimo sistema automobiliams „Žaibas“, netgi blizgių žvejybai rinkiniai „Tauragė“, „Rambynas“. Informacinis skaičiavimo centras nuo 1978 m. „sudėtingomis elektroninėmis skaičiavimo mašinomis“ (taip tada vadino kompiuterius) sprendė įvarius uždavinius, pateikė operatyvią informaciją įvairiais klausimais. Darbuotojai būdavo siunčiami atostogų į Druskininkus, Birštoną, Palangą, Šventąją, Šiaurės Kaukazą, Krymą, net Rytų bloko šalis. 1988 metais jau dirbo apie 2300 darbuotojų. Gamykloje dirbo vieni labiausiai išsilavinusių žmonių mieste. Atkūrus nepriklausomybę, nebeliko ir SSRS rinkos, kuriai SMEG tiekė produkciją. Gamykla nespėjo keistis ir prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų. 1995 metais jai buvo iškelta bankroto byla, spausdinto montažo plokščių cechas atskirtas ir tapo savarankiška VĮ „Telga“, vėliau – AB „Telga“, kuriai 2012 m. taip pat iškelta bankroto byla. Žlungant gamyklai, patalpose kūrėsi įmonės „Baltoji snaigė“, „Televizijos komunikacijos“, „Zemrena“, „Norketas“ ir t.t.

    Grįžtant į praeitį, 1983 m. pastatomas naujas SMEG spausdinto montažo plokščių cechas (Gaurės g. 22). Cechas pradėjo gamybą 1974 m. 1983 m. spausdintųjų plokščių gamybai buvo pastatytas naujas gamybinis korpusas atskiroje aikštelėje, nutolusioje nuo pagrindinės įmonės. 1986 m. pagal 6,5 mln. JAV dolerių vertės kontraktą su „FelaPlanungs AG“ (Šveicarija) cechas buvo rekonstruotas – sumontuoti modernūs įrengimai, kurių pajėgumas buvo 20000 m² spausdintųjų plokščių per metus, dirbant dviem pamainom. 1993 m. jis atsiskyrė nuo skaičiavimo mašinų elementų gamyklos ir 1994 m. privatizuotas. Įregistruota „Telga“. Ji buvo spausdintųjų plokščių gamybos lyderė Baltijos šalyse. Apie 70 % gaminių bendrovė eksportavo į ES rinką (Vokietiją, Daniją, Olandiją, Švediją), Azijos šalis. Deja, 2013 m. įmonė bankrutavo.

  • Spalvotas atvirukas

    Spalvotas atvirukas, XX a. vid.

    Atvirukas ant fotopopieriaus, spalvotas. Vaizduojamas vyras ir moteris su gėlėmis ir užrašas: „Vieną širdį turiu ir tą Tau aukoju“.

  • Spalvotas atvirukas

    Spalvotas atvirukas, XX a. vid.

    Atvirukas ant fotopopieriaus, spalvotas. Vaizduojamas vyras ir moteris bei užrašas: „Prisimink pirmą mūsų susitikimą“.

  • Verpimo ratelis

    Verpimo ratelis, XX a. I p.

    Ratelis medinis, kojine pamina minamas verpimo ir siūlų sukimo prietaisas.Susideda iš ritės siūlams, rato, paminos, trijų kojų.Paminą minant koja, sukamas ratas ir leidžiamas siūlas į ritę.

  • Sūrspaudis

    Sūrspaudis, XX a. I p.

    Medinis sūrspaudis, prietaisas spausti sūriui. Sudaro rėmas (į viršų platėjantis) iš keturių tarpusavyje sujungtų medinių lentučių. Šoninės lentos prailgintos ir suformuoja dvi kojas. Rėmuose įstatytos dvi stačios lentelės į kurias dedamas sūris. Lentelių viršuje išpjauti kaiščiai, kurie perverti per rėmo kiaurymę susispaudžia juos surišant.

  • Šaudyklė

    Šaudyklė, XX a. I p.

    Šaudyklė skirta ataudui tiesti, laivelio formos. Galai užapvalinti ir užriesti. Viena sienelė statmena, kita išlenkta. Antroje pusėje dugnas, viduje įtvirtintas metalinis strypelis apjuostas mediniu tuščiaviduriu pagaliuku (siūlams apsukti).

  • Šaudyklė

    Šaudyklė, XX a. I p.

    Šaudyklė skirta ataudui tiesti, laivelio formos. Galai užapvalinti ir užriesti. Viena sienelė statmena, kita išlenkta. Antroje pusėje dugnas, viduje tvirtinasi šeiva.

  • Šaudyklė

    Šaudyklė, XX a. I p.

    Šaudyklė skirta ataudui tiesti, laivelio formos. Galai užapvalinti. Be dugno. Viduryje tvirtinasi šeiva. Skirta storesniam audeklui austi.

  • Šaudyklė

    Šaudyklė, XX a. I p.

    Šaudyklė skirta ataudui tiesti, laivelio formos. Galai užapvalinti ir užriesti. Viena sienelė statmena, kita išlenkta. Antroje pusėje dugnas, viduje įtvirtinta šeiva, kuri apsukta lininiais siūlais. Šaudyklės šonai dekoruoti raižiniais - juostelėmis.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 36
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 136