Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Rėmai
  • Aktorės Natalijos Nedvigos portretas

    Aktorės Natalijos Nedvigos portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Protėvių stulpas

    Protėvių stulpas, XX a. vid.

    Vieno iš pačių žinomiausių asmatų genties ritualinių objektų, vadinamųjų protėvių stulpų (bis) variantas, vaizduojantis tris antropomorfines stilizuotas figūras ir jų viršuje stovintį paukštį; stulpas sukomponuotas kaip ažūrinė kompozicija, išdrožta iš vieno medžio gabalo. Apatinė figūra stovi ant pailgo stačiakampio pagrindo, ilgos kojos beveik tiesios, pėdos nedetalizuotos, kūnas nuo juosmens ir galva horizontaliai ištiesti į priekį, rankos ištiestos žemyn ir abiem delnais įsitvėrusios vertikalaus strypo, kuris kyla nuo pagrindo viršaus ir atsiremia į žemyn panarintos galvos smakrą. Galva pailga, veidas minimalistinių bruožų. Antroji figūra stovi ant apatinio personažo nugaros šiek tiek palinkusi į priekį, kaip V raidė sulenktomis rankomis įsitvėrusi vertikalaus strypo, kuris greičiausiai yra kotas ieties, iki pat dantytosios koto dalies susmigusios į apatinio personažo galvą: nei apatinis, nei antrasis personažas neturi jokių lyties ženklų, tik nuo pastarojo juosmens kaip uodega išdrožtas įstrižas strypelis, kuris trikampiu užlinksta ties sprandu ir tampa atrama viršutiniojo vyro pėdoms, kurių priekines dalis jis uždėjęs ant antro personažo pečių; panašia poza stovintis vyras sulenktose ir į priekį ištiestose rankose laiko prie burnos priglaustą indą, o ant jo nugaros kabo reljefiniais zigzagais dekoruotas krepšys. Ant viršutinio personažo viršugalvio stovi greičiausiai ragasnapis arba kalao (Rhyticeros undulatus) stambiu pražiotu snapu, didelis puošnus paukštis, kurį, kaip susijusį su siela, protėvių pasauliu ir dvasiomis, vietinės tautos naudoja ritualiniams tikslams. Jo didelis kumpas snapas dažnai vaizduojamas ant protėvių atvaizdų ir statulų, taip pat yra karių ir „galvų medžiotojų“ simbolinis aksesuaras ir dažnas memorialinių stulpų prasminis ženklas. Protėvių stulpai, siekiantys iki 7 m aukščio, yra drožiami ne kaip meno, o kaip memorialiniai objektai svarbių asmenų – karių gyvenimui atminti. Stulpai paprastai vaizduoja keletą neseniai mirusiųjų atvaizdų. Kiekviena stulpo figūra atspindi konkretų asmenį ir jo vardu pavadinta, bet individualių bruožų nevaizduoja. Nuo tada, kai skulptūra pavadinama, ji įkūnija to žmogaus dvasią. Todėl skulptūros laikomos kaip tarpininkai tarp bendruomenės ir jų protėvių, kurie, anot asmatų, veikia ir kontroliuoja jų gyvenimą. Protėvių stulpai yra ir kaip pažadas atkeršyti už jų mirtį. Asmatai nepripažįsta natūralios mirties, jie tiki, kad mirtį visad sukelia priešas tiesiogiai kare arba burtais, o kiekviena mirtis sukelia pasaulio disbalansą, kuris gali būti ištaisytas tik priešo mirtimi. Kol žudikui neatkeršyta, miręs giminaitis negali pasiekti rojaus (Safan), o klajodama po genties teritoriją jo dvasia gali kenkti gyviesiems. Saugoti visatos pusiausvyrą buvo asmatų gyvenimo ir jų bendruomenių tvarkos pagrindas. 1961 m. Vakarų Naujosios Gvinėjos dalį okupavusi Indonezija uždraudė galvų medžiokles, sutrikdė mirusiesiems skirtus ritualus su specialiai jiems drožiamomis skulptūromis. Nuo 7-to dešimtmečio vidurio mirusiesiems skirtos šventės vėl rengiamos; jų svarbiausias akcentas – protėvių stulpai, kuriami tik vienoms konkrečioms apeigoms, paskui nunešami į sago palmių giraitę ir ten visam laikui paliekami; supuvę jie įsiskverbia į žemę ir antgamtine jėga veikia sago palmių augimą, taip užtikrindami šio pagrindinio asmatų maistinio augalo derlumą ir klano gerovę. 
    Aprašė Julija Mušinskienė

  • Aktorės Natalijos Nedvigos portretas

    Aktorės Natalijos Nedvigos portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Aktorės Natalijos Nedvigos portretas

    Aktorės Natalijos Nedvigos portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas

    Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Muzikos instrumentas
  • Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas

    Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas

    Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Krokodilas

    Krokodilas, XX a. vid.

    Realistiškai traktuota krokodilo skulptūra iš šviesaus medžio. Ilga roplio figūra pakilusi ant kojelių, galinga uodega su stačių žvynų pjūklu pakreipta kairėn, ant viršugalvio iššokusios akys inkrustuotos kriauklėmis, ilgų sučiauptų nasrų šonuose išdrožtos dantų su iltimis eilės, galvos pakraščių, akių ovalų, kūno viršutinės dalies, šonų ir apačios paviršius išraižytas susikertančių linijų tinklu, uodegą juosia skersinių linijų įrėžos. Galvos ir kūno dalis ryškina laisvai išdėstyti juodai dažyti ovalai, apskritimai ir šachmatų būdu išdėstyti pajuodinti išraižyto tinklo langeliai. Dažytos ir nedažytos vietos palakuotos. Drožyba ne itin daili, bet gyvūno interpretacija ne suvenyrinė, o pagarbi ir estetiška. Daugumai genčių, įsikūrusių tiek salos pakrantėse, tiek gyvenančių prie vandeningų upių, krokodilas yra įprastas gyvūnas, kasdieninės aplinkos dalis, taip pat svarbus ir jų mitologijoje kaip vienas dažniausių toteminių protėvių. Krokodilą savo protėviu laiko ir gausiausia Sepiko vidurupio jatmulų gentis, kurių apeigose, ypač iniciacijos ceremonijose, šiam ropliui skiriama itin reikšminga vieta. Tyrinėtojų teigimu, toteminių gyvūnų figūrėlės drožiamos kaip apeigų atributai, taip pat namų apsaugai ir magijos reikmėms; kaip suvenyrai gyvūnų skulptūrėlės drožiamos nuo Kuko laikų. 
    Aprašė Julija Mušinskienė

  • Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas

    Aktoriaus Vladimiro Jefremovo portretas, 1984 m.

    Alfonsas Budvytis, Algirdas Šeškus
  • Gyvatės dvasia
  • Rodomi įrašai nuo 326341 iki 326352
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: