Paieškos kriterijai:

 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Medalis „Už šaunų darbą“

    Medalis „Už šaunų darbą“, 1970 m.

    Nežinomas autorius

    Medalis „Už šaunų darbą“, skirtas Lenino 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Juo 1970 metų balandžio 10 dieną buvo apdovanotas Vladas Lumbė. Medalis apvalios formos, 31 mm skersmens. 
    Medalio averse pavaizduotas V. Lenino atvaizdas, apačioje, palei medalio kraštą, datos – „1870-1970“. 
    Medalio reverse - kūjo ir pjautuvo simbolis, po kuriuo rusų kalba užrašyta „в озноменование 100-летия В. И. Ленина.“ Viršutinėje dalyje, palei medalio kraštą, užrašas „За доблестный труд“.
    Medalis sujungtas su keturkampe kaladėle, aptraukta raudona šilkine juosta. 

  • Medalis „1980 m. socialistinio lenktyniavimo nugalėtojui“

    Medalis „1980 m. socialistinio lenktyniavimo nugalėtojui“, 1980 m.

    Nežinomas autorius

    Ženklas „1980 m. socialistinio lenktyniavimo nugalėtojui“, kuriuo 1980 metų gruodžio 19 dieną buvo apdovanotas Vladas Lumbė. 
    Ženklas apvalios formos, dantytais kraštais. Ženklo centre – TSRS raudonoji vėliava, kurios viduryje užrašas „Победитель соцсоревнования“, žemiau užrašo – 1980 metai.
    Apatinėje dalyje – kūjo ir pjautuvo simbolis, iš abiejų jo šonų išeinančios rugių varpos. Virš šio simbolio – dvi išsiskiriančios lauro šakelės.
    Ženklas sujungtas su keturkampe kaladėle, kurios viršus padengtas emale ir apjuostas paauksuotais apvadėliais. 

  • Draugovininko ženklelis

    Draugovininko ženklelis, XX a. 9 deš. pr.

    Nežinomas autorius

    Draugovininko ženkliukas, 1981 metais išduotas Vladui Lumbei. Klasikinio skydo, primenančio U raidę, formos ženkliuko centre – kūjo ir pjautuvo simbolis. Po juo reljefinėje juostoje užrašas „Дружинник“. 
    Iš abiejų pusių palei kraštus – dvi išsiskiriančios lauro šakelės. Ženkliuko viršuje –  penkiakampė žvaigždutė. Viršus padengtas emale.

  • Zarasų miesto deputatų tarybos nario ženklelis

    Zarasų miesto deputatų tarybos nario ženklelis, 1975 m.

    Nežinomas autorius

    Zarasų miesto deputatų tarybos deputato ženklelis, 1975 metais išduotas Vladui Lumbei. Ženklelis keturkampės yra formos, atvaizduoja LTSR vėliavą. Kairėje viršutinėje dalyje atspausta penkiakampė žvaigždį, pjautuvo ir kūjo simbolis. Raudoname vėliavos fone – užrašas „Miesto tarybos deputatas“. Ženklelis padengtas neskaidriu emaliu.

  • Liaudies švietimo pirmūno ženklelis

    Liaudies švietimo pirmūno ženklelis, XX a. 8 deš. – XX a. 9 deš.

    Nežinomas autorius

    „Liaudies švietimo pirmūno“ ženklelis, kuriuo buvo apdovanotas Vladas Lumbė – Zarasų Marytės Melnikaitės mokyklos direktorius. Ženklelis susideda iš dviejų dalių: LTSR trispalvės vėliavos, ant kurios įkomponuota atversta knyga, padengta baltu emaliu. Knygoje – įrašas „Liaudies švietimo pirmūnas“. Ženklelis įdėtas į keturkampę rudos spalvos dėžutę.

  • Ženklelis „Už mokslą ir darbą“

    Ženklelis „Už mokslą ir darbą“, XX a. 8 deš. – XX a. 9 deš.

    Nežinomas autorius

    Ženklelis „Už mokslą ir darbą“, kuriuo buvo apdovanota darbų mokytoja Adelė Lumbienė. Ženklelis yra apvalios formos, pusiau primena krumpliaratį. Ženklelio dešinėje – atversta knyga, kurioje užrašas „Už mokslą ir darbą“.

  • Aukštosios mokyklos baigimo ženklelis

    Aukštosios mokyklos baigimo ženklelis, 1973 m.

    Nežinomas autorius

    Aukštosios mokyklos baigimo ženklas, įteiktas Vladui Lumbei 1973 metais baigusiam Vilniaus pedagoginį institutą. Ženkliukas šešiakampis, į apačią siaurėjantis. Jo kraštai apvesti balta siaura juostele, vidurys – violetinės spalvos. Viršuje – LTSR herbas, apačioje – plaktuko ir matlankio simboliai.

  • Vadinamasis policijos pastatas Zarasų miesto centre

    Vadinamasis policijos pastatas Zarasų miesto centre, XX a. pr.

    Nežinomas autorius

    Fotokopija. Nuotraukoje užfiksuotas vienas seniausių Zarasų miesto pastatų, miesto centre esantis vadinamasis policijos pastatas. Pastatas XIX amžiaus viduryje iškilo Šajos Ginzbergo lėšomis.

  • Augustino Voldemaro fotoportretas

    Augustino Voldemaro fotoportretas, XX a. I p.

    Nežinomas autorius

    Augustinas Voldemaras – Nepriklausomos Lietuvos Respubliko pirmasis Ministrų kabinėto pirmininkas. Portretinė nuotrauka. Viena ryškiausių tarpukario Lietuvos politikų tuometinis Prezidentas Antanas Smetona nušalino nuo pareigų 1929 metų rudenį. Augustinas Voldemaras (1883-1942) buvo ištremtas į Platelius, o vėliau jo tremties vieta buvo pakeista Zarasais. Čia kartu su žmona Matilda jis gyveno pas savo pusbrolį – Lietuvos banko Zarasų skyriaus direktorių A. Voldemarą, kurio buvo D. Bukonto gatvėje esančio pastato (žinomo kaip Policijos pastatas) aukšte. Viduje profesorių saugojo ginkluotas policininkas, o lauke akių nenuleido sekliai.

    Amžininkai mena, jog profesorius gyveno labai kukliai, didesnę dienos dalį praleisdavo savo kambaryje skaitydamas. Po pietų, gražiomis dienomis, su giminėmis eidavo maudytis ar irstytis valtimi. Pamėgta maudynių vieta buvo Nikajos ar Zarasaičio ežeras (sąsmaukoje tarp Zarasaičio ir Balto ežerų). Mėgdavo pasivaikščioti po Zarasus ir jų apylinkes. Palaikė ryšius su tuo metu Zarasuose mokytojavusiu žymiu tarpukario dailininku Justinu Vienožinskiu.

    1934 metais, organizuojant karinį perversmą, pasak liudininkų, į Zarasus atskrido lėktuvas, kuriuo Augustinas Voldemaras paliko Zarasus ir prisidėjo prie pučo. Pučui nepavykus, jis buvo kalinamas Utenos kalėjime. 1938 metais vėl apsigyveno pas pusbrolį Zarasuose. Šįkart pusbrolis gyveno naujame banko pastate Dariaus ir Girėno ir Vytauto gatvių kampe, netoli Nepriklausomybės paminklu paversto obelisko.

    1939 metų rudenį buvo kilęs incidentas, kuomet manyta, jog garsusis tremtinys su sūnumi nuvažiavo pasižiūrėti buvusią demarkacinę liniją ties Turmanto seniūnija. Kilus panikai, jog A. Voldemaras gali bandyti bėgti, buvo sukeltos tarnybos. Grįžtantys „bėgliai“, turėję leidimą vykti prie demarkacinės linijos, buvo sutikti prie Zarasų katalikų kapinių. 1940 metų pavasarį A. Voldemaras su šeima paliko Zarasus.

  • Afanasijus Kazanas

    Afanasijus Kazanas, XX a. 4 deš. vid.

    Nežinomas autorius

    Afanasijus Kazanas portretinė nuotrauka. (1898 m. sausio 10 d., Novoaleksandrovskas (Zarasai) – 1953 m. rugpjūčio 1 d., Vorkuta) – Lietuvos kariuomenės karininkas, kapitonas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.  Per 1941 m. Birželio sukilimą suorganizavo Zarasų sukilėlių dalinį, buvo jo vado pavaduotojas, miesto apsaugos būrio vadas. 1941–1943 m. tarnavo policijos transporto kuopoje, savisaugos batalione. Nuo 1943 m. vokiečių pasiųstas į Rytų frontą, 1945 m. balandžio mėn. prie Karaliaučiaus TSRS kariuomenės paimtas į nelaisvę, nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Kalėjo Uchtos, vėliau – Vorkutos lageryje. 1953 m. liepos mėn. sukilusių Vorkutos politinių kalinių organizacinio komiteto narys. 1953 m. rugpjūčio 1 d. žuvo kariuomenei malšinant sukilimą.

  • Mykolas Kazanas

    Mykolas Kazanas, XX a. 4 deš. pab. – XX a. 5 deš. pr.

    Nežinomas autorius

    Mykolas Kazanas (1925 m. rugpjūčio 22 d. Šilutė – 1945 m. liepos 7 d. Jaskoniškės, Dusetų valsčius) – Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas.  1941 m. Birželio sukilimo dalyvis.  1943 m. baigė gimnaziją Zarasuose.  1944 m. vasario 16 d. – gegužės 12 d. Vietinės rinktinės kariūnų mokyklos Marijampolėje kursantas, Tėvynės apsaugos rinktinės savanoris. 1944 m. spalio mėn. dalyvavo Sedos-Mažeikių kautynėse su TSRS kariuomene. 1944 m. lapkričio mėn. Zarasų apskrities vakarinėje dalyje subūrė partizanų „Vyčio“ kuopą, jos pagrindu – Lokio rinktinę, jai vadovavo (slapyvardžiai Mutka, Siaubas). Gruodžio 26 d. kartu su vokiečių karininku ltn. H. Hove vadovavo Antazavės Šilo mūšiui, buvo sužeistas. 1945 m. balandžio – gegužės mėn. suvienijo 5 partizanų būrius, apie 100 žmonių į kuopą, jos vadas. Gegužės 29 d. Derviniuose (Antazavės valsčius) sumušė Antazavės stribų būrį. Stiprėjant NKVD kariniam persekiojimui 1945 m. birželio mėn. jo kuopa buvo išskirstyta į mobilias grupes. 1945 m. liepos 7 d. žuvo (susisprogdino) enkavedistams apsupus dienojimo vietą J. Markelio sodyboje. Palaikai 1989 m. perlaidoti Antazavės kapinėse.

  • 3 – čios Vytauto apygardos, 5 – os Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai

    3 – čios Vytauto apygardos, 5 – os Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai, 1946 m.

    Nežinomas autorius

    3 – čios Vytauto apygardos, 5 – os Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai. Iš kairės Jonas Didelis, Antanas Streikus – Tumašiukas – Tėvas, Juozas Streikus – Stumbras. Vyrai apsirengę Lietuvos kariuomenės uniformomis, stovi mūrinio pastato su kolonomis fone.

  • Rodomi įrašai nuo 524713 iki 524724
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: