Konstancija Petrikaitė-Tulienė

Vardas Konstancija
Pavardė Petrikaitė-Tulienė
Mergautinė pavardė Petrikaitė
Profesija grafikas, skulptorius, braižytojas
Gimimo data 1906-09-27

Išsami biografija

Grafikė, skulptorė, taikomosios dailės kūrėja. Gimė 1906 m. rugsėjo 27 d. Maskvoje, mirė 1999 m. birželio 12 d. Kaune.

1934 m. baigė Kauno meno mokyklą (grafiką).

1928–1941 m. dirbo braižytoja žemės ūkio mokykloje Kaune.

XX a. 5–6 deš. Kauno „Dailės“ kombinato dailininkė.

Nuo 1934 m. dalyvavo dailės parodose; individualios Ukmergėje (1968), Kaune (1976, 1984, 1986, 1991).

Apipavidalino knygų ir periodinių leidinių, sukūrė plakatų, ekslibrisų, taikomosios dailės dirbinių, tapybos kūrinių.

Realistininiais nuotaikingais piešiniais, grįstais klasikine knygų apipavidalinimo tradicija, iliustravo vaikų literatūrą (S. Zobarsko „Brolių ieškotoja“ 1938, K. Papečkio „Žvėrių paradas“ 1945, K. Binkio „Meškeriotojas“ 1949, Ch. Perrault „Raudonkepuraitė“ 1949 ir „Pelenė“ 1957).

Ankstyvojoje kūryboje rėmėsi art deco stilistika, siekė dirbtinio puošnumo ir raiškumo. Sukūrė metalo dirbinių: gausiai ornamentuotų dekoratyvinių lėkščių („Jaunuolio kova su slibinu“ 1932), dėžučių, papuošalų.

XX a. 2 puės kūryba realistiškesnė (yapč knygų grafika), ryšku polinkis į dekoratyvumą, emocionalumą.

Ažūrinėmis pertvaromis iš metalo juostų apipavidalino interjerų („Lietuvaitės šokėjos“ kavinėje „Tulpė“ 1961, „Jūratė ir Kastytis“ kavinėje „Jūratė“ 1962, abi Kaune), sukūrė stilizuotų dekoratyvinių skulptūrų („Tau, Birute“ 1964, Palangos parke pastatyta 1965).

Sukūrė apibendrintos plastikos medinį reljefinį pano „Lietuva“ 1937 m. Pasaulinei parodai Paryžiuje (pelnė Didįjį prizą), lėlių kompoziciją „Lietuviškos vestuvės“ Pasaulinei parodai Niujorke.

K. Petrikaitės-Tulienės kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus.

 

 

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1937 m. – Didysis prizas Pasaulinėje parodoje Paryžiuje už apibendrintos plastikos medinį reljefinį pano „Lietuva“.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010, t. 18, p. 104.