Bronius Uogintas

Vardas Bronius
Pavardė Uogintas
Profesija tapytojas, grafikas, pedagogas
Gimimo data 1913-01-02

Išsami biografija

Tapytojas, grafikas, pedagogas. Gimė 1913 m. sausio 2 d. Grūžių k. (Pasvalio r.), mirė 1988 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje.
Bronės Mingilaitės-Uogintienės vyras, Broniaus Uoginto jaunesniojo ir Gintarės Uogintaitės-Bielskienės tėvas.
1932–1940 m. studijavo tapybą Kauno meno mokykloje, 1941–1943 m. – Vilniaus dailės akademijoje.
1944–1945 m. dirbo dailininku Vilniaus dramos teatre „Vaidila“, 1945 m. – Žemaičių dramos teatre Telšiuose, 1947–1951 m. – dėstytoju Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1954 m.
LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1963 m.).
Paskelbė atsiminimų.
Nutapė psichologinių, realistinio piešinio, jautrios toninės modeliuotės portretų (J. Grušo, B. Dvariono, abu 1970 m.; D. Banionio, 1973 m.; S. Pavilonio, 1981 m.), nuotaikingų impresionizmo bruožų turinčių realistinių peizažų („Universiteto kiemai“ 1962 m.; „Pilies skersgatvis“, 1971 m.; „Mosėdis“, 1980 m.). Sukūrė taikomosios grafikos kūrinių – ekslibrisų (B. Vaitekūno, 1963 m.; L. Katino, 1968 m.), etikečių, emblemų, plakatų, šaržų, apipavidalino knygų. 
Parodose dalyvavo nuo 1943 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.