Justas Strazdas

Vardas Justas
Pavardė Strazdas
Profesija agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas
Gimimo data 1895-03-19 (pagal naują kalendorių 1895-04-01)

Išsami biografija

Agronomas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Gimė 1895 m. kovo 19 d. (pagal naująjį kalendorių – 1895 m. balandžio 1 d.) Starakampyje (Anykščių r.), mirė 1967 m. liepos 4 d. Kaune. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Tėvai Jonas ir Ona Strazdai – valstiečiai žemdirbiai. Augo septynių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Brolis Antanas Strazdas (1881–1938) – kunigas, švietėjas, sesuo Samparijona Strazdaitė-Dičiuvienė.
1911 m. pradėjo mokytis Dotnuvos (Kėdainių r.) vidurinėje žemės ūkio mokykloje, kurią baigė 1917 m. Tuloje, kur Pirmojo pasaulinio karo metais mokykla buvo evakuota. 1917–1918 m. studijavo Tartu veterinarijos institute.
Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. J. Strazdas buvo Utenos apskrities revoliucinio komiteto žemės ūkio skyriaus agronomas. Išstūmus iš Lietuvos sovietinę valdžią, jis apsigyveno Kaune ir nuo 1919 m. rudens organizavo maisto tiekimą Lietuvos kariuomenei, jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis.
1921–1924 m. J. Strazdas dirbo Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamento vicedirektoriumi.
1924–1940 m. buvo Lietuvos Žemės ūkio rūmų Spaudos skyriaus vedėjas, tuo pačiu metu dirbo laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redaktoriumi ir padarė šį leidinį ypač populiarų Lietuvos kaime.
1928–1931 m. taip pat redagavo mėnesinį žemės ūkio žurnalą „"Sodyba“, skirtą smulkiems naminių paukščių ir gyvulių augintojams.
Spaudos leidiniuose J. Strazdas paskelbė apie 1000 straipsnių, išleido įvairių knygelių, vadovėlių ir brošiūrų, propaguodamas žemės ūkio naujoves: „Daržovių auginimas“ (1925, 1942), „Kiaulių ir paršiukų priežiūra“ (1927), „Sodininkystė“ (1929), „Darželio gėlės ir kambarinių gėlių priežiūra“ (1930), „Bekoninėms kiaulėms gerinti priemonės“ (1931), „Vaiskrūmių auginimas“ (1934), konservavimo vadovėlį „Gamink atsargai“ (1934), „Dirvožemis ir jo dirbimas“ (1942), „Vaismedžių auginimas“ (1942), „Liucerna“ (1943), „Mūsų daržovės“ (1943).

J. Strazdas rašė metodines rekomendacijas apie pasėlių priežiūrą, augalų derlingumo didinimą, sėjomainas. Redagavo kolektyvinius leidinius: „Žemės ūkio mašinos ir įrankiai“ (1938), „Paukštininkystė“ (1939), „Sodininkystės vadovėlis ūkininkams“ (1943).

J. Strazdas taip pat skaitė paskaitas radijo laidose, kuriose ypač propagavo kooperaciją. Laikomas kooperacijos ir cukrinių runkelių auginimo pradininku Lietuvoje.

Jo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvos žemės ūkio smulkiųjų šakų specialistų kultūrų draugijų sąjunga „Sodyba“ (1934-1939 m.), J. Strazdas buvo vienas iš jo vadovų. Tai – apie 20 žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonių vienijęs žemės ūkio kooperatyvas, aprėpęs visą Lietuvą ir užsiėmęs supirkimu, perdirbimu ir eksportu. Nuo 1939 m. „Sodyba“ veikė kaip akcinė bendrovė, J. Strazdas tapo jos direktoriumi ir dirbo iki nacionalizacijos 1940 m. 1940–1941 m. buvo nacionalizuoto „Sodybos“ tresto direktoriaus pavaduotojas.

1945–1953 m. dirbo agronomu Pagėgiuose, Noreikiškėse (Kauno r.), 1953–1959 m. buvo Kėdainių rajono „Tiesos“ kolūkio agronomas, pritaikė šiame ūkyje naujų agronominio darbo metodų.

1957–1961 m., kol išėjo į pensiją, dirbo ir Lietuvos žemdirbystės institute moksliniu bendradarbiu, studijavo ir diegė cukrinių runkelių mechanizuoto auginimo technologiją Lietuvoje, populiarino Ukrainos patirtį šioje srityje.

Dirbdamas mokslinį darbą, jis parašė ir išleido knygas „Laukų derlingumo didinimas“ (su Petru Vasinausku, 1959), „Apie kolūkio laukininkystę“ (1960) ir „Pasėlių priežiūra“ (su Antanu Tindžiuliu, 1960).

J. Strazdui suteiktas Lietuvos nusipelniusio agronomo garbės vardas (1960).

 

Šaltiniai

Anykštėnų biografijų žinynas, http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=353 (žiūrėta 2013 09 17).