Vladislava Sofija Stančikaitė-Abraitienė

Vardas Vladislava Sofija
Pavardė Stančikaitė-Abraitienė
Mergautinė pavardė Stančikaitė
Profesija tapytojas, grafikas
Gimimo data 1911-05-20

Išsami biografija

Tapytoja, grafikė. Gimė 1911 m. gegužės 20 d. Radviliškyje, mirė 2008 m. gruodžio 16 d. Kajahogoje (Ohajas, JAV).
1932–1938 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, baigė dekoratyvinės tapybos specialybę. Po studijų stažavosi Paršyžiuje.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1946 m. Gross Hesepe (Žemutinė Saksonija) vadovavo dailės studijai. 1947–1958 m. gyveno San Paule (Brazilija), nuo 1958 m. – Klivlande (JAV).
Lietuvos moterų dailininkių draugijos, San Paulo dailininkų draugijos, Brazilijos dailininkų sąjungos, Amerikos lietuvių dailininkų sąjungos narė.
Grafikos kūriniuose tęsė Kauno meno mokyklos tradiciją. Lietuvoje kūrė iliustracijas vaikų žurnalams „Žiburėlis“ ir „Genys“, taip pat iliustravo per 40 knygų (Motiejus Lukšys „Saulėtą dieną“, 1938 m.; Vytė Nemunėlis „Vyrai ir pipirai“, 1938 m.; Valerija Valsiūnienė „Gintaro lazdelė“, 1940 m.; Stepas Zobarskas „Per šaltį ir vėja“, 1941 m.; Leonardas Žitkevičius „Muzikantų brigada“, 1941 m.; Vytė Nemunėlis „Meškiukas Rudnosiukas“, 1951 m.). Sukūrė plakatų. Po karo tapė figūrinius paveikslus tautiniais siužetais („Pavergtoji Lietuva“, „Lietuvos laukų Madona“, „Vaidila“), teatro temomis („Raudoni bateliai“), augaliniais motyvais („Puota pelkės pakrantėje“, „Neramu“). Paveikslai dekoratyvūs, kupini ekspresyvios dinamikos, stilizuoti manieringomis formomis.
Parodose pradėjo dalyvauti 1942 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje.  

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Vlada Stančikaitė-Abraitis

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.