Herbert Spencer

Vardas Herbert
Pavardė Spencer
Vardas originalo kalba Herbert
Pavardė originalo kalba Spencer
Profesija filosofas, sociologas, psichologas
Gimimo data 1820-04-27

Išsami biografija

Anglų filosofas, sociologas, psichologas. Herbertas Spenseris (Herbert Spencer) gimė 1820 m. balandžio 27 d. Derbyje.
Pozityvizmo atstovas, evoliucionizmo ir socialinio darvinizmo pradininkas.
Išsilavinimą (daugiausia tiksliųjų mokslų) suteikė mokytoju dirbęs tėvas, vėliau mokė dėdė, lavinosi savarankiškai.
1937–1946 m. dirbo geležinkelių inžinieriumi, 1848–1853 m. žurnalo „Economist“ vienas redaktorių. Atsisakė pasiūlymų dėstyti įvairiuose universitetuose, tapti Britų akademijos nariu.
Filosofiją suprato kaip visus mokslus vienijantį ir apibendrinantį mokslą. Kūrė sintetinės filosofijos sistemą, ją išdėstė veikaluose „Pamatiniai principai“ („First Principles“), „Biologijos pamatai“ („The Principles of Biology“), „Psichologijos pamatai“ („The Principles of Psychology“), „Sociologijos pamatai“ („The Principles of Sociology“) ir „Etikos pamatai“ („The Principles of Ethics“).
H. Spenserio idėjas jungė evoliucijos samprata. Evoliucija, pasak H. Spenserio, yra visuotinis pasaulio dėsnis, būdingas neorganiniam ir organiniam pasauliui, žmogui, jo psichikai, kultūrai ir visuomenei. Anot jo, Visata, jos daiktai ir reiškiniai kinta, juose vyksta nuolatinės ir laipsniškos permainos viena kryptimi, pagal tą patį dėsnį. Besirutuliojančios sistemos dalys skaidosi, skirstosi pagal tam tikrus požymius, sistema pereina nuo vienodumo prie įvairumo, nuo neapibrėžtos ir chaotiškos prie apibrėžtesnės ir tvarkingesnės būklės.
H. Spenserio etinės pažiūros buvo artimos utilitarizmui – žmonijos raida baigsis didžiausia laime didžiausiam žmonių skaičiui. Geri poelgiai yra tie, kurie atitinka žmogaus prigimtį, prisitaiko prie jos. Laimė pasiekiama nevaržomai išreiškiant savo prigimtį. Jokių vertybių nelaikė amžinomis – dora tik tai, ko reikalauja gyvenimas ir jo raida. Panašiai kaip I. Kantas, H. Spenseris teigė, kad anapus reiškinių egzistuoja tikroji, nuo mūsų nepriklausoma ir nepažini realybė. Erdvės, laiko, judėjimo, jėgos, materijos sąvokų esmė iki galo nesuvokiama. Žmogaus sąmonės turinys tik iš dalies atitinka tikrovę. Religiniais klausimais H. Spenseris laikėsi agnosticizmo – neįmanoma atrasti, ar religinės tiesos teisingos ar klaidingos.
Politikos filosofijoje laikėsi laikėsi liberalizmo nuostatų, buvo valstybės kišimosi į ekonomiką, visuomenės gyvenimą priešininkas. Vienintelės leistinos valstybės funkcijos – teisėtvarka ir asmens teisių gynimas. H. Spenserio požiūriu, socializmas ir komunizmas neįmanomi, nes žmogus iš prigimties yra savanaudis, trokšta valdžios.
Sociologijoje plėtojo organinės visuomenės teoriją. Visuomenę lygino su biologiniu organizmu, kurį sudaro ląstelės (individai). Visuomenėje yra trys iš dalies savarankiškos dalys (organai): gamybos, mainų ir reguliavimo (valstybė). Socialinę revoliuciją apibūdino 3 principais: natūraliąja atranka, kova dėl būvio, stipriausio išlikimu. Skyrė 2 pagrindinius visuomenių tipus: karinį ir industrinį. Karinė visuomenė yra paprasta, hierarchiška, centralizuota, jai būdinga kariniai konfliktai, paklusnumas ir pasyvumas. Industrinė visuomenė remiasi savanoriškais įsipareigojimais, yra sudėtingesnė, jai būdinga gamybos konkurencija, dėl jos laimi gabiausieji, tobulėja visuomenė, daugėja politinių laisvių.
H. Spenseris daugiausia kritikuotas dėl kultūros dėsnių prilyginimo gamtos dėsniams.
Kiti veikalai: „Socialinė statika“ („Social Statics“), „Ugdymas“ („Education“), „Sociologijos tyrinėjimai“ („The study of Sociology“), „Žmogus prieš valstybę“ („The Man Versus the State“).

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Herbertas Spenseris

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012, t. 22, p. 359–360