Danų rašytojas.
Kilęs iš neturtingos batsiuvio šeimos.
Daug keliavo po Europą.
Išleido poezijos rinkinių, kelionių įspūdžių knygų, novelių, romanų, kurių dauguma autobiografiniai: „Improvizatorius“ (1835), „O. T.“ (1836), „Tik muzikantas“ (1837).
Skandinavų literatūrinės pasakos pradininkas. Pirmąjį jų rinkinį „Pasakos, pasektos vaikams“ išleido 1835 metais.
Sukūrė vadinamąją daiktų pasaką, kurios veikėjai – personifikuoti gamtos objektai, kasdieniai daiktai, žaislai, kai kurie siužetai pasiskolinti iš liaudies kūrybos. Pasakų turinys nesudėtingas, tačiau jose slypi filosofinė metaforinė prasmė, aukštinamas gėris, smerkiamos žmonių ydos ir silpnybės. Priešingai gyvenamojo meto literatūrinei tradicijai, pasakų stilius novatoriškas, grindžiamas šnekamąja kalba.
Populiariausios pasakos: „Bjaurusis ančiukas“, „Nauji karaliaus drabužiai“, „Lakštingala“, „Sniego karalienė“, „Mergaitė su degtukais“, „Jūros karalaitė“, „Karalaitė ant žirnio“, „Kiauliaganys“, „Kaminkrėtys ir princesė“.
Lietuvių kalba H. K. Anderseno pasakų išleista 1895, 1904, 1918, 1923, 1938, 1950, 1951, 1957, 1966, 1976, 1997–1999.
Ekranizacijos: „Žaltvykslės“ (1980, Lietuvos kino studija, rež. G. Lukšas), „Mergaitė su degtukais“ (1994, Lietuvos televizija, rež. N. Indriūnaitė).