Jasunaris Kavabata

Vardas Jasunaris
Pavardė Kavabata
Profesija rašytojas
Gimimo data 1899-06-11

Išsami biografija

Japonų rašytojas. Gimė 1899 m. birželio 11 d. Osakoje, mirė 1972 m. balandžio 16 d. Dzuši (prie Jokahomos).
1920–1924 m. Tokijo universitete studijavo japonų ir anglų literatūrą.

1948–1965 m. Japonijos PEN klubo prezidentas.
Kūrybai būdinga modernizmo bruožai.
Ankstyvuosius kūrinius (juose ryšku ekspresionizmo ir dadaizmo estetikos įtaka) skelbė žurnaluose „Bungei shinju“ (nuo 1923), „Bungei jidai“ (1924–1927); vienas jo steigėjų). Išgarsėjo autobiografine novele „Šokėja iš Idzu“ (1926), joje lyriškai vaizduojama tyra meilė ir išsiskyrimas. Novelėse „Krištolinė iliuzija“ (1931) ir „Mirties akivaizdoje apmąstoma mirtis, jos parašytos sąmonės srauto stiliumi. Žymiausiame romane „Sniegynų šalis“ (1948, lietuvių kalba 1971) pasakojama vyro iš Tokijo ir kalnų kaimelio geišos meilės istorija, metaforomis atskleidžiamas miesto ir kaimo žmonių gyvenimo būdas, vaizduojama tradicinių vertybių krizė. Romane „Tūkstantis gervių“ (1949–1951, lietuvių kalba 1986) pasakojama apie arbatos gėrimo ceremoniją ir meilę be atsako. Vėlyvuosiuose kūriniuose (romanas „Kalno aimana“ 1949–1954, lietuvių kalba 1976, novelėse „Miegančios gražuolės“ 1961, „Ranka“ 1964 ir kitose) analizuoja senyvo amžiaus žmonių problemas, vyrauja vienišumo, nevilties, mirties motyvai.
Lietuvių kalba paskelbta rašytojo novelių.
Įvertinimas: Nobelio premija (1968).

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Yasunari Kawabata
Jasunari Kavabata

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 634.