Prancūzų rašytojas, vienas pirmųjų pradėjęs rašyti realistine ir romantine forma. Tai ypač atsiskleidžia romanuose „Raudona ir Juoda" bei „Parmos vienuolynas". Maištaudamas prieš tėvo konservatyvizmą ir klerikalinį auklėjimą pasiskelbė ateistu ir jakobinu. 1799 m. atvyko į Paryžių mokytis Politechnikos mokykloje, bet netrukus mokslus metė. 1800 m. įstojo savanoriu į Napoleono I armiją, dalyvavo žygyje į Italiją, 1802 m. demobilizuotas. 1804–1814 m. vėl tarnavo kariuomenėje, dalyvavo žygiuose į Vokietiją ir Rusiją, lankėsi Vilniuje, giliai išgyveno Napoleono I pralaimėjimą ir tremtį. Nuo 1814 m. gyveno Italijoje, palaikė ryšius su karbonarais, bendravo su G. Byronu ir italų romantikais. 1821 m. austrų valdžios ištremtas iš Italijos, grįžo į Paryžių, bendradarbiavo prancūzų ir anglų opozicinėje spaudoje. 1830–1834 m. Prancūzijos konsulas Trieste, vėliau – Civitavecchijoje. Mirė grįžęs atostogų į Paryžių.