Gražina Didelytė

Vardas Gražina
Pavardė Didelytė
Mergautinė pavardė Didelytė
Profesija grafikas, iliustruotojas
Gimimo data 1938-10-02

Išsami biografija

Grafikė, knygų iliustruotoja. Gimė 1938 m. spalio 2 d. Kaune, mirė 2007 m. sausio 2 d. Vilniuje. Palaidota Rasų kapinėse Vilniuje

1957 m. baigė Kauno Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. 1957–1961 m. studijavo chemiją, vėliau architektūrą Kauno Politechnikos institute, 1961–1967  m. – grafiką LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 

1967–1968 m. dirbo Sąjunginio techninės estetikos instituto Vilniaus filiale, 1968–1978 m. – neetatine darbuotoja leidykloje „Šviesa“. Nuo 1978 m. dirbo tik kūrybinį darbą.

Nuo 1971 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1968 m. dalyvavo respublikinėse, sąjunginėse ir tarptautinėse parodose bei konkursuose. Pelnė apdovanojimų, daugiausia už ekslibrius: 1974 m. pirmoji premija XV Europos ekslibrisų kongrese Bele (Slovėnija); 1978 m. pirmoji premija XVII Europos ekslibrisų kongrese Lugane (Šveicarija); 1973, 1975, 1984 ir 1990 m. medaliai Ekslibrisų bienalėje Marienburge (Lenkija); 1985 m. Pakruojo tarptautinis ekslibrisų konkurso „Ex libris. Pakruojis – 400“ laureatė; 2001 m. pirmoji premija Tarptautiniame ekslibrisų konkurse, skirtas Šiaulių J. Janonio gimnazijos 150-osioms metinėms ir kt. Kūrinys „Ikaras“ publikuotas 2006 m. Italijos J. V. Gėtės instituto išleistoje pasaulio intelektualų antologijoje „Pasaulėvaizdis“.

Surengė per 30 asmeninių parodų Lietuvoje (1970, 1971, 1977, 1996 m. Kaune; 1977, 1992, 1989, 1993, 1994, 1997, 1998, 1999 m. Vilniuje; 1979, 1983, 1988 m. Šiauliuose; 1981 m. Palangoje; 1985, 1988 m. Pakruojyje; 1992, 1994 m. Druskininkuose; 1995 m. Alytuje; 1995, 1997 m. Panevėžyje), taip pat Čekoslovakijoje (1977, 1983), Lenkijoje (1977), Latvijoje (1984–1985), Suomijoje (1993–1994), Japonijoje (1996).

Sukūrė estampų, daugiausia oforto technika (ciklai: „Giesmė apie medį“, 1970; „Svirskio Lietuva I–II“, 1975; „O tėviške I–VII“, 1976, pagal J. Marcinkevičiaus poeziją; „V. Mykolaičio-Putino atminimui I–II“, 1978; menininkų ir kultūros veikėjų portretų serija „Akimirkos“ 1982; „Rudnios raistas I–IV“, 1991), apie 700 ekslibrisų (V. Kubiliaus, B. Kutavičiaus, D. Sadausko, 1983 ir kt.), iliustravo knygų (J. Marcinkevičiaus „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“, 1978 ir „Vienintelė žemė“, 1984; A. Churgino „Viržių medus“, 1981; K. sajos „Būrimas obuolio sėklomis“, 1985; K. Bradūno „Prie vieno stalo“, 1990; A. E. Puišytės „Šviesa pro erškėtį“, 1995; G. Iešmanto „Kauno elegija“, 1997 ir kt.). Išraižė preciziškų oforto miniatiūrų, sukūrė piešinių tušu, guašu, auksiniu bei sidabriniu flomasteriais.

Priklauso kartai, kuri grafikos meną praturtino gilia lyrine-filosofine pasaulėjauta, drauge plėtodama dekoratyvumo sampratą. Kūryba įtaigi ir emocionali, paremta lyrine-filosofine pasaulėjauta, suasmeninta pasaulio sandaros interpretacija. Kūriniai inspiruoti Lietuvos gamtovaizdžio, lietuvių folkloro, poezijos, juose vyrauja metaforiški žmogaus būties apmąstymai, subtilūs gamtos vaizdai, baltų mitologijos ir lietuvių etnografijos, nuo XX a. 9 deš. pab. – tremties ir rezistencijos temos. Subtilaus braižo lakštuose ištobulinta technika įkūnyta meilė Tėvynei. Kūriniai pasižymi subtiliai stilizuotu piešiniu, meistriška linija, sąlygiška realistinių detalių ir abstrakčios plastikos, balto fono ir juodo dažo derme.

1984 m. išleista monografija iš serijos „Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai“ (teksto aut. Vytenis Rimkus), 2005 m. sukurtas dokumentinis filmas iš ciklo „Menininkų portretai“ (aut. J. Matonis, V. Damaševičius).

Įvertinimas:

2003 m. dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premijos laureatė;

2007 m. Amerikos bibliografijos instituto „Metų moters“ laureatė.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje (JAV), Pizos universiteto Piešinių ir estampo kabinete (Italija), Frederikshauno, Malborko, Lodzės dailės muziejuose.

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Gražina Abaravičienė lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Apdovanojimai

Kiti apdovanojimai 1974 m. – XV Europos ekslibrisų kongresas Bele (Slovėnija) – pirmoji premija.
1978 m. – XVII Europos ekslibrisų kongresas Lugane (Šveicarija) – pirmoji premija.
1973, 1975, 1984 ir 1990 m. – Ekslibrisų bienalėje Marienburge (Lenkija) – medalis.
1985 m. – Pakruojo tarptautinis ekslibrisų konkursas „Ex libris. Pakruojis - 400“ – laureatė, pirmoji premija.
2001 m. – Tarptautinis ekslibrisų konkursas, skirtas Šiaulių J. Janonio gimnazijos 150-osioms metinėms – pirmoji premija ir kt.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.