Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Vardas Mikalojus Konstantinas
Pavardė Čiurlionis
Profesija dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas, chorvedys
Gimimo data 1875-09-22

Išsami biografija

Kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.
Gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, mirė 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
1889–1893 m. mokėsi M. Oginskio Plungės dvaro orkestro mokykloje, kur pramoko muzikos teorijos ir bandė kurti, fleita grojo dvaro orkestre. 1894–1899 m. kunigaikščio M. Oginskio remiamas studijavo Varšuvos muzikos institute: fortepijono mokėsi pas prof. T. Brzezickį ir A. Sygietynskį, kompozicijos – pas prof. Z. Noskowskį. Baigęs studijas, dar kurį laiką gyveno Varšuvoje ir vertėsi privačiomis muzikos pamokomis.
1901–1902 m. tobulinosi Leipcigo karališkojoje konservatorijoje, kur pas prof. K. Reinekę studijavo kompoziciją, o pas prof. S. Jadasohną kontrapunktą.
1902 m. grįžo į Druskininkus, bet netrukus vėl išvyko į Varšuvą, kur lankė piešimo ir dailės mokyklą bei prof. J. Statterio vadovaujamą chorą. 1905 m. vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui, o lankydamasis tėviškėje rinko ir harmonizavo lietuvių liaudies dainas.
1905 m. keliavo po Krymą ir Kaukazą, 1906 m. aplankė Drezdeną, Prahą, Vieną, Niurnbergą ir Miuncheną.
1907 m. Vilniuje suorganizavo pirmąją lietuvių dailės parodą, kurioje eksponavo savo kūrinius.
1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui, sudarė atskirą vyrų choro grupę, kuri dainavo jo paties harmonizuotas liaudies dainas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė dailės ir muzikos klausimais.
1908 m. Vilniuje surengė antrąją lietuvių dailės parodą, prie Lietuvių dailės draugijos įkūrė Muzikos fondą kompozitorių kūrybai remti (veikė 1908–1911 m.), buvo valdybos narys.
1909 m. sausio 1 d. Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje susituokė su rašytoja Sofija Kymantaite. 1909 m. Lietuvių mokslo draugijos visuotiniame susirinkime išrinktas Dainų ir gaidų rinkimo komisijos nariu. 1909 m. lankėsi ir kurį laiką gyveno Sankt Peterburge, rūpinosi lietuvių dailės reikalais. 1910 m. kovo mėn. pradėjo gydytis Pustelniko sanatorijoje (netoli Varšuvos). 1911 m. balandžio 10 d., būdamas 35 metų, toje pačioje sanatorijoje mirė nuo plaučių uždegimo.
M. K. Čiurlionis – ne tik garsus dailininkas, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, Styginių kvartetas, kantata „De profundis“, fuga „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt.
1909 m. Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M. K. Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų. Iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių (dalis jų nebaigti) ir apie 500 dailės darbų.
M. K. Čiurlionis – dailininkas simbolistas, pirmasis iš lietuvių savo mene atskleidęs abstrakčiojo meno savitumą.
1970 m. išleista Jadvygos Čiurlionytės knyga „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“, Vytautas Landsbergis sudarė knygas „M. K. Čiurlionio laiškai Sofijai“ (1973) ir „Žodžio kūryba “ (1997), parašė knygas: „ Čiurlionio dailė“ (1976), „Vainikas Čiurlioniui“ (1980), „Čiurlionio muzika" (1986). Apie M. K. Čiurlionį knygas parašė J. Gaudrimas ir A. Savickas, J. Bruveris, S. Yla, J. Rūtenis.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4.
Žvirgždas M., Šeina V., „Čiurlionis“, Šaltiniai, http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/1231 (žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 13 d.).