Jonas III Sobieskis

Vardas Jonas III
Pavardė Sobieskis
Vardas originalo kalba Jan III
Pavardė originalo kalba Sobieski
Profesija karinis veikėjas, karalius, didysis kunigaikštis
Gimimo data 1629-08-17

Išsami biografija

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1647–1696 m.), karvedys. Jonas III Sobieskis (Jan Sobieski) gimė 1629 m. rugpjūčio 17 d.
J. Sobieskio tėvas Jokūbas buvo Rusios vaivadijos (Lvovo žemės) vaivada ir Krokuvos kaštelionas. Motina – etmono S. Žolkievskio (S. Żółkiewski) anūkė. Išsilavinimą J. Sobieskis gavo Novodvoreko kolegijoje ir Krokuvos akademijoje. Paskui kartu su broliu Mareku dvejus metus praleido Vakarų Europoje. Laisvai kalbėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, italų kalbomis. Į Abiejų Tautų Respubliką broliai grįžo 1648 m. B. Chmelnickio sukilimo metu ir iš karto įstojo į kariuomenę. Po metų brolis dingo totorių nelaisvėje. J. Sobieskis paskirtas pasiuntiniu Turkijoje. Grįžęs dalyvavo karuose su kazokais, Maskva, totoriais, Švedija. Nuo 1668 m. Lenkijos didysis etmonas. Per 1672–1676 m. Abiejų Tautų Respublikos ir Turkijos karą jo vadovaujama kariuomenė 1673 m. laimėjo Chotyno mūšį.

Jo išrinkimui Lenkijoje priešinosi Višnioveckio šalininkai, Lietuvoje – Pacai. Du stipriausi kandidatai į sostą buvo Prancūzijos Kontė princas Henrikas III ir Austrijos remiamas Lotaringijos kunigaikštis Karolis V. Pacai su Lietuva palaikė lotaringietį, kuris būtų vedęs Mykolo Kaributo Višnioveckio našlę Eleonorą Mariją Habsburgaitę. Didieji Lenkijos ponai su pačiu etmonu J. Sobieskiu palaikė prancūzų kandidatą. Kai pasirodė, jog nebus galima išrinkti Prancūzijos princo, tada prancūziškoji partija iškėlė kandidatu savo vadą etmoną J. Sobieskį. Išgarsėjęs kaip Lenkijos gynėjas nuo turkų, atvykęs į elekcinį seimą tiesiai iš karo lauko, buvo labai palankiai lenkų bajorijos sutiktas. 1674 m. gegužės 19 d. lenkams išrinkus J. Sobieskį karaliumi, lietuviai pareiškė protestą ir, sustoję kitoje Vyslos pusėje, į elekcijos seimą nėjo. Jį palaikė jo sesers vyras, Lietuvos lauko etmonas ir vicekancleris M. K. Radvila, Sapiegos ir kiti Pacų priešininkai. Kiek vėliau J. Sobieskis buvo pripažintas visų ir 1676 m. vasario 2 d. karūnuotas Krokuvoje.

J. Sobieskio politika buvo dvilypė. Kaip įgudęs karys ir atsidavęs katalikas, jis pirmiausia svajojo nugalėti turkus ir pašalinti jų pavojų krikščioniškajai Europai. Čia jam reikėjo dėtis su Austrijos Habsburgais. Iš kitos pusės, per partiją ir per savo žmoną prancūzę Mariją Kazimierą, jis buvo priklausomas nuo Prancūzijos, kuri visą laiką rūpinosi prieš turkus palikti vieną Austriją. Todėl 1676 m. su turkais sudaryta taikos sutartis. Be to, J. Sobieskis 1677 m. pasirašė sutartį su Prancūzija ir Švedija prieš Brandenburgo elektorių ir imperatorių. Karo išlaidas buvo pažadėjęs padengti Liudvikas XIV, nukariauta Prūsija J. Sobieskiui turėjo likti kaip jo šeimos kunigaikštija ir atitekti jo sūnui. Tačiau planas nepasisekė, seimas karaliaus neparėmė. Nepasisekė Prūsijoje ir švedams. 

Prūsijoje kariavo tik vieni švedai ir už Prancūzijos pinigus pasamdyta kariuomenė, nuo kurių Vilhelmas Fridrichas lengvai apsigynė. Po nepavykusio bandymo Prūsijoje, J. Sobieskis vėl atsigręžė į turkus ir 1683 m. pasirašė sutartį su Austrija prieš turkus, juo labiau, kad imperatorius Leopoldas I žadėjo padėti jo sūnui Jokūbui nukariauti Moldaviją, pažadėjo išleisti už Jokūbo savo dukterį ir, tėvui mirus, paremti jo kandidatūrą į sostą. Sudarius sąjungą su Austrija, turkai ją užpuolė ir tų pačių metų rudenį pasiekė Vieną. Jungtinės Lenkijos ir Austrijos pajėgos, vadovaujamos J. Sobieskio, 1683 m. rugsėjo 12 d. prie Vienos sutriuškino turkus. Turkų puolimas Europoje buvo sustabdytas, jie buvo išvaryti net iš dalies Vengrijos. Austrų imperatorius Moldaviją jis nukariavo pats, Jokūbui žadėtą dukterį Mariją Antoniją išleido už Bavarijos elektoriaus Maksimiliano II. Vėliau jis už Jokūbo išleido savo žmonos seserį, Niunburgo princesę Jadvygą, bet ir po to imperatorius tinkamai neparėmė savo svainio. Tėvui mirus, sosto negavo.

Ruošdamasis karui prieš turkus, 1684 m. sukūrė koaliciją, kurią sudarė Abiejų Tautų Respublika, Austrija, popiežius, Rusija ir Venecija. J. Sobieskis 1686 m. pasirašė amžinąją taiką su Maskva. Po šios taikos Respublikos ir Rusijos sienos nesikeitė iki Respublikos I padalijimo 1772 m. Buvo patvirtinta Andrusavos sutartis su didelėmis nuolaidomis Maskvai (atiduotas Kijevas), tačiau caras prie karo su turkais neprisidėjo. Karas su Turkija užtruko ir baigėsi jau po J. Sobieskio mirties Karlovicų sutartimi. Daug dirbęs ir kariavęs, J. Sobieskis mirė 1696 m. 

Šaltiniai

Vikipedija, Laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Sobieskis (žiūrėta 2013-04-09)