• Jūros įkvėpti

    Jūros įkvėpti

    Paskutinįjį liepos savaitgalį Klaipėdoje tradiciškai šurmuliuojanti „Jūros šventė“ sutraukia poilsiautojus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių, kviesdama turiningai praleisti savaitgalį pajūrio kurorte.

    „Jūros šventės“ ištakos siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmą kartą „Jūros šventė“ (Jūros Diena) surengta 1934 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos Vakarų sąjungos iniciatyva. Joje dalyvavo 60 tūkst. miestiečių ir svečių, tarp kurių buvo ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, jis ir paskelbė šventės pradžią. Tarpukariu ji populiarino jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas. Šventėje dalyvaudavo svarbūs Lietuvos visuomenės atstovai, politikai.

    Pirmosios „Jūros šventės“ idėja kilo siekiant įprasminti Baltijos jūros, o kartu ir Klaipėdos krašto svarbą Lietuvai. 1934 metais „Jūros Dienos“ Klaipėdos Komiteto propagandos skyriaus paruoštame „Jūros Dienos“ vadove glaustai užfiksuota Lietuvos pajūrio istorija, išryškinant svarbiausius faktus bei reziumuojama šventės reikšmė ir jos dalyvių pareiga: „Jūros Dienos dalyviams tenka garbinga pareiga išaiškinti kitiems mūsų tautos žmonėms jūros reikšmę, nušviesti tuos uždavinius, kuriuos reikia atlikti, kad mes įsigalėtume jūroje, sužadinti viltį ir mūsų tautos pasiryžimą eiti drąsiai pirmyn į platųjį pasaulį per mūsų jūrą ir giliuosius vandenynus“.

    Iš esmės pirmoji „Jūros šventė“ tapo savotišku paminklu prieš 11 metų (1923 metų sausio 15 d.) praūžusiam sukilimui ir sukilėlių aukai, leidusiai susigrąžinti Baltijos pajūrio ruožą. Iš 1934 m. „Jūros Dienos“ vadovo: „Gražus metų pluoštas praslinko nuo tos garbingos dienos, kai negausingas pasiryžėlių būrelis, bevaduodamas vienintelį mūsų uostą, savo krauju pašventino Baltijos vandenis. Tų pasiryžėlių dalis padėjo čia savo jaunas galvas ir kukliai prisiglaudė Klaipėdos kapinyne, kad jų kaulai amžių amžius budėtų mūsų jūros sargyboje“.

    Nuo 1965 m. „Jūros diena“ pavadinta „Jūros švente ir Žvejų diena“. Dabar „Jūros šventė“ tapo didžiausia tradicine Klaipėdos švente. Iš pradžių šventėse vykdavo laivų paradas, karnavalas, vakaronės. Dabar įvairiose Klaipėdos aikštėse rengiami įvairiausio stiliaus muzikos koncertai, meno akcijos ir kt.

    2002 m. buvo surengta didžiausia „Jūros šventė“. Tada renginys sutapo su miesto 750 metų jubiliejumi, ją aplankė apie 1 mln. turistų.

    2018 m. liepos 25-29 dienomis vyksta 59 „Jūros šventė“.

    „Jūros šventės“ kasmet skatina atsigręžti ir įvertinti tai, ką turime – jūrą. Iš su Baltijos jūra besiribojančių valstybių, Lietuvos kranto linijos ilgis yra pats mažiausias, tad tas nedidelis, nė šimto kilometrų nesiekiantis, pajūrio ruoželis yra nepaprastai brangus ir įkvepiantis. Didelei daliai Lietuvos kultūrinio lauko atstovų, Baltijos jūra – neišsenkantis įkvėpimo šaltinis. O pavyzdžių yra daug. Nuo didžiųjų lietuvių poetų literatūrinių šedevrų (Pvz.: Maironis „Nuo Birutės kalno“: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, / Man krūtinę užliek savo šalta banga / Ar tą galią suteik, ko ta trokšta širdis, /Taip galingai išreikšt, kaip ir tu, Baltija!“) iki muzikos kūrėjų bei atlikėjų (Pvz.: grupės „Antis“ „Krantas“: „KRANTAS, tyloje paskendęs, / Baltas gandras vėl pamariu sklendžia,/ Miškais pavirtę piliakalnių žolės, / Padavimai tai pamirštos šventės, / MANO KRANTAS /Tolimas apleistas, / Laukia ilgisi šaknys sužeistos, / Besidairančios atplaukiant laivo, / Tai vienintelis meilės vaistas, / MANO KRANTAS. /“) , nuo fotografų (Pvz.: Rimanto Dichavičiaus „Žiedai tarp žiedų“) iki dailininkų ir jų kūrybinių vaisių, vizualiai perteikiančių jūros didybę akvarele ar aliejine tapyba, įsiamžinančia baltoje drobėje arba kartone.

    Virtualią parodą „Jūros šventės ištakų beieškant“ sudaro 84 eksponatai, apimantys įvairių laikotarpių tapybos ir akvarelės marinistinius darbus, skirtus Baltijos jūrai ir Lietuvos pajūriui. Jungtinę parodą sudaro: Kazio Valdemaro Abramavičiaus, Česlovo Znamierovskio, Vytauto Kairiūkščio, Petro Kalpoko, Levo Lagorijaus, Jono Mackonio, Kiriako Kastandžio, Lino Leono Katino, Boleslovo Motuzo – Matuzevičiaus, Vytauto Trečioko, Adomo Galdiko, Archipo Kuindžio, Valdo Antano Gurskio, Vlado Eidukavičiaus, Jono Čeponio, Algirdo Jočionio, Jurijaus Baltrūno, Konstantino Dockio, Kanuto Rusecko, Bronės Mingilaitės – Uogintienės, Johano Gleicho, Vytauto Ciplijausko, Bronės Jacevičiūtės, Juozo Mikėno, Viktoro Petravičiaus, Vytauto Masiulio, Mečislovo Ostrausko, Jono Švažo, Lidijos Meškaitytės, Valerijos Zalensienės, Ferdinando Ruščico, Jono Buračo, Stasio Vaitkaus, Alfonso Motiejūno, Česlovo Kontrimo, Sergėjaus Gračiovo, Juozo Kamarausko, Jono Martinaičio, Nomedos Saukienės, Algimanto Maldučio, Adelės Medutytės, Leonardo Kazoko, Romo Dalinkevičiaus, Giedriaus Kazimierėno, Prano Domšaičio kūriniai, kuriuose atsiveria Baltijos jūros didybė ir grožis, akstinantis kūrybines aspiracijas, užfiksuotas marinistine maniera.

Aktualios parodos

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų