• Mažosios Lietuvos istorija ir objektai sunkmečio piniguose

    Mažosios Lietuvos istorija ir objektai sunkmečio piniguose

    Mažoji Lietuva – istorinė ir etnografinė sritis – apėmė dabartinę Karaliaučiaus sritį ir Klaipėdos kraštą. Šiame regione nuo seno gyveno lietuvininkai, valdomi Prūsijos karalystės (vėliau Vokietijos imperijos). Pirmojo pasaulinio karo metu ir pasibaigus karui, dėl sunkumų bei infliacijos Vokietijoje greta valstybinių pinigų pradėti spausdinti notgeldai (vok. pinigas iš bėdos; iš reikalo), dar vadinti sunkmečio pinigais. Šiuos pinigus savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai ir miesteliai. Pinigų emisiją vykdydavo apskrities ar miesto administracija – magistratas, kartais įmonės. Notgeldais galėjo naudotis tik jį išleidusios bendruomenės nariai, o šių pinigų piešiniuose dažnai atsispindėdavo vietos gamta ir architektūra, herbai, įžymybės, istoriniai įvykiai ir t.t. Sunkmečio pinigus turėjo ir šie Mažosios Lietuvos miestai bei gyvenvietės: Klaipėda, Tilžė, Šilutė, Rusnė, Ragainė, Stalupėnai, Tolminkiemis, Eitkūnai. Pirmieji notgeldai Klaipėdos krašte pasirodė 1917 m. Ant piniginių ženklų buvo užrašai vokiečių kalba, smulkūs piešiniai su alegorinėmis figūromis, įspaustas Klaipėdos miesto antspaudas su herbu. Tų pačių metų gegužės 2 d. notgeldai (50 pfenigų) pasirodė ir Rusnėje. Šių pinigų viršutiniuose kampuose įrašytas tekstas Rytų Prūsija / Šilutės kraštas (vok. Ostpreussen / Kreis Heydekrug). Užrašas vokiečių kalba skelbė: garantuotas Rusnės savivaldybės, turi mokėjimo galią vietos kasoje (vok. verbürgt durch die Gemeinde Ruß; zahlbar bei der Ortskasse).
    XX a. 3 dešimtmečio pr. notgeldai pradėti naudoti plačiau. Ant 1921 m. lapkričio 12 d. emisijos Tilžės notgeldų (50 ir 75 pfenigų bei 1 ir 3 markių) buvo pavaizduotos vietos įžymybės: rotušė, sūris, celiuliozės fabrikas, karalienės Luizės tiltas, prekybinių kelių žemėlapis, poeto Maksimiliano fon Šenkendorfo (Maximilian von Schenkendorf) ir karalienės Luizės paminklai, Vokiečių bažnyčia, 1807 m. Tilžės taikos sudarymo scena. Taip pat iš pigių metalų kaldintos ir monetos, kurios vadintos pinigų pakaitalais (vok. Ersatzgeld) bei karo pinigais (vok. Kriegsgeld). Monetos gamintos iš karo reikmėms mažiau tinkamų metalų – geležies, cinko, aliuminio, o taip pat keramikos ir porceliano.
    1921 m. gegužės 28 d. emisijos Šilutės (25, 50, 75 pfenigų ir 1 markės) notgeldai buvo atspausdinti Berlyno spaustuvėje „Erasmusdruck“. Šių pinigų aversai ir reversai vienodi. Averse vaizduojama Macikuose gimusio vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann) portretinė nuotrauka. Reverse – H. Zudermano tėvų namas ir užrašytos poeto mintys. Skirtinguose notgeldų nominaluose užrašyti vis kiti rašytojo žodžiai, skirti gimtajam kraštui. 1922 m. vasario 22 d. emisijos Klaipėdos krašto notgeldus leido prancūzų administracijos kontroliuojami vietos prekybos rūmai. Miuncheno spaustuvėje „Gebrüder Parcus“ atspausdinti ½, 1, 5, 10, 20, 50, 75, ir 100 markių pinigai. Šių banknotų aversai vienodi, tačiau reversai skirtingi ir išsiskiria savo puošnumu bei detalumu. Pinigų reversuose galime pamatyti: Klaipėdos miesto panoramą, Sklandytojų (Didžiąją) kopą Kuršių nerijoje, Biržos pastatą, Baltąjį švyturį, vietos gyventojo sodybą, celiuliozės fabriką, sėlių plukdymą, laivų statyklą, naująją ir senąją lentpjūves. 1923 m. Klaipėdos kraštą prisijungus prie Lietuvos, notgeldai palaipsniui pakeisti į, kaip ir visoje Lietuvos Respublikoje cirkuliavusius, litus.
    Vytauto Didžiojo karo muziejus šią parodą skiria Klaipėdos krašto prijungimo 100-osioms metinėms paminėti ir kviečia susipažinti su turimais sunkmečio pinigais, kurie atspindi Mažosios Lietuvos architektūrą, istoriją ir gamtos objektus.

Aktualios parodos