• Juoda lydeka nėrė – žalią girią pakėlė

    Juoda lydeka nėrė – žalią girią pakėlė

    „Šienapjūtė – švariausias ir linksmiausias kaimo žmonių vasaros darbas, visų laukiama lyg didelė pramogų šventė. Į pievas visi eina apsivilkę švariais marškiniais. Moterys ir merginos pasipuošusios bliuzelėmis, gražiomis skarelėmis. Pietų poilsio metu šienpjoviai ir grėbėjos, susibūrę į daiktą, užtraukia skambią dainą“. Vyrai pjaudavo šieną, moterys vartė pradalges, grėbė išdžiūvusį šieną ir krovė kupetomis.
    Ūkininkai labai kruopščiai rengdavosi šienapjūtei, puikiai pasiruošdavo svarbiausią įrankį – dalgį. Tad ir patarlių apie jį gausu: „Dalgis žolei ne brolis“, „Su dalgiu giedros nelauk“, „Atsikirto kaip dalgis į akmenį“. Ir mįslė graži: „Juoda lydeka nėrė – žalią girią pakėlė“. „Šepetys repetys aukštą pilį pastatys. Kas? – Grėblys“.
    1975 metų birželio 28 dieną Lietuvos liaudies buities muziejuje įvyko pirmas ir vienintelis šienapjūtės papročius priminęs renginys, kurį organizavo prie muziejaus veikęs muzikinis-folklorinis būrelis. Muziejaus fonduose saugoma 50 ją užfiksavusių skaidrių.
    Savotiška šienapjūtės renginio tąsa – stovykla vaikams, nuo 2011 metų kasmet vykstanti birželio mėnesį.

    Vyresn. muziejininkė Sigita Žukauskaitė

Aktualios parodos