• Jurgis Šlapelis: ištikimas lietuviškam žodžiui

        Jurgis Šlapelis: ištikimas lietuviškam žodžiui

      Jurgis Šlapelis – lietuvių kalbos puoselėtojas

      Balandžio 18 d. minime Jurgio Šlapelio 140-ies metų gimimo sukaktį. Kalbant apie Jurgį Šlapelį dažniausiai yra pasitelkiami žodžiai – kalbininkas, pedagogas, žodynų sudarytojas, leidėjas, vertėjas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Ir retai kada yra užsimenama, kad šis žmogus buvo diplomuotas gydytojas. Šlapelis turėjo Maskvos universiteto medicinos mokslų diplomą, bet gydytoju nedirbo – savo veiklą skyrė lietuvių kalbai, kultūrai ir visuomenės reikalams. „Šlapelis apsisprendė ne mediciną, bet literatūrą puoselėti“, – vėliau atsiminimuose apie savo vyrą rašė Marija Šlapelienė.

      Dirbti tai, kas būtų naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas nebuvo retenybė tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios inteligentijos. Šlapelis nuo ankstyvos jaunystės kovojo dėl lietuvių teisių iš pradžių carinės Rusijos, o vėliau lenkų okupuotame Vilniuje. Ypatingai reikšmingos ir vaisingos buvo jo pastangos sulenkėjusiame Vilniuje ir Vilniaus krašte išlaikyti, puoselėti ir gryninti lietuvių kalbą. Reikalingiausių žodynų bei vadovėlių rengimas ir leidyba, grožinės literatūros vertimai, visuomeninis darbas įvairiose organizacijose ir draugijose, pedagoginė veikla ir nuolatinis triūsas auginant lietuvių kalbą – dešimtys tūkstančių kortelėse užrašytų žodžių, begalės pavyzdžių iš įvairiausių Lietuvos vietovių…

      Universitete filologijos nestudijavęs Šlapelis į lietuvių kalbą savarankiškai gilinosi visą gyvenimą, o būdamas apdovanotas ypatinga kalbine klausa ir pajauta, tapo autoritetu savo meto kalbininkams. Po 1904 m., kuomet panaikintas spaudos draudimas, Vilniuje neišeidavo joks reikšmingesnis lietuviškas leidinys, kurio Šlapelis nebūtų redagavęs. Ir kiekvienas naujas lietuvių kalba atspausdintas žurnalas ar knyga, nesvarbu kur ir kokiu tiražu bebūtų išleistas, bent trumpam pakliūdavo į Šlapelių knygyną.

      Lemtingos pažintys

      Dar gimnazijoje besimokantį Jurgį Šlapelį lietuvybės kryptimi likimas nukreipė dovanodamas jam svarbias pažintis. Tuo metu gimnazijoje dirbęs Jonas Jablonskis, pastebėjęs Šlapelio gabumus kalbai, visaip jį skatino ir ugdė. Jablonskio namuose Jurgis susipažino su tautinio atgimimo veikėjais – Vincu Kudirka, kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu, Gabrieliu Landsbergiu-Žemkalniu, Pranu Mašiotu, Jonu Mačiu-Kėkštu, taip pat su Liudvika Didžiuliene, kuri Mintaujoje buvo įkūrusi moksleivių bendrabutį ir globojo lietuvius gimnazistus. Kai kurios pažintys virto artima draugyste ir išliko ilgam.

      Jurgis Šlapelis visą gyvenimą išliko aktyvus lietuviškos dvasios kėlėjas, stiprintojas, lietuvių kultūros puoselėtojas ir visuomenininkas. Jis priklausė beveik visoms lietuviškoms organizacijoms, kur kartu su Lietuvos patriotais visomis išgalėmis prisidėjo prie lietuvių tautos budinimo ir valstybės kūrimo. Kurį laiką Jurgis Šlapelis buvo vienintelis lietuvis Vilniaus miesto taryboje.

      Ypatingai svarbūs Šlapelio gyvenime buvo 1906 m. – vasario 6 d. Jurgis Šlapelis su žmona Marija Piaseckaite-Šlapeliene atidarė lietuvių knygyną, kuris be pertraukos veikė 40 metų. Knygynas įvairiais istorijos tarpsniais buvo ypatingai svarbi lietuvių susibūrimo vieta.

      Fundamentalus Jurgio Šlapelio viso gyvenimo darbas

      Per kelis dešimtmečius atkaklaus pasišventėlio darbo Šlapelis sukrovė didžiulį palikimą lietuvių kalbai ir kultūrai. Šlapelis yra surinkęs begalę medžiagos lietuvių kalbos žodynui: didžiulė kartoteka žodžių, su kirčiais, priegaidėmis, gausiai iliustruota pavyzdžiais sudarė reikšmingą dalį vėliau Lietuvių kalbos instituto išleisto Didžiojo lietuvių kalbos žodyno.

      Šlapelis yra pirmojo lietuviško tarptautinio žodyno autorius. Nedidelio formato „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“, išleistas 1907 m., buvo jo pirmoji filologinio pobūdžio knyga.

      Vėliau sekė keturkalbis „Lietuvių kalbos žodynas, išverstas rusiškai, lenkiškai ir vokiškai“, „Lietuvių ir rusų kalbų žodynas“, t. 1 (A–J), 1938 m. išleistas „Kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas“, kuris buvo ypač plačiai naudojamas Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą.

      Šlapelis suredagavo, sukirčiavo ir išleido Kristijono Donelaičio „Metus“, parengė žodynėlį, paaiškinimus ir autoriaus biografiją. Taip pat išvertė vertingų grožinės literatūros kūrinių: D. Defoe „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės“, Harrietos Beecher-Stowe „Dėdės Tomo trobelė“.

      Visi šie Šlapelio darbai ir nuopelnai yra neatsiejami nuo knygyno, kuriame su pertraukomis jis dirbo kartu su savo žmona Marija Šlapeliene.

      Šlapeliai užaugino tris vaikus: Laimutę Šlapelytę-Graužinienę (1906–1988), Gražutę Šlapelytę- Sirutienę (1909–2009) ir Skaistutį Šlapelį (1919–1961).

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų