• Jurgis Šlapelis: ištikimas lietuviškam žodžiui

      Jurgis Šlapelis: ištikimas lietuviškam žodžiui

      Jurgis Šlapelis – lietuvių kalbos puoselėtojas

      Balandžio 18 d. minime Jurgio Šlapelio 140-ies metų gimimo sukaktį. Kalbant apie Jurgį Šlapelį dažniausiai yra pasitelkiami žodžiai – kalbininkas, pedagogas, žodynų sudarytojas, leidėjas, vertėjas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Ir retai kada yra užsimenama, kad šis žmogus buvo diplomuotas gydytojas. Šlapelis turėjo Maskvos universiteto medicinos mokslų diplomą, bet gydytoju nedirbo – savo veiklą skyrė lietuvių kalbai, kultūrai ir visuomenės reikalams. „Šlapelis apsisprendė ne mediciną, bet literatūrą puoselėti“, – vėliau atsiminimuose apie savo vyrą rašė Marija Šlapelienė.

      Dirbti tai, kas būtų naudingiausia savo tautai – toks apsisprendimas nebuvo retenybė tarp XIX a. pabaigos–XX a. pradžios inteligentijos. Šlapelis nuo ankstyvos jaunystės kovojo dėl lietuvių teisių iš pradžių carinės Rusijos, o vėliau lenkų okupuotame Vilniuje. Ypatingai reikšmingos ir vaisingos buvo jo pastangos sulenkėjusiame Vilniuje ir Vilniaus krašte išlaikyti, puoselėti ir gryninti lietuvių kalbą. Reikalingiausių žodynų bei vadovėlių rengimas ir leidyba, grožinės literatūros vertimai, visuomeninis darbas įvairiose organizacijose ir draugijose, pedagoginė veikla ir nuolatinis triūsas auginant lietuvių kalbą – dešimtys tūkstančių kortelėse užrašytų žodžių, begalės pavyzdžių iš įvairiausių Lietuvos vietovių…

      Universitete filologijos nestudijavęs Šlapelis į lietuvių kalbą savarankiškai gilinosi visą gyvenimą, o būdamas apdovanotas ypatinga kalbine klausa ir pajauta, tapo autoritetu savo meto kalbininkams. Po 1904 m., kuomet panaikintas spaudos draudimas, Vilniuje neišeidavo joks reikšmingesnis lietuviškas leidinys, kurio Šlapelis nebūtų redagavęs. Ir kiekvienas naujas lietuvių kalba atspausdintas žurnalas ar knyga, nesvarbu kur ir kokiu tiražu bebūtų išleistas, bent trumpam pakliūdavo į Šlapelių knygyną.

      Lemtingos pažintys

      Dar gimnazijoje besimokantį Jurgį Šlapelį lietuvybės kryptimi likimas nukreipė dovanodamas jam svarbias pažintis. Tuo metu gimnazijoje dirbęs Jonas Jablonskis, pastebėjęs Šlapelio gabumus kalbai, visaip jį skatino ir ugdė. Jablonskio namuose Jurgis susipažino su tautinio atgimimo veikėjais – Vincu Kudirka, kunigu Juozu Tumu-Vaižgantu, Gabrieliu Landsbergiu-Žemkalniu, Pranu Mašiotu, Jonu Mačiu-Kėkštu, taip pat su Liudvika Didžiuliene, kuri Mintaujoje buvo įkūrusi moksleivių bendrabutį ir globojo lietuvius gimnazistus. Kai kurios pažintys virto artima draugyste ir išliko ilgam.

      Jurgis Šlapelis visą gyvenimą išliko aktyvus lietuviškos dvasios kėlėjas, stiprintojas, lietuvių kultūros puoselėtojas ir visuomenininkas. Jis priklausė beveik visoms lietuviškoms organizacijoms, kur kartu su Lietuvos patriotais visomis išgalėmis prisidėjo prie lietuvių tautos budinimo ir valstybės kūrimo. Kurį laiką Jurgis Šlapelis buvo vienintelis lietuvis Vilniaus miesto taryboje.

      Ypatingai svarbūs Šlapelio gyvenime buvo 1906 m. – vasario 6 d. Jurgis Šlapelis su žmona Marija Piaseckaite-Šlapeliene atidarė lietuvių knygyną, kuris be pertraukos veikė 40 metų. Knygynas įvairiais istorijos tarpsniais buvo ypatingai svarbi lietuvių susibūrimo vieta.

      Fundamentalus Jurgio Šlapelio viso gyvenimo darbas

      Per kelis dešimtmečius atkaklaus pasišventėlio darbo Šlapelis sukrovė didžiulį palikimą lietuvių kalbai ir kultūrai. Šlapelis yra surinkęs begalę medžiagos lietuvių kalbos žodynui: didžiulė kartoteka žodžių, su kirčiais, priegaidėmis, gausiai iliustruota pavyzdžiais sudarė reikšmingą dalį vėliau Lietuvių kalbos instituto išleisto Didžiojo lietuvių kalbos žodyno.

      Šlapelis yra pirmojo lietuviško tarptautinio žodyno autorius. Nedidelio formato „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis“, išleistas 1907 m., buvo jo pirmoji filologinio pobūdžio knyga.

      Vėliau sekė keturkalbis „Lietuvių kalbos žodynas, išverstas rusiškai, lenkiškai ir vokiškai“, „Lietuvių ir rusų kalbų žodynas“, t. 1 (A–J), 1938 m. išleistas „Kirčiuotas lenkiškas lietuvių kalbos žodynas“, kuris buvo ypač plačiai naudojamas Lietuvai atgavus Vilnių ir Vilniaus kraštą.

      Šlapelis suredagavo, sukirčiavo ir išleido Kristijono Donelaičio „Metus“, parengė žodynėlį, paaiškinimus ir autoriaus biografiją. Taip pat išvertė vertingų grožinės literatūros kūrinių: D. Defoe „Robinzono gyvenimas ir jo nelaimės“, Harrietos Beecher-Stowe „Dėdės Tomo trobelė“.

      Visi šie Šlapelio darbai ir nuopelnai yra neatsiejami nuo knygyno, kuriame su pertraukomis jis dirbo kartu su savo žmona Marija Šlapeliene.

      Šlapeliai užaugino tris vaikus: Laimutę Šlapelytę-Graužinienę (1906–1988), Gražutę Šlapelytę- Sirutienę (1909–2009) ir Skaistutį Šlapelį (1919–1961).

Parodos objektai

   
  • Mintaujos gimnazistai

    Mintaujos gimnazistai, 1896 m.

    Pirmas iš kairės stovi – Jurgis Šlapelis. Antras iš kairės sėdi – Antanas Smetona. Jurgis Šlapelis klasėje būdavo pirmasis mokinys. Mokėsi kartu su Antanu Smetona. Su būreliu gimnazistų 1896 m. atsisakęs melstis rusiškai Jurgis Šlapelis buvo išvarytas iš gimnazijos be teisės grįžti. Vėliau eksternu išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą.

  • Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g.

    Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g., 1928 m.

    Nežinomas XX a. I p. fotografas

    Gražutė Šlapelytė skambina pianinu savo namuose Pilies g. Marija Piaseckaitė-Šlapelienė šį Muhlbach firmos pianiną įsigijo būdama 18-likos. Jis stovėjo pirmuose Šlapelių šeimos namuose Saracėnų gatvėje, kur jie gyveno po tuoktuvių.Ten Jurgis Šlapelis vedė lietuvių kalbos kursus. Tarp mokinių buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kuris mėgdavo paskambinti šiuo pianinu. Juo taip pat pagrodavo artimas Šlapelių šeimos draugas kompozitorius Mikas Petrauskas.

  • Jurgis Šlapelis vestuvių dieną

    Jurgis Šlapelis vestuvių dieną, 1905 m.

    Aleksandras Jurašaitis

    Maskvoje mediciną studijuojantis Jurgis Šlapelis savo vestuvių dieną - 1905 m. rugsėjo 4-ą Vilniuje. Tų pačių metų žiemą - gruodžio 4–5 d. J. Šlapelis aktyviai dalyvavo Didžiojo Vilniaus Seimo darbe, su kitais bendražygiais organizavo ginkluotą pastato (Vilniaus miesto rūmų) apsaugą. Didysis Vilniaus Seimas – visuotinis lietuvių atstovų susirinkimas, suformulavęs politinės Lietuvos autonomijos reikalavimą, vertinamas kaip pirmas ryškus bendros tautinės-valstybinės raidos etapas.

  • Marija ir Jurgis Šlapeliai po vestuvių

    Marija ir Jurgis Šlapeliai po vestuvių, 1905 m.

    Aleksandras Jurašaitis

    Marija ir Jurgis Šlapeliai po tuoktuvių Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kuri buvo vienintelė lietuviška bažnyčia Vilniuje. Tuokė bažnyčios klebonas Juozas Kukta.

  • Jurgio Šlapelio

    Jurgio Šlapelio "Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis", 1907 m.

    Jurgis Šlapelis

    Tituliniame žodynėlio puslapyje Jurgio Šlapelio ranka užrašyta – „labai man brangi knygelė“. Tai pirmoji Jurgio Šlapelio parengta ir išleista knyga. Šio egzemplioriaus vidiniuose puslapiuose daug paties įrašytų pastabų, papildymų ir pataisymų, skirtų II leidimui.

  • Jurgio Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlio“ vidiniai puslapiai ties raide „B“

    Jurgio Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlio“ vidiniai puslapiai ties raide „B“, 1907 m.

    Įdomu paskaityti to meto – dar iki kalbos sunorminimo – žodžių reikšmes. Kai kurie aiškinimai šiais laikais gerokai skiriasi.

  • Jurgio Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlio“ vidiniai puslapiai ties raide „P“

    Jurgio Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlio“ vidiniai puslapiai ties raide „P“, 1907 m.

    Jurgis Šlapelis

    Jurgio Šlapelio ranka prirašytas papildymas – žodis „provakacija“ ir jo paaiškinimas.

  • Jurgis Šlapelis Maskvoje

    Jurgis Šlapelis Maskvoje, 1907 m.

    K. A. Fišer

    Portretinė Jurgio Šlapelio fotografija, daryta jam studijuojant mediciną Maskvoje. Ištraukoje iš laiško Marijai Šlapelienei, rašyto savo gimtadienio dieną - 1907 m. balandžio 18 d., matyti, koks nelengvas buvo studentui Šlapeliui anatomijos egzaminas: „Mylymiausia tu mano Mariutyte! Skubu pasidžiaugti tau savo džiaugsmu. Kuo tik sugrįžau išdavęs anatomiją. Negali sau prisistatyt, koks tai sunkus buvo dalykas lig egzameno, o dabar kaip nebūta, tartum didžiausia našta nukrito nuo pečių. [...] Parėjęs namo pamiegojau, ir vėl iš naujo kalt. Kaliau vakar, kaliau šiandien, 6 val. atsikėlęs. [...] Nebesistebiu labai, kad su vienu studentu, kurią tai dieną, pasidarė isterika, kai jam profesorius pastatė 2. Bet visgi pergalėjęs bailę, įlindau pas tą egzamenatorių, kurį skaito už biauresnį. Pasitaikė kaip tik tas, ką vakar buvau perskaitęs, ir atsakiau visa gana gerai. Bravo! [...]“
    1907 m. Jurgis Šlapelis gavo Maskvos universiteto medicinos mokslų diplomą, bet savo gyvenimą paskyrė lietuvių kalbai, kultūrai ir visuomenės reikalams. „Šlapelis apsisprendė ne mediciną, bet literatūrą puoselėti“, – vėliau atsiminimuose apie savo vyrą rašė Marija Šlapelienė.

  • Nuotrauka

    Nuotrauka "Mūsų kalbininkai" iš to meto (1909 m.) leidinio

    Sėdi: (iš kairės) J. Šlapelis, J. Jablonskis, Kun. J. Laukaitis. Stovi: Stud. K. Būga, Stud. J. Balčikonis. Apačioje prierašas: „Šią vasarą mūsų kalbos žinovai susirinkę Seinuose per keletą savaičių svarstė kalbos dalykus. Neužilgo susilauksime naujos gramatikos ir sintaksio. Kalbininkai, apsvarstę didžiuosius dalykus, šiaip išsidalino darbą: Prof. J. Jablonskis rašo sintaksį, Dr. J. Šlapelis – gramatiką, o K. Būga išleis veikalą apie rašybą.“ 1909 m. liepos mėn. 11 d. laiške Marijai Šlapelienei Jurgis Šlapelis rašė: „Brangiausioji! Mokso Dr[augijos] susirinkiman niekas nebevažiavom: skubiam dirbti. Aš jau baigiu daiktavardį su visais linksniavimais. Kiti kažin ar ką padarys. Jabl[onskis] ketina sustatyti tik vientisinio sakinio sintaksį. Ilgai labai pravertėm su įvairiais terminais; gramatikai terminus aš jau turiu visus. [...] Paragink, kad Smetona nupirktų Jablonskiui rusiškus sintaksius Krasnogorskio ir Polivano, abudu ir kuo-greičiausiai atsiųskit. [...]“

  • Lietuvių mokslo draugijos komitetas

    Lietuvių mokslo draugijos komitetas, 1911–1912 m.

    Nežinomas fotografas

    Lietuvių mokslo draugijos komitetas. Sėdi, iš kairės: Juozas Kairiūkštis, Antanas Smetona, Augustas Niemi, Jonas Basanavičius, Antanas Vileišis ir Jonas Vileišis. Stovi, iš kairės: Juozas Balčikonis, Zigmas Žemaitis, Mykolas Biržiška, Jurgis Šlapelis. 

    Lietuvių mokslo draugija veikė 1907 – 1940 m. ir buvo viena reikšmingiausių kultūros, švietimo ir mokslo organizacijų Vilniaus krašte. Lietuvių mokslo draugiją kartu su bendraminčiais 1907 m.įsteigė daktaras Jonas Basanavičius  Steigimo metais Mokslo draugijoje buvo 156 nariai, tarp jų ir Jurgis Šlapelis. Iš viso per draugijos gyvavimą jos veikloje dalyvavo apie 1,5 tūkst. žmonių. Draugijos nariai formavo tautos ir būsimosios Lietuvos valstybės ateitį, jų veikla bei pastangos lietuvių tautą išvedė į Nepriklausomybės siekimo kelią. Pradėta nuo paprastų, bet esminių dalykų: mokyklų visoje šalyje steigimo, lietuviškų vadovėlių ir knygų leidybos.
    Iš Lietuvių mokslo draugijos veiklos išsirutuliavo Lietuvos valstybingumo idėja. Iš 20-ies 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą pasirašiusių signatarų net 19 buvo Lietuvių mokslo draugijos nariai. Taip pat trys būsimieji Lietuvos prezidentai – Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir Antanas Smetona, du ministrai pirmininkai – Augustinas Voldemaras ir Juozas Tūbelis buvo draugijos nariai.

     

  • „Kristijono Duonelaičio RAŠTAI. 1714–1914. 200 metų sukaktuvėms nuo autoriaus gimimo paminėti.“

    „Kristijono Duonelaičio RAŠTAI. 1714–1914. 200 metų sukaktuvėms nuo autoriaus gimimo paminėti.“, 1914 m.

    Kristijonas Donelaitis

    Penktas išleidimas. Ant viršelio Šlapelio ranka prirašyta „Pirmas – Lietuvoje“. Leidinį Jurgis Šlapelis papildė žodynėliu, Donelaičio laiškais, trumpa biografija ir leidėjo „pasiteisinimais“. 2013 metais, artėjant Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo sukaktuvėms, jo rankraščiai buvo įtraukti į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“. Poema „Metai“ parašyta Tolminkiemyje 1765–1775 metais. Poetui mirus, jo rankraščiai pateko į privačias rankas, vėliau – į Karaliaučiaus archyvus. Dalis jų dingo 1812 m. per Rusijos ir Prancūzijos karą, išliko tik keletas: „Pavasario linksmybės“ ir „Vasaros darbai“, „Fortsetzung“ (Tęsinys), taip pat K. Donelaičio laiškai. Poemos rankraščiuose yra nedidelių autorinių taisymų, prozodinių ženklų, tekstas sukirčiuotas. „Metų“ rankraščiai atsitiktinai rasti 1945 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos ekspedicijos metu Laukstyčių (Lochstedt) pilyje netoli Karaliaučiaus ir perduoti Mokslų akademijos Centrinei bibliotekai, o 1947 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros institutui. Nuo 1990 m. jie saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. Šie autografai yra pagrindiniai šaltiniai, kuriais remiantis vėliau buvo rengiami grožiniai bei moksliniai K. Donelaičio kūrybos leidimai, tarp jų ir Lietuvoje pirmasis Jurgio Šlapelio leidimas, bandant atkurti autentišką stilių ir gyvą vaizdingą kalbą.

  • Knygos „Kristijono Duonelaičio RAŠTAI. 1714–1914. 200 metų sukaktuvėms nuo autoriaus gimimo paminėti.“ ketvirtasis viršelis

    Knygos „Kristijono Duonelaičio RAŠTAI. 1714–1914. 200 metų sukaktuvėms nuo autoriaus gimimo paminėti.“ ketvirtasis viršelis, 1914 m.

    Kristijonas Donelaitis

    Tais laikais buvo įprasta leidinio ketvirtąjį viršelį naudoti reklamai. Ant M. Šlapelienės lietuvių knygyno leidinių dažnai būdavo spausdinami sąrašai knygų, kurias galima įsigyti šiame knygyne.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų