• NAPOLEONAS ORDA (1807–1883)

      NAPOLEONAS ORDA (1807–1883)

      Dvarų istorija – neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis glaudžiai susijusi su dvarų kultūra. Senieji dvarų rūmai, pilys, rezidencijos yra svarbūs ir didingi šalies istorijos ženklai. Tai puikiai suprato Lietuvą savo tėvyne vadinęs XIX a. menininkas Napoleonas Orda.

      N. Orda – romantizmo epochos dailininkas, kompozitorius, intelektualas, gyvenęs ir kūręs carų valdžios metais. Didelė to laikotarpio bajorijos dalis nostalgiškai ilgėjosi prarasto šalies valstybingumo ir priešinosi carinės Rusijos imperijos režimui, patyrė tremties negandas. N. Orda buvo vienas iš XIX a. antros pusės tautinio sąjūdžio įkvėpėjų, tikras savojo krašto patriotas. Nors pats lietuviškai beveik nešnekėjo, save laikė lietuviu. Daug metų praleidęs emigracijoje ir grįžęs į tėvynę, dailininkas visas jėgas atidavė LDK istorinės atminties išsaugojimui, jos unikalaus kultūros paveldo sklaidai.

      N. Orda gimė 1807 m. vasario 19 d. Vorocevičiuose, netoli Pinsko (dab. Baltarusija). Kilęs iš bajorų šeimos ir pradinį išsilavinimą įgijęs namuose, mokėsi Svisločiaus gimnazijoje. Vėliau studijavo Vilniaus universiteto Matematikos ir fizikos fakultete, bet jo nebaigė – buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje studentų organizacijoje. Dailininkas buvo aktyvus 1831 m. sukilimo dalyvis. Norėdamas išvengti arešto ir tremties, jis išvyko į užsienį. Atsidūręs Paryžiuje, 1839 m. pradėjo lankyti prancūzų peizažo meistro Pierre’o Girard’o dailės studiją, o muzikos žinių sėmėsi iš kompozitoriaus Fryderyko Chopino. Visapusiškų meninių polinkių turėjęs N. Orda kūrė fortepijoninę muziką, polonezus, valsus. Paryžiuje jis susipažino su poetu Adomu Mickevičiumi ir kompozitoriumi Ferencu Lisztu. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė 1840–1842 m. kelionių po Prancūziją metu.

      1843 m. N. Orda vedė prancūzę Irène Bouglé, pradėjo dirbti Paryžiaus operos teatre. Po amnestijos sugrįžo į tėviškę. Prasidėjo dailininko kelionės po Volynės, Podolės, Minsko, Kijevo gubernijas. 1875 m. jis lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Keliaudamas po buvusią LDK, skubėjo įamžinti nykstančias pilis, didikų rūmus, dvarus, bažnyčias, garsių to laikotarpio menininkų ir istorikų gimtines. N. Orda, pats turėjęs nuosavą dvarą, puikiai išmanė dvarų sodybų sandarą, menines jų ypatybes. Didikų rezidencijos dailininką žavėjo monumentalia klasikinio stiliaus architektūra. Didingus rūmų statinius jis dažnai komponavo panoraminėse erdvėse, vešlios gamtos apsuptyje. Vaizduodamas dvarų sodybas, siekė perteikti kuo išsamesnį vaizdą, todėl dažnai piešė jas net iš dviejų trijų apžvalgos vietų. Svarbus buvo ir reprezentacinis momentas, atspindintis savininko socialinę padėtį, atskleidžiantis jo estetinį skonį.

      1875–1882 m. Varšuvoje, Maksymiliano Fajanso litografijos spaustuvėje, N. Orda savo lėšomis išleido 260 litografijų Lenkijos istorinių vietovių albumą (Album widoków historycznych Polski). Jo vaizdus pagal N. Ordos piešinius subtiliai ir meistriškai litografavo lenkų dailininkas Aloyzas Misierowiczius, peizažus pagyvindamas stafažo figūromis. Litografijos pasižymi lyriška nostalgiška nuotaika, joms būdingas minkštas piešinys, subtili šešėliavimo gradacija, lengvai tonuotas fonas. Albumą sudarė aštuonios litografijų serijos. N. Orda buvo numatęs tęsti savo albumą, bet dėl pablogėjusios sveikatos sumanymą teko nutraukti. Lietuvos dailės muziejuje yra sukaupta beveik visa pagal dailininko piešinius sukurtų litografijų kolekcija, o dauguma N. Ordos piešinių yra saugoma Krokuvos nacionaliniame muziejuje.

      Edukacinėje parodoje eksponuojamos N. Ordos litografijų iš Lietuvos dailės muziejaus ir akvarelių, publikuotų V. Levandausko ir R. Vaičekonytės-Kepežinskienės monografijoje Napoleonas Orda. Senosios Lietuvos architektūros peizažai, kopijos. Parodos pagrindą sudaro dabartinėje Lietuvos teritorijoje esantys istorijos bei architektūros paminklai, ją papildo litografijos, vaizduojančios dvarų sodybas, kuriose gimė žymūs XIX a. poetai, rašytojai, kompozitoriai. Didžioji šių architektūros paminklų dalis neišliko iki mūsų dienų, todėl N. Ordos piešti architektūriniai peizažai šiandien yra didžiulė ikonografinė vertybė.

      Rasa Adomaitienė

Parodos objektai

   
  • Jašiūnai

    Jašiūnai, XIX a. pab.

    Napoleonas Orda, Aloyzas Miserovičius

    Napoleonas Orda (1807–1883) – dailininkas ir kompozitorius, išsilavinęs romantizmo epochos žmogus, ypač domėjęsis savo krašto praeitimi, daug keliavęs ir piešęs senąsias Europos pilis bei miestų panoramas. 1875–1883 Maksimiljano Fajanso spaustuvėje buvo leidžiamos litografijos pagal N. Ordos piešinius. Išleistos 8 vaizdų serijos, talpinančios 260 lakštų, apjungtos bendru pavadinimu „Lenkijos istorinių vaizdų albumas“. Smulkaus, detalaus piešinio litografijoje vaizduojami Karolio Podčašinskio suprojektuoti rūmai prie Merkio upės, pastatyti 1824–1828 metais. Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnai priklausė Radviloms, po to juos įsigijo Ignotas Balinskis. Kai Ignoto sūnus Mykolas Balinskis 1820 susituokė su Zofija Sniadecka, dvare apsigyveno ir Sniadeckių šeima. XIX a. Jašiūnai buvo gana populiarūs tuometinės inteligentijos tarpe. Čia svečiavosi mokslininkai ir kultūros veikėjai iš Vilniaus – Stanislavas Jundzilas, Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, Edvardas Odinecas, Julijus Slovackis ir kt. Jašiūnų dvaro kapinaitėse palaidoti Sniadeckių ir Balinskių šeimų nariai: Vilniaus Universiteto rektorius, astronomijos ir matematikos profesorius Janas Sniadeckis (1756–1830), istorikas Mykolas Balinskis (1824–1902), Peterbugro Karo akademijos profesorius psichiatras Jonas Balinskis ir kt.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Lentvaris

    Lentvaris, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
  • Raudonė

    Raudonė, XIX a. pab.

    Napoleonas Orda, Aloyzas Miserovičius

    Napoleonas Orda (1807–1883) – dailininkas ir kompozitorius, išsilavinęs romantizmo epochos žmogus, ypač domėjęsis savo krašto praeitimi, daug keliavęs ir piešęs senąsias Europos pilis bei miestų panoramas. 1875–1883 Maksimiljano Fajanso spaustuvėje buvo leidžiamos litografijos pagal N. Ordos piešinius. Išleistos 8 vaizdų serijos, talpinančios 260 lakštų, apjungtos bendru pavadinimu „Lenkijos istorinių vaizdų albumas“. Litografijoje vaizduojama renesansinė XVI a. Raudonės pilis netoli Kauno. Autorius komentuoja, jog pilis pavadinimą įgijo dėl raudonos mūrų spalvos. Pilį pradėjo statyti kryžiuočiai (1343), bet po metų Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ją atsikovojo. XVIII a. pilis rekonstruota. Litografijos piešinys kruopštus, detalus, atkurtos smulkios senovinės pilies apdailos detalės. Subtiliai modeliuotos pastatų apimtys, kontrastinga šviesotamsa bei pirmame plane įkomponuotos dvi šuoliais lekiančių raitelių figūros sustiprina romantinę kūrinio dvasią.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Zaosė

    Zaosė, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
  • Geistūnai

    Geistūnai, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
    Napoleonas Orda (1807-1883) - dailininkas ir kompozitorius, išsilavinęs romantizmo epochos žmogus, ypač domėjęsis savo krašto praeitimi, daug keliavęs ir piešęs senąsias Europos pilis bei miestų panoramas. 1875-1883 Maksimiljano Fajanso spaustuvėje buvo leidžiamos litografijos pagal N. Ordos piešinius. Išleistos 8 vaizdų serijos, talpinančios 260 lakštų, apjungos bendru pavadinimu „Lenkijos istorinių vaizdų albumas”. Litografijoje vaizduojami Geistūnai - poeto Antonio Edvardo Odineco gimtinė. Tai vietovė buvusi tuometinėje Vilniaus gubernijoje. Kruopštaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojama nedidelė tvarkinga sodyba ir keli ūkiniai pastatai su šen bei ten besidarbuojančiais valstiečiais. Smulkus štrichavimas, subtiliai modeliuotos pastatų apimtys, nedideli apšvietimo kontrastai padeda dailininkui perteikti ramaus kaimo gyvenimo tėkmę.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Dzeviatnia

    Dzeviatnia, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
    Napoleonas Orda (1807-1883) - dailininkas ir kompozitorius, išsilavinęs romantizmo epochos žmogus, ypač domėjęsis savo krašto praeitimi, daug keliavęs ir piešęs senąsias Europos pilis bei miestų panoramas. 1875-1883 Maksimiljano Fajanso spaustuvėje buvo leidžiamos litografijos pagal N. Ordos piešinius. Išleistos 8 vaizdų serijos, talpinančios 260 lakštų, apjungos bendru pavadinimu „Lenkijos istorinių vaizdų albumas”. Litografijoje vaizduojama Dzeviatnia - rašytojo Ignaco Chodzkos (1794-1861) gimtinė. Tai nedidelis dvarelis netoli Smurgainių, pastatytas netoli vandens. Kruopštaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojami keli medžiuose skendintys XVIII a. statytos sodybos pastatai. Subtili toninė modeliuotė, nedideli apšvietimo kontrastai padeda dailininkui perteikti plačios erdvės ir ramybės pojūtį.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Žamyslaulis

    Žamyslaulis, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
  • Ružanai

    Ružanai, XIX a. pab.

    Napoleonas Orda, Aloyzas Miserovičius

    Napoleonas Orda (1807–1883) – dailininkas ir kompozitorius, išsilavinęs romantizmo epochos žmogus, ypač domėjęsis savo krašto praeitimi, daug keliavęs ir piešęs senąsias Europos pilis bei miestų panoramas. 1875–1883 Maksimiljano Fajanso spaustuvėje buvo leidžiamos litografijos pagal N. Ordos piešinius. Išleistos 8 vaizdų serijos, talpinančios 260 lakštų, apjungtos bendru pavadinimu „Lenkijos istorinių vaizdų albumas“. Litografijoje vaizduojamas didingas klasikinių formų Ružanų dvaras tuometinėje Gardino gubernijoje, priklausęs LDK didikų Sapiegų giminei. Šių rūmų koplyčioje buvo saugomi šventojo Kazimiero palaikai, dėl karų neramumų čia perkelti iš Vilniaus katedros (1655). Paskutiniuoju Sapiegų giminės Ružanų dvaro valdytoju buvo Eustachijus Sapiega. Dailininkas kruopščiai atkūrė panoraminio peizažo ir pastatų grožį, vaizdą pagyvindamas praeivių figūrėlėmis. Subtili toninė litografijos modeliuotė, nedideli apšvietimo kontrastai padeda dailininkui perteikti erdvės pojūtį, o neramiai judanti medžių lapija bei vingrūs debesys sustiprina romantinę kūrinio atmosferą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Merečiovas

    Merečiovas, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
  • Skokai

    Skokai, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
  • Ubelė

    Ubelė, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
    Napoleonas Orda (1807-1883) - dailininkas ir kompozitorius, išsilavinęs romantizmo epochos žmogus, ypač domėjęsis savo krašto praeitimi, daug keliavęs ir piešęs senąsias Europos pilis bei miestų panoramas. 1875-1883 Maksimiljano Fajanso spaustuvėje buvo leidžiamos litografijos pagal N. Ordos piešinius. Išleistos 8 vaizdų serijos, talpinančios 260 lakštų, apjungos bendru pavadinimu „Lenkijos istorinių vaizdų albumas”. Litografijoje vaizduojama kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos (1819/20-1872), operos „Halka” autoriaus gimtinė. Tai Ubelės vienkiemis netoli Minsko. Kruopščiu detaliu piešiniu dailininkas perteikia jaukią dvarelio aplinką su erdviu kiemu ir vingiuotu keliu, vedančiu link šviesaus pastato.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Smolgavas

    Smolgavas, XIX a. II p.

    Napoleonas Orda
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų