• RASA DOČKUTĖ

      RASA DOČKUTĖ

      Gimė Pumpėnuose 1938 08 12. Rasa yra prisipažinusi, kad jau vaikystėje piešdavo paveikslėlius savo pasirašytiems tekstams. Žinojusi, kad ir suaugusi pieš vaikiškas knygas. Studijavo grafiką Vilniaus dailės institute. Jį baigė 1962 metais. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Kūrė plakatus, pramoninę grafiką, atvirukus, emblemas, vaikų knygų iliustracijas. Nepriklausė jokioms grupėms, taip tiesinančioms dailininkų kelius ir lengvinančioms karjerą. Buvo iš tųdailininkų „vienišių“, kuriančių į stalčių. Karjera ar prisistatymas visuomenei savo kūriniais jai mažiausiai rūpėjo. Tokiems mūsų padangėje nelengva. Gyveno kukliai iš darbų, neatitinkančių nei jos gabumams, nei kvalifikacijai. Greičiausiai todėl dailininkės kūryba publikuota mažai, mažai apie ją ir rašyta. Visuomenei Rasa Dočkutė daugiau pažįstama kaip knygų vaikams iliustratorė. Iliustravo leidinius: M. Vainilaičio „Pupų pėdas“ 1962, „Grigo ratai“ 1965, V. Reimerio „Kodėl daiktai prašneko piktai“ 1964, G. įšoko „Kur skraido sfinksai“ 1972, A. Matučio „Girios televizorius“ 1973, J. Nekrošiaus „Vyturio lizdas“ 1974, K. Kubilinsko „Katinėlis ir gaidelis“ 1976 (XI tarprespublikinio konkurso diplomas ir premija 1978), J. Avyžiaus „Ožio daržas“ (XI tarprespublikinio konkurso diplomas 1977), S. Gedos „Mėlynas autobusiukas“ 1980, R. Girkontaitės „Rudens papartėlis“ 1981, S. Gedos „Baltoji varnelė“ (pripažinta gražiausia 1985 knyga), A. Matučio „Tai margumai genelio“ (Vilniaus knygų trienalės tarprespublikinis diplomas ir premija 1984), Just. Marcinkevičiaus „Grybų karas“. Be knygų dailės dailininkė yra sukūrusi arti pusės šimto plakatų. Juose siekė išjudinti asociatyvų žiūrovų mąstymą. Jos plakatai buvo eksponuojami Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Latvijoje, JAV. Kai kurie apdovanoti diplomais ir premijomis: „Jus kviečia Vilnius“ 1965, „Paroda“ 1975, „SOS“ 1975, „Kokybė“ 1976. 1987 apdovanota Suomijos Lachti miesto diplomu už plakatą „Estradinės muzikos festivalis“. Yra pasakiusi, kad dirbdama šioje srityje išmokusi raiškos taupumo ir minimalizmo.
      Kaip asmenybė buvo vientisa ne tik kūryboje, bet ir gyvenime. Visada buvo ta pati: giedra, su šypsena ir skardžiu juoku. Dailininkės kūriniuose – skaidri ir lengva poetinė erdvė, kviečianti pakilti virš kasdienybės sangrūdųir žvelgti šviesiau ir lengviau. Jai svetimas dramatizmas ar sunkūs tonai. Šalia rimtų ar rūsčių lietuviškųjų modernistų Rasos Dočkutės kūryba – lyg laisvo paukštelio linksmas čiulbėjimas, lyg vienišas, bet nuostabus debesėlis. Dočkutės darbai labai įvairūs: kartais ironiški, kartais erotiški, tačiau jiems visiems būdingas modernumo siekis, jaunatviškumas ir žavus sąmojis. Pastelėse ir piešiniuose vingiuoja muzikali linija, lydima kelių skaidrių spalvelių. Kompozicijos kamerinės, moteriškai intymios ir lyg „draugiškos“ stebinčiam. Nors kartais primena Paulį Klee, ar Chuaną Miro, bet ne todėl, kad būtų jais sekusi, o dėl natūralių savo asmens bruožų, persikėlusių į kūrinius. Kūriniuose gausu paukščių. „Čia mano vidus. Skrendantis, nenustygstantis ant žemės“ – sako dailininkė. Savo kūriniais dailininkė dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė keturias personalines parodas: Dailės fondo parodų vitrinoje 1982, savo studijoje 1984, Meno darbuotojų rūmuose Vilniuje ir M. Žilinsko galerijoje Kaune 1985.
      Ši paroda tebūna priminimas apie dailininkės labai savitą kūrybą, praturtinančią lietuviškojo modernizmo erdvę. Ekspozicijoje – įvairių metų pastelės, guašo, temperos technika atliktos modernistinės kompozicijos ir piešiniai. Kita, didžioji, kūrybos dalis, tame tarpe ir gausios vaikų knygų iliustracijos, telieka kitoms dailininkės parodoms.
      Studijų draugai: Aušra, Vaidilutė ir Arvydas

      Tekstas iš parodos „Pavasaris“ katalogo. 2014 m.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų