• „Ką byloja Oginskių rūmai Trakuose?“

      „Ką byloja Oginskių rūmai Trakuose?“

      XVI – XVII a Trakų mieste buvo nemažai dvarų, tačiau vienas labiausiai ištyrinėtų ir turinčių gausios archeologinės tyrimų medžiagos - Marcijonui Aleksandrui Oginskiui (1632-1690), kuris 1670–1684 m. buvo Trakų vaivada priklausęs dvaras. Tai bene plačiausiai tyrinėta XVII a. didiko sodyba Trakų mieste. Rūmai aptikti atsitiktinai 1958 m. apie 120–130 m į pietvakarius nuo šiaurės vakarinio pusiasalio pilies bokšto bei 35 m į šiaurės rytus nuo Karaimų g., tai yra šios gatvės nr. 19 ir 21 sklypuose, nedidelėje kalvelėje. Tuomet kasant pamatų duobę restoranui „Galvė“ ekskavatoriai išrausė plytgalius, didžiulius akmenis bei sienų fragmentus. Birželio 20 d. LTSR Ministrų Tarybos valstybinio statybos ir architektūros reikalų komitetas bei Lietuvos TSR Kultūros ministerija sustabdžiusi darbus nurodė, jog būtų atlikti moksliniai archeologiniai tyrimai, kuriuos pavesta atlikti Mokslų akademijos istorijos institutui. Institutas vykdė tyrimus kartu su Trakų Kraštotyros muziejumi. Kasinėjimams vadovavo instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė E. Radzvilovaitė, kartu dirbo muziejaus darbuotoja, o nuo 1959 m. direktorė, I. Čekanauskaitė (I. Misiūnienė). 1959 metų ataskaitoje minima, jog tyrimų metu dirbo 8–13 darbuotų bei keli laborantai (vienas iš jų būsimasis profesorius M. Michelbertas). Per dvejus metus ištirtas 781 m² dydžio plotas, rasta daugiau nei 10 tūkstančių radinių, kurių didžiąją dalį sudarė buitinės keramikos fragmentai. Atidengtų rūmų kompleksą sudaro du pastatai, tai 1958 m. ištirtas ūkinis pastatas bei 1958–1959 m. – rūmai.

      Istorinės žinios apie pačius Oginskių rūmus bei jų savininkus yra skurdžios. Žinoma, kad 1647 m. M. Oginskis buvo paskirtas Trakų stalininku, o 1654 m. – Trakų vėliavininku. Prieš tai jo tėvas Aleksandras Oginskis 1647 m. tapo Trakų kaštelionu. Tad tikriausiai jau XVII a. viduryje dvaras priklausė Oginskių giminei. 1670 m. M. Oginskiui tapus vaivada jis rūpinosi per karą (1655 m.) sudegintų rūmų atstatymu, nupirko gretimą sklypą (iš Ašeikovičių), iškasė tvenkinius, įrengė užtvanką ir ruošėsi įkurti „itališko“ tipo sodą. Statybos darbai užtruko iki pat 1688 m., nes dar minimos išlaidos už įvairius statybos darbus – už koklinės krosnies, bravoro, virtuvės pastatymą ir kitus darbus. 1688 M. Oginskis paliko du testamentus. Viename iš jų Trakuose esančią sodybą užrašė savo sūnėnui, Lietuvos kardininkui Mikalojui Oginskiui. Antruoju testamentu ši sodyba atiduota Trakų dominikonams, kuri jiems atiteko tik 1700 m., tačiau istorikas R. Firkovičius nurodo, jog vienuoliams buvo atiduoti ne rūmai, bet iš Ašeikovičiaus įsigytas gretimas sklypas su jame įrengtais tvenkiniais. Sodyba su rūmais tuo metu jau priklausė Trakų vaivadai K. Bžostovkiui. Dar vėliau rūmai tikriausiai atiteko kitam Trakų vaivadai – Aleksandrui Pociejui (1742 – 1770).

      Baigus archeologinius tyrimus Oginskių rūmai buvo užpilti žemėmis, o XV a. pab. – XVI a. datuojamą ūkinį pastatą buvo nuspręsta užkonservuoti. 1969 – 1971 m. vadovaujant architektui S. Mikulioniui buvo atlikti mūro tyrimai bei parengtas konstruktyvinis projektas, deja, projektas nebuvo įgyvendintas ir iki šiandienos pastatas stovi neužkastas ir sparčiai yra.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų