• „Ką byloja Oginskių rūmai Trakuose?“

      „Ką byloja Oginskių rūmai Trakuose?“

      XVI – XVII a Trakų mieste buvo nemažai dvarų, tačiau vienas labiausiai ištyrinėtų ir turinčių gausios archeologinės tyrimų medžiagos - Marcijonui Aleksandrui Oginskiui (1632-1690), kuris 1670–1684 m. buvo Trakų vaivada priklausęs dvaras. Tai bene plačiausiai tyrinėta XVII a. didiko sodyba Trakų mieste. Rūmai aptikti atsitiktinai 1958 m. apie 120–130 m į pietvakarius nuo šiaurės vakarinio pusiasalio pilies bokšto bei 35 m į šiaurės rytus nuo Karaimų g., tai yra šios gatvės nr. 19 ir 21 sklypuose, nedidelėje kalvelėje. Tuomet kasant pamatų duobę restoranui „Galvė“ ekskavatoriai išrausė plytgalius, didžiulius akmenis bei sienų fragmentus. Birželio 20 d. LTSR Ministrų Tarybos valstybinio statybos ir architektūros reikalų komitetas bei Lietuvos TSR Kultūros ministerija sustabdžiusi darbus nurodė, jog būtų atlikti moksliniai archeologiniai tyrimai, kuriuos pavesta atlikti Mokslų akademijos istorijos institutui. Institutas vykdė tyrimus kartu su Trakų Kraštotyros muziejumi. Kasinėjimams vadovavo instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė E. Radzvilovaitė, kartu dirbo muziejaus darbuotoja, o nuo 1959 m. direktorė, I. Čekanauskaitė (I. Misiūnienė). 1959 metų ataskaitoje minima, jog tyrimų metu dirbo 8–13 darbuotų bei keli laborantai (vienas iš jų būsimasis profesorius M. Michelbertas). Per dvejus metus ištirtas 781 m² dydžio plotas, rasta daugiau nei 10 tūkstančių radinių, kurių didžiąją dalį sudarė buitinės keramikos fragmentai. Atidengtų rūmų kompleksą sudaro du pastatai, tai 1958 m. ištirtas ūkinis pastatas bei 1958–1959 m. – rūmai.

      Istorinės žinios apie pačius Oginskių rūmus bei jų savininkus yra skurdžios. Žinoma, kad 1647 m. M. Oginskis buvo paskirtas Trakų stalininku, o 1654 m. – Trakų vėliavininku. Prieš tai jo tėvas Aleksandras Oginskis 1647 m. tapo Trakų kaštelionu. Tad tikriausiai jau XVII a. viduryje dvaras priklausė Oginskių giminei. 1670 m. M. Oginskiui tapus vaivada jis rūpinosi per karą (1655 m.) sudegintų rūmų atstatymu, nupirko gretimą sklypą (iš Ašeikovičių), iškasė tvenkinius, įrengė užtvanką ir ruošėsi įkurti „itališko“ tipo sodą. Statybos darbai užtruko iki pat 1688 m., nes dar minimos išlaidos už įvairius statybos darbus – už koklinės krosnies, bravoro, virtuvės pastatymą ir kitus darbus. 1688 M. Oginskis paliko du testamentus. Viename iš jų Trakuose esančią sodybą užrašė savo sūnėnui, Lietuvos kardininkui Mikalojui Oginskiui. Antruoju testamentu ši sodyba atiduota Trakų dominikonams, kuri jiems atiteko tik 1700 m., tačiau istorikas R. Firkovičius nurodo, jog vienuoliams buvo atiduoti ne rūmai, bet iš Ašeikovičiaus įsigytas gretimas sklypas su jame įrengtais tvenkiniais. Sodyba su rūmais tuo metu jau priklausė Trakų vaivadai K. Bžostovkiui. Dar vėliau rūmai tikriausiai atiteko kitam Trakų vaivadai – Aleksandrui Pociejui (1742 – 1770).

      Baigus archeologinius tyrimus Oginskių rūmai buvo užpilti žemėmis, o XV a. pab. – XVI a. datuojamą ūkinį pastatą buvo nuspręsta užkonservuoti. 1969 – 1971 m. vadovaujant architektui S. Mikulioniui buvo atlikti mūro tyrimai bei parengtas konstruktyvinis projektas, deja, projektas nebuvo įgyvendintas ir iki šiandienos pastatas stovi neužkastas ir sparčiai yra.

Parodos objektai

   
  • Koklis herbinis

    Koklis herbinis, XVII a. II p.

    Koklis, herbinis, glazūruotas žalia spalva. Koklio centrinėje dalyje yra Oginskių herbas, virš jo karūna su kryželiu viršuje. Žemiau herbo yra paukštis su ilgais sparnais, kurie iš šonų gaubia herbą. Šio piešinio kampuose yra po raidę M, T, W, O. Raidės reiškia: „ Marcian Oginski, wojewoda Trocki “. Viską supa keturkampis rėmelis, kurį sudaro jo kampuose bei kraštinių viduryje esančios rozetės ir augalų lapai užpildantys tarpus tarp rozečių. Šį rėmelį lygus plotas atskiria nuo pakraštėlyje esančio iškilaus, neplataus antro rėmelio lygiu paviršiumi. Koklio vidinėje pusėje atsispaudę audeklo pėdsakai. Suklijuotas iš šukių, trūksta apatinio pakraščio ir vietomis apdužę kiti pakraščiai.

  • Koklio fragmentas

    Koklio fragmentas

    Koklio, karnizinio, glazūruoto fragmentas – kairioji pusė. Glazūra – žalios spalvos. Paviršius puoštas žmogaus figūra su sparnais. Dešiniajame kampe, viršuje – pusapskritinis su aplink išsidėsčiūsiais taškais.

  • Koklio fragmentas

    Koklio fragmentas, XVII a.

    Koklis, neglazūruotas. Paviršius puoštas iškiliu, augaliniu ornamentu: iš centro į kampus lyg į šluotelę surištos šakelės. Link sienelių – šakelės su lapeliais. Pakraščiai su siauru rėmeliu ir grioveliu. 

  • Koklis karnizinis

    Koklis karnizinis

    Koklis, karnizinis, glazūruotas žalia spalva. Nedidelis, siauras. Išgaubtas. Tik išilginiai pakraštėliai neišgaubti, lygiu paviršiumi, siauri. Išgaubtoji dalis puošta ugaliniu ornamentu: trimis gėlių žiedais, užimančiais visą jos paviršių. Centre pilnas žiedas, pakraščiais – po pusę žiedo. Žiedai gana schematiški.

  • Koklio fragmentas

    Koklio fragmentas

    Koklis, karnizinis, glazūruotas. Glazūra – žalios spalvos. Paviršius puoštas augaliniu ornamentu: apačioje stiebelis su lapais, iš čia į abi puses stiebas su lapais ir žiedu gale. Viduryje – kekė. Viršus ir apačia su siauru rėmeliu. 

  • Koklis plokštinis

    Koklis plokštinis, XV a.

    Koklio gotikinio plokštės fragmentas. Plokštumoje pavaizduota vyskupo kepurė. Glazūruotas ruda glazūra.

  • Koklis plokštinis

    Koklis plokštinis, XVII a.

    Koklio plokštė, kaklelis nulūžęs. Plokštė puošta geometriniu ornamentu, įrėminta iškiliu rėmeliu. Glazūruota žalia glazūra.

  • Karūnėlės fragmentas

    Karūnėlės fragmentas, XVII a.

    Karūnėlės, molinės, glazūruotu paviršiumi fragmentas – kairioji pusė. Glazūra – žalios spalvos. Apatinė dalis – profiliuota. Vidurinėje dalyje – banguota juosta. Iš kas antros bangelės iškyla trijų lapelių formos karūnėlės. Pasidengusi patina.

  • Plokštės, dekoratyvinės fragmentas

    Plokštės, dekoratyvinės fragmentas, XVI a.

    Plokštės, dekoratyvinės, molinės, polichrominės fragmentas – kairioji pusė. Plokštės kraštas buvo užlenktas aukštyn apie 45 ° kampu, pats pakraštys su dviejų laiptelių formos rėmeliu. Paviršiuje pavaizduota krūtinės dalis – perjuosta per dešinįjį petį juosta su gėlytėmis, puošta lapais. Viršuje matosi apykaklės dalis ir garbanos. Spalvos: mėlyna, žalia, balta, geltona. (Pagal Vidmanto Dėdyno aprašą (1982-01-04)).

  • Koklio plokštinio fragmentas

    Koklio plokštinio fragmentas

    Koklio, molinio, plokštinio fragmentas. Išorėje paviršius ornamentuotas augaliniu ornamentu: vazelė su pamerktais augalo lapeliais ir glazūruotas polichromine glazūra: balta, ruda, mėlyna ir žalsva spalvomis, vietomis glazūra – ištrupėjusi. Aplink ornamentą, palei kraštą išlikusi dviguba, laiptuota atkraštė, vietomis – aptrupėjusi.

  • Koklis puodyninis

    Koklis puodyninis, XVII a.

    Koklis puodyninis. Anga keturlapės rozetės, profiliuota.

  • Koklis kampinis

    Koklis kampinis, XVII a.

    Koklio kampinio karūnėlės fragmentas. Plokštumoje pavaizduodas arkangelas Mykolas vienoje rankoje laikantis kalaviją. Veidas ir galva nuskilę. Koklis glazūruotas žalia glazūra su ištęsto trikampio įtvirtinimo dalimi.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 5
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų