• Portretai dvarų kolekcijose

        Portretai dvarų kolekcijose

      Beveik kiekviename Lietuvos dvare būta šeimos narių, giminaičių, giminės pradininkų ir garsiausių narių portretų. Baroko epochos dvarų kolekcijose dominavo giminės portretai. Buvo sudaromos ištisos portretų galerijos, turėjusios liudyti giminės senumą, jos įtaką ir nuopelnus visuomenei, daryti įspūdį visiems čia apsilankiusiems. Giminės portretai liko svarbūs ir vėlesnėse epochose. Jie tapo ne tik reprezentacijos, atminties apie protėvius išsaugojimo, bet ir intymesnių asmeninių jausmų išraiška.

      Išsilavinę, dailei neabejingi aristokratai savo ir savo šeimos portretus užsakydavo geriausiems Europos dailininkams – Mykolo Kleopo Oginskio ir jo šeimos portretus tapė Florencijoje gyvenęs prancūzų tapytojas Fransua Ksavje Fabras, Tiškevičių šeimos portretus kūrė italai Filipas Aronsas, Orestas Kortaco ir t. t. Įspūdingais aristokratų portretais garsėjo ir vietiniai dailininkai Liudomiras Janovskis, Kazimieras Mordasevičius, Stanislovas Bogušas Sestšencevičius, įamžinęs ne vieną Tiškevičių, Pliaterių ir kt. giminių atstovą.

      Daile besidomintys dvarininkai, tarp kurių nemažai buvo meno kolekcininkų, nesitenkino vien tik tapytais portretais. Jie užsakydavo skulptūrinius biustus, kurie interjerams suteikdavo dar daugiau puošnumo, iškilmingumo, taip pat – ir grafikos lakštus, kuriuos buvo galima saugoti albumuose, padalinti artimiesiems, dovanoti giminėms.

      XIX a. populiarūs tapo kameriški nedidelio formato portretai, skirti kabinetams, nedidelėms asmeninėms erdvėms. Daug tokių portretų lankydamasis Lietuvos dvaruose sukūrė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Rustemas, jo mokinys Karolis Ripinskis ir kiti Vilniaus meno mokyklos dailininkai. Kabinetiniai portretėliai buvo užsakomi ir žinomiems užsienio dailininkams – Pšeciševskių, Šemetų ir kitų giminių portretų yra nutapęs austrų tapytojas Johanas Nepomukas Hiuberis.

      Nuo Švietimo epochos svarbia dvarų kultūros dalimi tapo ne tik meninis išsilavinimas, bet ir meninė kūryba. Portretas buvo viena mėgstamiausių mėgėjiškai daile užsiimančių dvarininkų kūrybos temų. Neblogai piešė ir tapė Riomerių, Burbų, Gorskių, Skirmantų, Slizienių, fon Ropų ir kt. giminių atstovai. Kai kurie iš jų tapo dailininkais profesionalais – Alfredas ir Edvardas Matas Riomeriai, Elena Skirmantaitė-Skirmantienė, Simonas Skirmantas, Rapolas Slizienis ir kt., palikę daug pieštų, tapytų, lietų akvarele ar skulptūros technikomis atliktų savo artimųjų ir bičiulių atvaizdų.

      Istorinių permainų metais Lietuvos dvarų portretų rinkiniai buvo išblaškyti. Daug meniniu požiūriu vertingiausių portretų buvo išvežta į užsienį. Į Lietuvos muziejus pateko tik nedideli rinkinių fragmentai.

      D. Tarandaitė

Parodos objektai

   
  • Autoportretas

    Autoportretas, XIX a. I p.

    Marija Mirskytė-Šumskienė

    Marija Mirskytė-Šumskienė (?–1822) – Vilniaus gubernijos bajorų maršalkos Stanislovo Šumsko žmona, Vilniaus kultūrinių renginių, skirtų labdarai, dalyvė. Gyveno Zavierės dvare. Portrete dailininkė vaizduojama kiek palenkusi galvą į kairę. Jos veidas taisyklingo ovalo formos, veide kiek įkypios žalsvos, kiek primerktos akys. Lūpos mažos, su nežymia šypsena. Plaukai bronzinės spalvos, lygiai sušukuoti, su sklastymu per vidurį, pakaušyje surinkti į kuodelį, perjuostą juostele. Ties smilkiniais – po dvi poras stipriai susisukusių garbanų. Kaklas ilgas. Pečiai siauri, aukštai pakelti, apvalūs. Dešinėje rankoje portretuojamoji laiko pieštuką (būdingas autoportreto atributas). Ji vilki plačia balta suknele, išmarginta smulkiais mėlynais ruoželiais: ilgos rankovės, didelė trikampė kaklo iškirptė, apsiūta nėriniais. Nugarą gaubia raudona skraistė. Fonas bedaiktis, šviesiai mėlynas. Piešinys taisyklingas, kruopštus, idealizuojantis, tačiau nekonstruktyvus. Šviesotamsa labai švelni. Tapyba būdinga miniatiūroms: subtili, kruopšti, labai plonai lesiruota. Spalvos negausios, koloritas švelnių pastelinių spalvų, šviesiai melsvas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Jolantos Riomerytės portretas
  • M. Jelenskytė-Daugirdienė

    M. Jelenskytė-Daugirdienė, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas
  • Aleksandras Oskierka

    Aleksandras Oskierka, 1922 m.

    Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius
    Apskritame bedaikčiame fone pavaizduotas senyvo vyro portretas. Jo galva beveik visai plika, su žilų plaukų likučiais ties smilkiniais. Ant nedidelės, kiek kumpos nosies - akiniai apvaliais metaliniais rėmeliais. Plonos sučiauptos lūpos slepiasi ūsuose ir trumputėje elegantiškoje barzdelėje. Vyras vilki švarku, iš po kurio matyti marškinių apykaklė ir melsvas kaklaraištis. Piešinys taisyklingas, atliktas pieštuku, akvarele tik kiek paspalvintas veidas ir kaklaraištis.
    Signuota pieštuku apačioje dešinėje:
    Siestszencewicz.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Konstantino Liudviko Jelenskio portretas

    Konstantino Liudviko Jelenskio portretas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. II p. dailininkas

    Didžiausia tikimybė, kad portrete vaizduojamas Konstantinas Liudvikas Jelenskis – Rapolo Jelenskio vyriausiasis sūnus, Ukmergės pavieto pakamaris.
    Portretas pusės figūros. Vaizduoja 30–40 metų vyrą, trimis ketvirčiais pasisukusį į dešinę. Vyras tamsiaplaukis, su ūseliais. Vilki tamsų juodą apdarą, puoštą auksinėmis juostelėmis ir sujuostą plačia kontušo juosta, ir baltus marškinius. Kairė ranka nuleista, dešinės rankos pirštai užkišti už kontušo juostos. Fonas bedaiktis, rudas, dešinėje šviesesnis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Povilas Jelenskis

    Povilas Jelenskis, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Povilas Jelenskis – Mozyriaus pavieto žemės teismo teisėjo Jono Jelenskio († iki 1693) tėvas, Antano Jelenskio senelis. LDK kariuomenės karininkas, karų su Maskva ir Švedija dalyvis. Už nuopelnus valstybei 1643 m. jam ir jo palikuonims patvirtinta bajorystė.
    Portretuojamasis vaizduojamas su šarvais. Jis trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, kaire ranka laiko ornamentuotą kardo rankeną. Dešinę ranką dengia raudona skraistė. Fonas bedaiktis, tamsiai rudas. Kairėje viršuje įkomponuotas Jelenskių herbas, dešinėje – užrašas: „Paweł Jeleński Het . Polny W: X: L: Żył za czasów Zygmunta III y Władysława IV Mial żoną Olizowną Zub c Syna Jana Jeleńskiego Sądziego Ziemskie. Mozyr“.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Samuelis Jelenskis

    Samuelis Jelenskis, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Mozyriaus pavieto taurininkas Samuelis Jelenskis vaizduojamas iki klubų, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Jis vilki raudoną apsiaustą, puoštą kailiais ir susegtą sage. Iš po apsiausto matosi puošnūs šarvai, dekoruoti kryžiumi su tamsiai raudonos spalvos rubinu. Kairėje rankoje vyras laiko brangakmeniais puošto kardo rankeną. Kairėje viršuje įkomponuotas herbas su raidėmis: S J P P M.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Liucijos Jelenskienės portretas

    Liucijos Jelenskienės portretas, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Liucija Oskerkaitė-Jelenskienė – Mozyriaus pavieto žemės teismo teisėjo Jono Jelenskio († iki 1693) žmona, Antano Jelenskio motina.
    Portretas įkomponuotas į ovalą stačiakampyje. Tamsiai žalsviame fone iki juosmens pavaizduota jauna moteris, pasisukusi 3/4 į kairę. Ji vilki geltoną suknelę su balta nėriniais puošta apykakle, kuri viršuje surišta juodu kaspinu. Plaukai šviesūs, perrišti juodu kaspinu su sage. Kaklą juosia dvi eilės karolių. Paveikslo dešinėje įkomponuotas raudonos spalvos Oskierkū giminės herbas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Kazimieros Jelenskienės portretas

    Kazimieros Jelenskienės portretas, XVIII a.

    Nežinomas Lietuvos XVIII a. dailininkas

    Kazimiera Riomerytė-Jelenskienė – Naugarduko kašteliono, Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų kavalieriaus Gedeono Jelenskio (†1798) žmona.
    Tamsiai žalsvo kolorito ovale pavaizduota vidutinio amžiaus moters figūra iki juosmens. Moteris vilki tamsiai melsvą rokokinio stiliaus suknelę su didele iškirpte. Abi rankovės puoštos nėriniais ir kaspinais. Kaklą puošia karoliai, surišti į kaspinėlį. Ant galvos – žilų plaukų spalvos perukas, iš nugaros pusės surištas į mažą kuodelį. Kairėje pusėje plaukus puošia sagė ir dvi garbanos. Veidas nutapytas jautriai, tonine tapyba subtiliai perteikti charakteringi bruožai: veido ovalas, lengvai nužymėta antakių linija, didelės tamsios akys, gana ilga nosis, švelniai rusvos lūpos. Už moters nugaros matosi raudonos kėdės atlošas. Paveikslo kairėje, viršuje įkomponuotas rusvos spalvos Riomerių giminės herbas, o dešinėje užrašas:
    „Kazimira Romerówna Chorązowa Trocka Żona Gedeona Jelenskiego kasztelana Nowogrodziego Starosty Sądowa Powiatu Mozyrskiego Kawaleru Orderu S. Stanislava“.
    Užrašas ovalą rėminančioje juostoje: ACZ OSOBE LOS ZAGRZEBL. SMIERTELNEY MOGIŁY NAPATRZĘSIĘ PO SMIERCI KTO W ZYCIU MIŁY.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Juozapas Jelenskis

    Juozapas Jelenskis, XVIII a.

    Nežinomas dailininkas

    Juozapas Jelenskis (apie 1748 – po 1813) – Naugarduko kašteliono Rapolo Jelenskio sūnus, Kazimiero Jelenskio tėvas. 1766 m. mokėsi Varšuvos kadetų korpuse. Mozyriaus pavieto arklidininkas (1768), po metų – LDK vyriausiojo tribunolo teisėjas. 1771 m. kovojo Baro konfederatų gretose, atrodo, turėjo pėstininkų pulkininko laipsnį. 1773–80 m. buvo Trakų žemės teismo teisėjas. 1782 m. išrinktas LDK vyriausiojo tribunolo vicemaršalka. Trakų tijūnas (1784). Perėjęs Targovicos konfederatų ir Rusijos valdžios šalininkų pusėn, pakeltas į generolus-majorus. Per 1794 metų sukilimą už prorusišką orientaciją sukilėlių suimtas.
    Portretuojamasis 30–40 metų amžiaus, skusta galva, su ūseliais. Vaizduojamas iki klubų, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę. Vilki juodą mundurą su plačiomis raudonos medžiagos juostomis švarko skvernuose palei susegimą ir raudonais rankogaliais. Antpečiai sidabro spalvos, su kutais. Ant kaklo kabo ordinas, per kairį petį perjuosta mėlyna ordino juosta, kairėje prisegta ordino žvaigždė. Fones bedaiktis, tamsiai rudas. Dešiniame viršutiniame kampe įkomponuotas portretuojamojo herbas, kairėje užrašas: „Jozef Jelenski w | przed Sędzia Tro | dzki Export Sędzia | Ziemski ac pracem | Ciwun [...].| [...]kownik Przedz. | Straży Buławy Wiel | kiey W: Xię: Litt: Sta | rosta Iakimowicki urodził | się w R: 1745 Dnia [...] z Oyca Rafala Jelenskiego | Karsztelana Nowogródzkiego“.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Chrizostomo Jankevičiaus portretas

    Chrizostomo Jankevičiaus portretas

    Pranciškus Šalkevičius
  • Chrizostomo Jankevičiaus žmonos portretas
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.