Beržoro bažnytkaimis (Plungės r.) dėl vaizdingų kalvotų apylinkių buvo ypač mėgiamas dailininkų. Beržoras, kaip dvaras, rašytiniuose šaltiniuose minimas XV a. 1746 kun. Juozas Vaitkevičius rūpesčiu kaimo kapinėse pastatyta medinė bažnytėlė su varpine, kiek vėliau - 14 Kryžiaus kelio koplyčių, 1962 buvo nugriautos, 199-1997 vietinių žmonių atstatytos. Per visas 14 stočių einama per Šv. Antano, Žolinės, Šv. Kryžiaus pagarbinimo atlaidus. Dobužinskio nupiešta koplytėlė yra pirmoji, netoli bažnyčios, ji originali dviem stulpeliais paremtu balkonėliu, iš kurio, prieš pradedant Kryžiaus kelią, buvo sakomas pamokslas.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Žaliakalnis - Kauno miesto dalis, vienas didžiausių gyvenamųjų rajonų. Kūrėsi XIX a. II pusėje (prie miesto prijungtas 1919) Po 1920 ši miesto dalis ėmė sparčiai plėstis ir 1931 pasiekė kulminaciją. Žaliakalnis garsus Prisikėlimo bažnyčia, sentikių Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkve (pastatyta 1906), nuo 1931veikiančiu funikulieriumi, "Saulės" gimnazija (1939), Ąžuolyno parku. Dailininkas skaidriai ir kiek apibendrintai užfiksavo šio Kauno rajono vaizdą žiemą.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Seda - miestelis Mažeikių rajone. Urbanistinis jo paminklas - miesto aikštė, į kurią sueina šeši keliai. Ši aikštė nuo seno garsėjo kaip svarbi prekyvietė. Sedoje yra dvi bažnyčios - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1770) ir Šv. Jono Nepomuko (1783). Tokiuose sandėliuose, kaip pavaizduota piešinyje, buvo kaupiamios grūdų atsargos. Lietuvoje panašūs sandėliai buvo statomimi dvarininkų arba kaimo bendruomenių lėšomis. Seda turėjo du grūdų sandėlius. Vienas jų pastatytas Sapiegų XIX a. pradžioje. 1921 jame įsikūrė keturklasė mokykla, 1944 pastatas buvo subombarduotas. Kitas sandėlis, pavaizduotas Dobužinskio, statytas XIX a. pab. (1879?) apylinkių gyventojų lėšois, išstovėjo iki 1970. Vėliau čia buvo paminklų dirbtuvės, paskui buvo primūryti priestatai akmenų plovyklai ir šlifavimo cechui. Pastato architektūros verte susidomėta neseniai, tad nugriautas ir priestatas.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Luokė - miestelis Telšių savivaldybėje, garsus Šatrijos kalnu (229 m.) ir Šatrijos draustiniu, Biržuvėnų dvaru, vienu unikaliausių Lietuvoje išlikusiu mediniu kompleksu, Bivainės mišku su Tado Blindos pušimi. Miestelyje yra Visų Šventųjų bažnyčia (1774, liaudiškos architektūros paminklas) ir medinė varpinė (1899) bei kapinių koplyčia. Miestelio herbą (patvirtintas 2007) ir vėliavą puošia Šatrijos kalnas, o himne jis apdainuotas (teksto autorė Joana Misiūnienė). Vietiniai gyventojai dar pamena, kad sinagoga buvo aukšta, išsiskirianti iš kitų pastatų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje miestelis degė, sudegė ir sinagoga. Nuotraukų ar kitos ikonografinės medžiagos apie šį statinį aptikti nepavykę. Ši realistinio piešinio, detali kompozicija tiksliai atkuria Luokės sinagogos pastatą ir architektūrines statinio detales.1941 Rainiuose ir Viešvėnuose buvo nužudyta apie 200 Luokės žydų.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Prie Babrungo upelio stovėjęs malūnas ilgus metus priklausė kunigaikščiams Oginskiams. XX a. trečiajame dešimtmetyje malūną įsigijęs Dovydas Zaksas įrengė vilnų karšyklą, lentpjūvę (Dobužinskio piešinys darytas maždaug tuo metu), o 1951-1957, tiesiant, platinant ir buvusio malūno akmenimis grindžiant gatvę (Oginskių laikais ji vadinta Dvaro, kartais Platelių), viskas buvo nugriauta. Šiandien gatvė, vadinama S. Daraius ir S. Girėno vardu, išasfaltuota. Apytikriai senojo malūno vietoje dabar įsikūrusi "Žemaičio" laikraščio redakcija.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Telšiai - miestas šiaurės vakarų Lietuvoje prie Masčio ežero. Miesto centrinė dalis yra urbanistinis paminklas. Mieste veikia rajono savivaldybė, centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Taikomosios dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus "Alka" (nuo 1932), Žemaitijos krašto muziejus. Nepriklausomybės metais Telšiai buvo žemaičių švietimo ir kultūros centras, vyskupijos centras, miestas su mokytojų ir kunigų seminarijomis, "Saulės" ir mergaičių gimnazijomis, rabinų mokykla,(ješiva) ir lenkų gimnazija, biblioteka, mokytojų knygynu, "Alkos" muziejumi, amatų mokykla. Dobužinskio piešinyje Telšiai mediniai, kasdieniški. Ši kompozicija panoraminė, realistinio piešinio, urbanistinė. Dailininkas kruopščiu piešiniu tarsi nufotografavo tikslų Telšių miesto fragmentą.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Stambiaplanė, realistinio piešinio kompozicija vaizduoja senąją medinę Kėdainių bažnyčią. 1766 iš aukotojų pinigų ji pastatyta ant mūrinių išlikusių pamatų. Bažnyčia gerai atrodo ir šiandien. Statinys kryžiaus plano, puoštas nedideliais kupoliukais ir stačiakampiais, o kresnų proporcijų bokštai būdingi medinėms Lietuvos barokinėms bažnyčioms. Pastate buvo penki altoriai, iš kurių du iliuziškai tapyti, kiti gausiai puošti drožiniais ir skulptūromis.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Pavasariška žaluma ir šviečiantys bokštai - tokį vaizdą išvydo Dobužinskis, atvykęs 1923 gegužę į Kauną. Šis realistinio piešinio, nuotaikingas, vaiskaus kolorito peizažas žaismingai perteikia po žiemos atbundančio pavasarinio Kauno nuotaiką.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Šv. Gertrūdos bažnyčia senu papratimu dar vadinama šaričių - viena seniausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje, išmūryta XV a. II pusėje. 1750 prie bažnyčios pastatyta ligoninė, kuri 1824 perduota gailestingosioms seserims šaritėms. Caro valdžiai 1864 vienuolyną uždarius, vienuolės išsiskirstė. 1921 bažnyčia priskirta vienuoliams marijonams. 1989 pradėtas bažnyčios restauravimas, o nuo jau 1991 vyksta pamaldos. Dobužinskis šią bažnyčią piešė kelis kartus. Šis piešinys pieštuku dokumentaliai tikslus, stambaus plano, vaizduojantis šoninį minėto kulto pastato fasadą.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Telšiai - miestas šiaurės vakarų Lietuvoje prie Masčio ežero. Miesto centrinė dalis yra urbanistinis paminklas. Mieste veikia rajono savivaldybė, centrinė ligoninė, vaikų globos namai, Vilniaus dailės akademijos Taikomosios dailės fakultetas, kunigų seminarija, Žemaitės dramos teatras, krašto muziejus "Alka" (nuo 1932), Žemaitijos krašto muziejus. Neaišku, kiek metų buvo kryžiui, kai jį piešė Dobužinskis. Į muziejų jis nepateko, ir šiandien telšiškiai jo nepamena. Ši realistinio piešinio, stambiaplanė kompozicija vaizduoja didingą minėtąjį Telšių kryžių.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Kelmė - miestelis vakarų Lietuvoje. Pirmą kartą paminėtas 1294 ar 1295, istoriniuose šaltiniuose nuo 1410, 1416 pastatyta Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčia, 1511 miestelis gavo teisę rengti turgus. Kelmės dvaras, nuo 1591 iki Pirmojo pasaulinio karo priklausęs Gruževskiams, minimas nuo XV amžiaus. Vartai, seniausias dvaro ansamblio statinys (1668), stovi žemutinėje dvarvietės terasoje prie kelio, jungiančio sodybą su Kelme. Pirmajame aukšte buvo vieta, kurioje kalėdavo prasikaltę baudžiauninkai, antrajame buvo įrengta orkestrinė ir biblioteka. Dvarą, žinomą nuo 1591, iki 1939 valdė Gruževskių giminė. Vartai, kaip ir išlikę gražaus parko supami rūmai, dabar priklauso Kelmės krašto muziejui. Ši realistinio piešinio, fragmentiška kompozicija neišbaigtai vaizduoja pastato vartus.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Namas, kuriame tarpukariu veikė arbatinė (dab. adresas Rotušės a. 2) žinomas nuo XVI a. I pusės. Pastatą iš kunigaikščių Oginskių nuomojjęs Neimanas čia buvo įsirengęs vaistinę, krautuvę, prekių sandėlį, gyvenamąsias patalpas. 1976 namas rekonstruotas ir restauruotas. (Ž. Simanavičiaus projektas) Ši dekoratyvi, realistinio piešinio kompozicija ryškiomis spalvomis vaizduoja šios Kauno arbatinės interjerą bei puošybines jos detales.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.