• Mstislavo Dobužinskio „Senoji Lietuva“

        Mstislavo Dobužinskio „Senoji Lietuva“

      Pasaulyje pripažintas dailininkas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) Lietuvos visuomenei daugiausia žinomas kaip scenovaizdžių kūrėjas. Valstybės teatre jis apipavidalino per 40 operos ir dramos spektaklių – taip padėjo mūsų nacionalinės scenografijos pagrindus. Pagarsėjęs Paryžiaus, Londono, Romos, Neapolio, Briuselio operose, o vėliau Niujorke, Metropolitan Opera, menininkas neapsiribojo vien scenos meno kūryba.

      Dobužinskio jaunystė prabėgo Vilniuje – čia jis mokėsi gimnazijoje, pradėjo piešti. Būdamas lietuvių kilmės, 1924 m. priėmė Lietuvos Respublikos pilietybę. Dirbdamas Kaune (Meno mokykloje ir Valstybės teatre), išugdė ne vieną Lietuvos scenografą ir tapytoją. Jo paties piešti ir tapyti Lietuvos miestų ir miestelių vaizdai, architektūriniai paminklai kartu su scenovaizdžių eskizais ne kartą buvo eksponuojami autorinėse parodose Europoje ir JAV.

      Vieną iš Dobužinskio piešinių ciklų, vadinamą „Senąja Lietuva“, 1984 m. įsigijo Lietuvių fondas (JAV). 2007 m. pradžioje šie kūriniai, dovanoti Lietuvai, pasiekė Lietuvos dailės muziejų. 2009 m. jie buvo rodomi Palangos gintaro muziejuje. 2012 m. paroda eksponuota Sakralinio meno centre Anykščiuose.

Parodos objektai

   
  • Tytuvėnai. Senųjų rūmų interjeras

    Tytuvėnai. Senųjų rūmų interjeras, 1934 m.

    Mstislavas Dobužinskis

    Tytuvėnai - miestas Kelmės rajone. Mieste yra Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1633), buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. Jo ansamblis (XVII - XVIII a.) - vienas didingiausių baroko pavyzdžių šiaurės rytų Europoje. Kažkada Tytuvėnų dvaras priklausė didikams Valavičiams, po to perėjo į Radvilų rankas, vėliau - Burbų, nuo 1866 - Remerių. 1911 metų vasarą jame apsigyveno jaunavedžiai Eugenijus ir Sofija Remeriai. Čia Sofija ne tik tvarkė namus, bet ir piešė - sodybą, gyvenamąją aplinką, kambarius. Tarp jų ir didįjį saloną, kurį svečiuodamasis dvare nupiešė ir Dobužinskis. Ši realistinio piešinio, stambiaplanė kompozicija detaliai bei tiksliai fiksuoja Tytuvėnų dvaro interjero fragmentą.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kaunas. Palangos gatvės kiemas

    Kaunas. Palangos gatvės kiemas, 1932 m.

    Mstislavas Dobužinskis

    182 metrų ilgumo Palangos gatvė Kaune jungia Vilniaus gatvę ir dabartinį Karaliaus Mindaugo prospektą. Viename gatvės gale dar išlikęs lauko akmenų grindinys. Realistinio piešinio, neišbaigta kompozicija fragmentiškai vaizduoja seną Kauno kiemą ir jame besimėtančius įvairius buities rakandus bei statines.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Šiauliai. Turgus

    Šiauliai. Turgus, 1934 m.

    Mstislavas Dobužinskis

    Tais metais, kai Dobužinskis buvo užsukęs pas Peliksą Bugailiškį į svečius, Šiauliai jau turėjo linų pluošto apdirbimo, trikotažo, marginių, saldainių fabrikus, ketaus liejyklą ir gerai žinomą "Guberniją". Dar visi prisiminė Chaimo Frenkelio fabriko odos dirbinius, apdovanotus 1905 Paryžiaus tarptautinėje parodoje aukso medaliu. Mieste veikė kultūros ir mokslo įstaigos, vyko gyva prekyba. Realistinio piešinio, siužetinė, daugiaplanė kompozicija vaizduoja turgavietę ir bažnyčią tolumoje. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas ir sudegintas. Bažnyčia, nors ir pažeistu bokštu, išliko, turgus - taip pat.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kėdainiai. Tiltas

    Kėdainiai. Tiltas, 1933 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    Kėdainiai - miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, išsidėstęs abipus Nevėžio. Kėdainių senamiestis įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybės saugoma reikšmingas urbanistinis paveldas. Šis tiltas per Nevėžį pastatytas apie 1602, buvo medinis. Juo važiavo vežimai, čia stovėjo muitinė. Apgriautas per I Pasaulinį karą, greitai buvo atstatytas. Nuo 1961 vietoje jo Kėdainiai turi siauresnį gelžbetoninį pėsčiųjų tiltą. Šis urbanistinis peizažas panoraminis, realistinis, dviplanis, vaizduojantis Kėdainių centre per Nevėžio upę nutiestą tiltą. Kompozicijos fone puikuojasi didingas senosios mūrinės miesto bažnyčios pastatas.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Jurbarkas. Sinagoga

    Jurbarkas. Sinagoga, 1933 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    Lietuvoje medinės sinagogos pradėtos statyti XVII a. II pusėje. Jurbarko žydai, Vladislovo Vazos gauta privilegija irgi pasistatydino sinagogą. II pasaulinio karo metais šis kulto statinys neišliko. Detali, realistinio piešinio kompozicija kruopščiai fiksuoja senosios sinagogos pastatą. Menininkas pastebėjo ir pavaizdavo daugybę smulkiausių statinio detalių.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Merkinė. Prie bažnyčios

    Merkinė. Prie bažnyčios, 1930 m.

    Mstislavas Dobužinskis

    Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta Merkinėje (Varėnos r.) apie 1388. Veikiasiai ji buvo medinė, sudegusi per vieną iš kryžiuočių antpuolių. Mūrinė iškilo XV a. viduryje. Nuo to laiko ne kartą rekonstruota, perstatyta. Šventorių juosianti akmenų tvora su arkiniais vartais išmūryta 1843, Grafiškas, laisvos linijos piešinys realistiškai, dokumentaliai tiksliai vaizduoja šį gotikinį kulto statinį Merkinės miestelio centre, kuris po rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Plungė. Dvaro vartai

    Plungė. Dvaro vartai, 1933 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XVI a., manoma, kad tuomet jį valdė didikai Goštautai. Perleidęs daug valdytojų, 1775 dvaras atiteko vyskupui Ignotui Masalskiui, nuo 1806 priklausė grafui Platonui Zubovui, 1873 jį nupirko Mykolas Oginskis, nuo tada dvaras ir jo aplinka labai išgražėjo. Tarp išlikusių dvaro ansamblio pastatų, statydintų Oginskio, - įspūdingi parko vartai su viduramžių riterių skulptūromis ir Oginskių giminės herbais.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Alsėdžiai. Kryžiai prie bažnyčios

    Alsėdžiai. Kryžiai prie bažnyčios, 1933 m.

    Mstislavas Dobužinskis

    Alsėdžiai - miestelis Plungės rajone, urbanistinis paminklas. Pagrindinėje aikštėje Alkos kalnas, ant jo stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčia (1794) ir varpinė (1679). Bažnyčia panaši į barokinę bebokštę baziliką, kurioje yra aštuoni altoriai ir vertingas XVIII a. Šv. Šeimos paveikslas. Varpinės varpas išlietas J. Delamarso varpų dirbtuvėje (1679). Miestelyje yra Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia), čia aptiktas X - XIII a. kapinynas. Istoriškai Alsėdžiai yra žinomi nuo 1253. 1421-1842 priklausė Žemaičių vyskupams, buvo jų nuolatinė rezidencija, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (manoma trečioji) medinė, pušinių rąstų, ne kartą remontuota, išliko iki mūsų dienų. Panašiu laiku buvo baigta statyti ir savo piramidine forma būdinga Žemaitijai varpinė, kurioje kabo 3 varpai. Sprendžiaint iš Dobužinskio piešinio, šalia bažnyčios būta bent penkių koplytstulpių. šiuo metu stovi du - kresnų formų, mažai ornamentuoti, vienas jų įtrauktas į saugomų Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Kaunas. Valstybės teatras ir parkas

    Kaunas. Valstybės teatras ir parkas, 1931 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    1891 Kaune buvo pastatytas miesto teatras, 1893-1899 jis buvo remontuojamas. 1922 prasidėjusi rekonstrukcija (arcitektas V. Dubeneckis, M. Songaila) tęsėsi ir po teatro atidarymo. Vėl plečiamas ir aukštinamas buvo 1930. (arcitektas V. Ladsbergis - Žemkalnis) Tetras, kuriame dirbo ir pats Dobužinskis, buvo Kauno pasididžiavimas. Šiuo metu čia veikia Kauno muzikinis teatras. Realistinio piešinio kompozicija fragmentiškai vaizduoja Kauno miesto dalį su valstybės teatro pastatu.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Seda. Krautuvės kiemas

    Seda. Krautuvės kiemas, 1933 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    Seda - miestelis Mažeikių rajone. Urbanistinis jo paminklas - miesto aikštė, į kurią sueina šeši keliai. Ši aikštė nuo seno garsėjo kaip svarbi prekyvietė. Sedoje yra dvi bažnyčios - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1770) ir Šv. Jono Nepomuko (1783). 1833 Sedoje buvo 7 mūriniai ir 100 medinių gyvenamųjų, 2 medinės bažnyčios, 15 smuklių, 28 krautuvės, tilpusios po vienu stogu. (kromai) Iš pradžių kromai buvo mediniai, iki 1831 pastatyti mūriniai., priklausė žydų prekybininkams. Po karo kromai nugriauti, VI dešimtm. sudegė ir medinė vaistinė (piešinyje ji matyti už krautuvių kiemo vartų).

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Kaimo vaizdas

    Kaimo vaizdas, 1933 m.

    Mstislavas Dobužinskis
    Realistinio piešinio kompozicija lakoniškai, tradiciškai vaizduoja nykaus kaimo peizažą su sena, sukiužusia sodyba.

    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.
  • Tytuvėnai. Bernardinų vienuolynas

    Tytuvėnai. Bernardinų vienuolynas, 1934 m.

    Mstislavas Dobužinskis

    Tytuvėnai - miestas Kelmės rajone. Mieste yra Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1633), buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. Jo ansamblis - vienas didingiausių baroko pavyzdžių šiaurės rytų Europoje. Dabartiniu laiku čia tradiciškai vyksta įvairios miesto šventės, muzikiniai festivaliai. Vienuolyno ansamblio istorijos pradžiai tiesiogiai siejama su su Lietuvos didikų Valavičių vardu. 1614 žemės teismo teisėjas Andrius Valavičius surašė aktą apie ketinimą funduoti Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną. 1635 bažnyčia buvo pašventinta. 1771-1779 vienuolyno kiemo arkadinėse galerijose bivu įrengtos kryžiaus kelio stotys. 14 iš jų lipdytos iš gipso ir 25 freskos ant sauso tinko. Pagal stočių skaičių tai buvo stambiausias Lietuvoje Kančios kelio kompleksas. Ši realistinio piešinio, stambiaplanė kompozicija detaliai bei tiksliai perteikia Tytuvėnų vienuolyno kiemo vartus ir galerijos fragmentus.


    Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.