Tytuvėnai - miestas Kelmės rajone. Mieste yra Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1633), buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. Jo ansamblis (XVII - XVIII a.) - vienas didingiausių baroko pavyzdžių šiaurės rytų Europoje. Kažkada Tytuvėnų dvaras priklausė didikams Valavičiams, po to perėjo į Radvilų rankas, vėliau - Burbų, nuo 1866 - Remerių. 1911 metų vasarą jame apsigyveno jaunavedžiai Eugenijus ir Sofija Remeriai. Čia Sofija ne tik tvarkė namus, bet ir piešė - sodybą, gyvenamąją aplinką, kambarius. Tarp jų ir didįjį saloną, kurį svečiuodamasis dvare nupiešė ir Dobužinskis. Ši realistinio piešinio, stambiaplanė kompozicija detaliai bei tiksliai fiksuoja Tytuvėnų dvaro interjero fragmentą.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

182 metrų ilgumo Palangos gatvė Kaune jungia Vilniaus gatvę ir dabartinį Karaliaus Mindaugo prospektą. Viename gatvės gale dar išlikęs lauko akmenų grindinys. Realistinio piešinio, neišbaigta kompozicija fragmentiškai vaizduoja seną Kauno kiemą ir jame besimėtančius įvairius buities rakandus bei statines.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Tais metais, kai Dobužinskis buvo užsukęs pas Peliksą Bugailiškį į svečius, Šiauliai jau turėjo linų pluošto apdirbimo, trikotažo, marginių, saldainių fabrikus, ketaus liejyklą ir gerai žinomą "Guberniją". Dar visi prisiminė Chaimo Frenkelio fabriko odos dirbinius, apdovanotus 1905 Paryžiaus tarptautinėje parodoje aukso medaliu. Mieste veikė kultūros ir mokslo įstaigos, vyko gyva prekyba. Realistinio piešinio, siužetinė, daugiaplanė kompozicija vaizduoja turgavietę ir bažnyčią tolumoje. Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas ir sudegintas. Bažnyčia, nors ir pažeistu bokštu, išliko, turgus - taip pat.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Kėdainiai - miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, išsidėstęs abipus Nevėžio. Kėdainių senamiestis įtrauktas į kultūros paveldo registrą kaip valstybės saugoma reikšmingas urbanistinis paveldas. Šis tiltas per Nevėžį pastatytas apie 1602, buvo medinis. Juo važiavo vežimai, čia stovėjo muitinė. Apgriautas per I Pasaulinį karą, greitai buvo atstatytas. Nuo 1961 vietoje jo Kėdainiai turi siauresnį gelžbetoninį pėsčiųjų tiltą. Šis urbanistinis peizažas panoraminis, realistinis, dviplanis, vaizduojantis Kėdainių centre per Nevėžio upę nutiestą tiltą. Kompozicijos fone puikuojasi didingas senosios mūrinės miesto bažnyčios pastatas.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Lietuvoje medinės sinagogos pradėtos statyti XVII a. II pusėje. Jurbarko žydai, Vladislovo Vazos gauta privilegija irgi pasistatydino sinagogą. II pasaulinio karo metais šis kulto statinys neišliko. Detali, realistinio piešinio kompozicija kruopščiai fiksuoja senosios sinagogos pastatą. Menininkas pastebėjo ir pavaizdavo daugybę smulkiausių statinio detalių.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta Merkinėje (Varėnos r.) apie 1388. Veikiasiai ji buvo medinė, sudegusi per vieną iš kryžiuočių antpuolių. Mūrinė iškilo XV a. viduryje. Nuo to laiko ne kartą rekonstruota, perstatyta. Šventorių juosianti akmenų tvora su arkiniais vartais išmūryta 1843, Grafiškas, laisvos linijos piešinys realistiškai, dokumentaliai tiksliai vaizduoja šį gotikinį kulto statinį Merkinės miestelio centre, kuris po rekonstrukcijos įgavo baroko bruožų.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XVI a., manoma, kad tuomet jį valdė didikai Goštautai. Perleidęs daug valdytojų, 1775 dvaras atiteko vyskupui Ignotui Masalskiui, nuo 1806 priklausė grafui Platonui Zubovui, 1873 jį nupirko Mykolas Oginskis, nuo tada dvaras ir jo aplinka labai išgražėjo. Tarp išlikusių dvaro ansamblio pastatų, statydintų Oginskio, - įspūdingi parko vartai su viduramžių riterių skulptūromis ir Oginskių giminės herbais.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Alsėdžiai - miestelis Plungės rajone, urbanistinis paminklas. Pagrindinėje aikštėje Alkos kalnas, ant jo stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčia (1794) ir varpinė (1679). Bažnyčia panaši į barokinę bebokštę baziliką, kurioje yra aštuoni altoriai ir vertingas XVIII a. Šv. Šeimos paveikslas. Varpinės varpas išlietas J. Delamarso varpų dirbtuvėje (1679). Miestelyje yra Alsėdžių piliakalnis (vadinamas Žvėrinyčia), čia aptiktas X - XIII a. kapinynas. Istoriškai Alsėdžiai yra žinomi nuo 1253. 1421-1842 priklausė Žemaičių vyskupams, buvo jų nuolatinė rezidencija, Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (manoma trečioji) medinė, pušinių rąstų, ne kartą remontuota, išliko iki mūsų dienų. Panašiu laiku buvo baigta statyti ir savo piramidine forma būdinga Žemaitijai varpinė, kurioje kabo 3 varpai. Sprendžiaint iš Dobužinskio piešinio, šalia bažnyčios būta bent penkių koplytstulpių. šiuo metu stovi du - kresnų formų, mažai ornamentuoti, vienas jų įtrauktas į saugomų Lietuvos kultūros paminklų sąrašą.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

1891 Kaune buvo pastatytas miesto teatras, 1893-1899 jis buvo remontuojamas. 1922 prasidėjusi rekonstrukcija (arcitektas V. Dubeneckis, M. Songaila) tęsėsi ir po teatro atidarymo. Vėl plečiamas ir aukštinamas buvo 1930. (arcitektas V. Ladsbergis - Žemkalnis) Tetras, kuriame dirbo ir pats Dobužinskis, buvo Kauno pasididžiavimas. Šiuo metu čia veikia Kauno muzikinis teatras. Realistinio piešinio kompozicija fragmentiškai vaizduoja Kauno miesto dalį su valstybės teatro pastatu.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Seda - miestelis Mažeikių rajone. Urbanistinis jo paminklas - miesto aikštė, į kurią sueina šeši keliai. Ši aikštė nuo seno garsėjo kaip svarbi prekyvietė. Sedoje yra dvi bažnyčios - Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1770) ir Šv. Jono Nepomuko (1783). 1833 Sedoje buvo 7 mūriniai ir 100 medinių gyvenamųjų, 2 medinės bažnyčios, 15 smuklių, 28 krautuvės, tilpusios po vienu stogu. (kromai) Iš pradžių kromai buvo mediniai, iki 1831 pastatyti mūriniai., priklausė žydų prekybininkams. Po karo kromai nugriauti, VI dešimtm. sudegė ir medinė vaistinė (piešinyje ji matyti už krautuvių kiemo vartų).

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio kompozicija lakoniškai, tradiciškai vaizduoja nykaus kaimo peizažą su sena, sukiužusia sodyba.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Tytuvėnai - miestas Kelmės rajone. Mieste yra Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (1633), buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. Jo ansamblis - vienas didingiausių baroko pavyzdžių šiaurės rytų Europoje. Dabartiniu laiku čia tradiciškai vyksta įvairios miesto šventės, muzikiniai festivaliai. Vienuolyno ansamblio istorijos pradžiai tiesiogiai siejama su su Lietuvos didikų Valavičių vardu. 1614 žemės teismo teisėjas Andrius Valavičius surašė aktą apie ketinimą funduoti Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną. 1635 bažnyčia buvo pašventinta. 1771-1779 vienuolyno kiemo arkadinėse galerijose bivu įrengtos kryžiaus kelio stotys. 14 iš jų lipdytos iš gipso ir 25 freskos ant sauso tinko. Pagal stočių skaičių tai buvo stambiausias Lietuvoje Kančios kelio kompleksas. Ši realistinio piešinio, stambiaplanė kompozicija detaliai bei tiksliai perteikia Tytuvėnų vienuolyno kiemo vartus ir galerijos fragmentus.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.