• Nekarališka Karalių šeimos dalia

      Nekarališka Karalių šeimos dalia

      „Su Atgimimu many prasiveržė tai, kas buvo užslėpta. Atsivėrė galimybės viską, ką jaučiau, įkūnyti darbais“, – sakė biržietė mokytoja, politinio kalinio duktė Aldona Genovaitė Karaliūtė-Černiauskienė.

      Virtualios parodos nuotraukos pasakoja mokytojos Aldonos Genovaitės Karaliūtės-Černiauskienės (1926–2014), jos šeimos, giminės, draugų, patyrusių sovietinės valdžios genocidą, likimus. Dalis jų žuvo arba buvo ištremti iš Lietuvos, kiti, vengdami represijų, patys pasitraukė gyventi į užsienį, o likusieji šalyje patyrė dvasinę tremtį.

      Prasidėjus Atgimimui, mokytoja aktyviai įsijungė į politinę, visuomeninę, kultūrinę veiklą. Ji daugelį metų kaupė ir iki šių dienų išsaugojo savo tėvų, vyro bei asmeninį archyvą, kuriame daug vertingos medžiagos apie jų darbinę ir visuomeninę veiklą.

      Aldona Genovaitė Karaliūtė-Černiauskienė gimė 1926 m. birželio 27 d. Biržuose. Tėvas Anupras Karalius žuvo 1942 m. Rusijos lageryje. Brolis studentas už dalyvavimą pogrindinėje veikloje 1946 m. buvo suimtas ir įkalintas. Aldonai Genovaitei ir jos motinai teko sovietinio režimo žyme paženklinta tremtinio vaiko ir našlės dalia.

      Aldona Genovaitė, baigusi Biržų gimnaziją, Kauno mokytojų seminariją ir Šiaulių mokytojų institutą, įgijo lietuvių kalbos mokytojos specialybę ir 55-erius metus mokytojavo: iš pradžių – Butniūnų, vėliau – Biržų II vidurinėje mokykloje (dabartinė „Aušros“ mokykla).

      A. G. Černiauskienė prisimenama kaip talentinga pedagogė, Biržų krašto patriotė, aktyvi visuomenininkė, scenos entuziastė, reprezentavusi Biržų kraštą įvairiuose šalies renginiuose. Ji aktyviai dirbo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKT) Biržų filialo iniciatyvinėje grupėje, buvo Istorinės atminties sekcijos vadovė, choro „Tremties aidai“ viena iš įkūrimo iniciatorių, 1990–1995 m. – Biržų miesto tarybos deputatė, Lietuvos žaliųjų judėjimo narė, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvė, neįgaliųjų bendrijos „Viltis“ tarybos narė, literatų klubo „Versmė“ vadovė. Sukūrė eiles, tapusias Biržų miesto himnu.
      Mokytoja daug nuveikė įamžinant istorinę atmintį Biržų rajone: rinko atsiminimus, rašė straipsnius, parengė genocido aukų sąrašus, organizavo paminklų genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams statybas. Daug prisidėjo prie Biržų gimnazijos istorijos muziejaus sukūrimo, buvo aktyvi įvairių renginių dalyvė.
      Už nuopelnus Lietuvai 2000 m. A. G. Černiauskienė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, 1998 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos II laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, 1979 m. – Meno saviveiklos žymūno ženklu, 2012 m. laikraščio „Šiaurės rytai“ organizuotuose iškiliausių biržiečių rinkimuose išrinkta Metų Šviesuole.

      Tėvų sodyboje A. G. Černiauskienė širdies formos akmeniu ir užrašu įamžino tėvo Anupro Karaliaus atminimą.
      Už galimybę archyvą pristatyti visuomenei Biržų krašto muziejus „Sėla“ dėkoja mokytojos vaikams: dukrai Audronei Žilinskienei ir sūnui Mindaugui Černiauskui (broliui Gailestingojo Jėzaus Marijai Elijui), pasirinkusiam vienuolio kelią.


      Tekstą parengė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė Snieguolė Kubiliūtė

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų