Lietuvos pašto istorijos fragmentai

Rokiškio krašto muziejui rokiškėnas Algirdas Benjaminas Masiulis perdavė saugoti daug savo tėvo – pašto darbuotojo, fotografo, kolekcionieriaus – Jono Masiulio (1904–1989) sukauptų dokumentų, atvirukų, knygų, fotografijų. Iš jų galima daug ką sužinoti ne tik apie Masiulių šeimos gyvenimą, bet ir apie tarpukario Lietuvos pašto istoriją.

1918 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos finansų, prekybos ir pramonės ministras Martynas Yčas pasirašė potvarkį, kuriuo vadovaujantis buvo kuriama Lietuvos pašto valdyba, parengti jos nuostatai bei taisyklės. Per paštą buvo gaunama ir prenumeruojama spauda. Jis tapo greita informacijos perdavimo priemone, būtina įstaiga ne tik Lietuvos miestams, bet ir miesteliams. Laiškai, banderolės, siuntiniai, pinigų perlaidos pasiekdavo ir tolimiausius Lietuvos kampelius bei užsienio valstybes.

Vienas iš tarpukario pašto darbuotojų buvo jau minėtas fotografas, kolekcionierius rokiškėnas J. Masiulis. Vaikystėje jam kurį laiką teko ganyti bandą, mokytis batsiuvio amato. Vėliau susidomėjo fotografija. 1918–1921 m. mokėsi Kamajų (Rokiškio r.) pradinėje mokykloje. Kai ją baigė, Kamajų paštininkas Antanas Grinciūnas pakvietė jį dirbti vietoj savęs Kamajų pašto viršininko padėjėju, o pats pasirinko vargonininko pareigas.

Kamajų pašte tuo metu dirbo 2 žmonės. Jiems reikėdavo priimti telegramas, išnešioti laiškus. J. Masiulis mėgo piešti, todėl laisvalaikiu rašydavo ir iliustruodavo skelbimus.

1922 m. į Kamajus atvyko Rokiškio pašto viršininkas Vidutis. Jis susižavėjo dailiais skelbimais ir pakvietė J. Masiulį dirbti į Rokiškio paštą. Užsidirbęs pašte pinigų, Jonas už 150 litų nusipirko naudotą dviratį (anuomet Lietuvoje retas kuris turėdavo dviratį).

J. Masiulis pašte dirbo visuose skyriuose. Dienos metu budėjo prie telefono, perdavinėdavo laiškus, juos registruodavo, darbavosi siuntinių skyriuje, o naktį budėdavo. Dirbo valdininko darbą, bet gaudavo laiškininko atlyginimą. Tuo laikotarpiu, norint tapti valdininku, reikėjo baigti 4 gimnazijos klases ir specialius kursus.

1926 m. J. Masiulis su broliu Motiejumi įsitraukė į esperantininkų judėjimą, susirašinėjo su jo entuziastais iš JAV, Estijos, Čekoslovakijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Kanados, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių. Rokiškio krašto muziejuje saugoma daugiau negu 100 atvirukų, siųstų 1926–1927 metais.

1934 m., dirbdamas pašte, Rokiškio galanterijos, kosmetikos ir fotografijos reikmenų krautuvėje „Naujiena“ J. Masiulis už 100 litų nusipirko plokštelinį dumplinį fotoaparatą „Agfa Standart“. Pardavėjas Isaokas Klingmanas jam paaiškino ir parodė, kaip fotografuoti, padarė keletą bandomųjų fotografijų. Jonas pradėjo fotografuoti su dideliu užsidegimu, bet pirmosios nuotraukos išėjo blogos kokybės. Tada jis įsigijo Kazio Lauciaus išleistą knygą „Fotografuoti gali kiekvienas“ ir iš jos mokėsi. Įgijęs daugiau žinių, pradėjo fotografuoti geriau.

1934 m. valstybės tarnautojų sveikatą tikrindavusi komisija pripažino, kad J. Masiulis yra visam laikui netekęs 80 % darbingumo, todėl turi būti atleistas iš tarnybos. 1941 m. jis vėl įsidarbino Rokiškio pašte (telegrafo darbuotoju), bet greitai buvo iš šių pareigų atleistas, jam išmokėta 2 savaičių darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

J. Masiulis fotografavo iki senatvės – kol gerai matė. Spaudų ant savo fotografijų nedėdavo. Tik vėliau, kai buvo jau garbaus amžiaus, jo žentas grafikas Virgilijus Augustinas Burba sukūrė spaudą ir juo pažymėjo J. Masiulio kurtus atvirukus, fotografijas, knygas.

Tekstą parengė Rokiškio krašto muziejaus muziejininkė-skaitmenintoja Jolita Jurevičienė