• Tautinės vienybės tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos 1920–1921 m.

      Tautinės vienybės tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos 1920–1921 m.

      Parodoje pateikiamos unikalios, niekur anksčiau neskelbtos fotografijos iš asmeninio sutuoktinių – pedagogės, visuomenininkės Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės (1891–1949) ir profesoriaus Tado Ivanausko (1882–1970) – albumo. Jos pasakoja apie Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos veiklą 1920–1921 m., palaikant tautinius ir kultūrinius ryšius tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos.

      Klaipėdos krašto likimas iki 1923 m. sukilimo ir prijungimo prie Lietuvos buvo labai sudėtingas ir politiškai opus Lietuvai. Čia kirtosi įvairūs kaimyninių valstybių politiniai interesai. Pagal 1919 m. Versalio sutartį, krašto administravimas iš Vokietijos perėjo Antantės valstybių žinion. Jų vardu Klaipėdos kraštą valdė Prancūzija. 1920 m. birželio 21 d. Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos narių būrys iš Kauno išvyko į pirmąją ekskursiją Klaipėdoje. Ši kelionė tik trumpomis žinutėmis aprašyta laikraštyje „Lietuva“, tačiau privačiuose archyvuose išlikusios unikalios, niekur neskelbtos nežinomo fotografo nuotraukos.

      Lietuvos šaulių sąjunga keliautojo Mato Šalčiaus ir jo brolio Petro Šalčiaus iniciatyva buvo įsteigta Kaune 1919 m. birželio 27 dieną. Sąjungos vadu tapus Vladui Putvinskiui-Pūtviui (1873–1929), sąjungos veikla išsiplėtė ir apėmė daugelį pagrindinių šalies gyvenimo sričių: karinę, gyventojų fizinio lavinimo, tautinės kultūros ugdymo, ugniagesybos ir kitas. Sąjungos veikloje aktyviai dalyvavo ir H. Paškauskaitė-Ivanauskienė. Ji ne kartą buvo laimėjusi Šaulių sąjungos prizus šaudymo varžybose, o 1930 m. sąjungoje pradėjus veikti Centrinei šaulių moterų organizacinei komisijai, tapo jos pirmininke, buvo išvykusi į Suomiją užmegzti ryšių su šios šalies šaulėmis.

      Fotografijose užfiksuoti įdomūs 1920 m. birželio 21 d. Klaipėdoje vykusios ekskursijos momentai – popietė prie Rambyno kalno, kur svečių laukė apie 1 000 lietuvių iš visų Mažosios Lietuvos vietovių bei Kretingos. Kauniečių ekskursantų būrys garlaiviu „Nemunas“ prie Rambyno atvyko apie 17 valandą. Šventiniame iškilmingame renginyje (vėliau tokie renginiai tapo tradiciniai) buvo sakomos patriotinės kalbos, skleidžiamos tautos vienybės idėjos. Kalbėjo Juozas Tumas-Vaižgantas, Vydūnas. Susitikime dalyvavo grupė Steigiamojo Seimo atstovų. Renginio metu dainavo Klaipėdos, Tilžės ir Kauno chorai. Iškilmingai pasodintas Jaunimo ąžuoliukas. Ta proga kauniečiai nusifotografavo ant Rambyno kalno. Vienoje iš nuotraukų matyti Antanas Žmuidzinavičius, Marija Žmuidzinavičienė (?), Honorata ir Tadas Ivanauskai, Stasys Šilingas bei keletas kitų ano meto žymesnių visuomenės veikėjų.
      Vakare kauniečiai išplaukė į Klaipėdą. Į uostamiestį atvyko 4 val. ryto, čia tautiečių buvo gražiai priimti ir oficialiai pasveikinti. Pietavo Klaipėdos Šaulių namuose. Vakare čia įvyko iškilmingas koncertas, kuriame dalyvavo Kauno choras ir klaipėdiečių dainininkai.

      Klaipėdiečių lietuvių grupė pirmą kartą į Kauną susiruošė po metų. Laikraštyje „Lietuva“ ta proga buvo paskelbta žinutė, kad 1921 m. gegužės 15 d. (per Sekmines) iš Mažosios Lietuvos atvyksta apie 100 ekskursantų. Kauną jie turėjo pasiekti ne garlaiviu, kaip buvo planuota anksčiau, bet traukiniu, apie 10.30 val. ryto. Gražiai sutikti svečius buvo kviečiamos visos organizacijos ir kauniečiai. Atvykėlius planuota pasitikti kuo iškilmingiau, gyventojų buvo prašoma pagalbos juos priimant ir apnakvindinant.

      Gegužės 15-ąją pasitaikė be galo gražus oras, Kaune buvo jaučiama šventiška nuotaika. Geležinkelio stoties aikštė buvo pilnut pilnutėlė pasitinkančiųjų, čia taip pat stovėjo apie 40 svečiams vežioti skirtų automobilių (tai labai stebina, nes tuo metu Lietuvoje retas kuris išgalėjo įsigyti mašiną). 11.10 val. atvykus traukiniui, perone grojo orkestras, buvo sakomos sveikinimo kalbos. Atvyko 106 žmonės, daugiausiai atstovai iš Klaipėdos lietuvių kultūros draugijos „Aida“, įsteigtos 1919 metais. Tarp jų buvo žymių Mažosios Lietuvos veikėjų – ilgametis „Aidos“ vadovas Adomas Brakas (1886–1952), Jokūbas Stikliorius. Iš stoties svečiai automobiliais buvo nuvežti pailsėti ir papusryčiauti ant Vytauto kalno. Vėliau visi stebėjo kariuomenės paradą. Pietūs svečiams buvo suruošti Lietuvių klube. Čia netilo patriotinės kalbos, buvo pasisakoma už tai, kad Mažoji Lietuva taptų šalies dalimi. Klube apsilankė ir valdžios atstovai – Ministras Pirmininkas Ernestas Galvanauskas, Krašto apsaugos ministras generolas Pranas Liatukas. Tą pačią dieną klaipėdiečiai aplankė Karo muziejų, vakare klausėsi Lietuvių meno kūrėjų draugijos surengto koncerto. Atvykėliai apnakvindinti Lietuvių moterų gelbėjimo komiteto prieglaudos patalpose, svečių namuose „Saulė“, privačiuose butuose.

      Gegužės 16-ąją svečiai lankėsi dailės parodoje, grožėjosi Kauno apylinkėmis, aplankė aerodromą, stebėjo Karo mokyklos sporto rungtynes, klausėsi karių dainų. Vakare Lietuvių klube, gausiai dalyvaujant kauniečiams, vyko šokių vakaras.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų