• „Šimtamečiai – 2016“ Paroda skirta paminėti prieš 100 metų gimusius Lietuvos teatro artistus

      „Šimtamečiai – 2016“ Paroda skirta paminėti prieš 100 metų gimusius Lietuvos teatro artistus

      Paroda ŠIMTAMEČIAI 1916 – 2016, skirta Lietuvos teatralams, kuriems šiais metais sukanka 100 metų, paminėti. Tai teatro ir kino aktoria I. Gurinaitė-Paskienė, V. Gruodytė-Ratkevičienė, E. Čepulis, V. Miliūnas.
      ,,...Visokių pas mus yra aktorių: tokių, kuriuos mylėję žiūrovai visada atpažįsta ir skiria jų balsus, yra kritikos išgarbintieji ir yra tiesiog aktoriai darbininkai, kurie tyliai be sensacijų, tempia sezoną po sezono teatro vaidinamų spektaklių sunkų darbinį vežimą...“ Kazimiera Kymantaitė
      IEVA GURINAITĖ-PASKIENĖ teatro ir kino aktorė. Gimė 1916 m. sausio 12 d. Jazdauskiškiuose, Mažeikių apskrityje. 1932 baigė Varduvos žemės ūkio mokyklą. 1937–1940 dirbo Telšių ligonių kasoje. 1941 pasitraukė į Rusijos Jaroslavlio sritį. 1942–1944 dalyvavo LSSR meno ansamblių veikloje. 1946–1949 Žemaičių teatro Telšiuose aktorė, 1948 baigė Žemaičių teatro studiją. 1949 kartu su vyru aktoriumi Stasiu Paska persikėlė į Šiaulius. 1949–1990 Šiaulių dramos teatre sukūrė apie šimtą temparamentingų komedijinių, dramatiškų ir lyrinių vaidmenų. Svarbesni vaidmenys: Ciepa (J. Rainis. Pūsk, vėjeli, 1951), Raudonauskienė (S.Kymantaitė-Čiurlionienė. Pinigėliai, 1953), Voinickaja (A. Čechovas. Dėdė Vania, 1954), Ana (M. Gorkis. Vasa Železnova, 1956), Spiridonova (M. Šatrovas. Liepos šeštoji, 1967), Elgeta (F. Garsija Lorka. Bernardos Albos namai, 1982), Pranė Žymantaitė-Jarienė (V. Jasukaitytė. Žemaitė, 1986). Ryškūs ir jautrūs aktorės vaidmenys kine. Motina Perskeltas dangus, 1974, rež. M. Giedrys, Virto ąžuolai, 1976, rež. G. Lukšas, Motina Sūnus palaidūnas, 1985, rež. M. Giedrys, Močiutė Vilko dantų karoliai, 1997, rež. A. Puipa. 1976 aktorei suteiktas LTSR nusipelniusios artistės vardas. 1998 aktorė apdovanota Potencijos Pinkauskaitės premija.
      VIKTORAS MILIŪNAS rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, kritikas, aktorius . Gimė 1916 m.vasario 16 d. Blantyre, Škotijoje, angliakasio šeimoje. 1921 su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilkaviškyje. Ten baigė gimnaziją. 1935 - 1941. studijavo prancūzų kalbą bei literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. Taip pat lankė Balio Sruogos teatro seminarą. 1940 persikėlęs į Vilnių, vaidino ,,Vaidilos“, vėliau Vilniaus dramos teatruose. Inscenizavo Žemaitės Marčią ir Klampynę. „Vaidilos“ teatre dirbo aktoriumi ir rašė teatro dienoraštį. Kai teatras neturėdavo patalpų, teatro repeticijos vienu metu vykdavo V. Miliūno bute Vilniuje. V. Miliūnas „Vaidilos“ teatre suvaidino 9 vaidmenis. 1945 „Vaidilos“ teatrą prijungus prie Vilniaus Valstybinio dramos teatro V. Miliūnui buvo paskirtos literatūrinės dalies vedėjo pareigos. Tais pačiais metais teatre rampos šviesą išvydo V. Miliūno inscenizuota Žemaitės Marti (rež. K. Kymantaitė). V. Miliūnas vėliau reiškėsi kaip dramaturgas. Jo parašytos pjesės buvo statomos įvairiuose Lietuvos dramos teatruose. Daug rašė ir saviveiklos scenai. Svarbiausios pjesės Vilniaus valstybiniame dramos teatre: Še tau, kad nori!, 1955, rež. R. Juknevičius. Šiaulių dramos teatre: Vidurdienio debesys, 1957, rež. J. Šeinas, Pasivaikščiojimas mėnesienoje, 1964, rež. K. Tumkevičius. Klaipėdos dramos teatre: Žuvėdros palydi, 1960, rež. V. Jasinskas, Odisėjas vis negrįžta, 1962, rež. A. Žadeikis. Kauno lėlių teatre: Mūsų nuotykiai mėnulyje, 1960, rež. S. Ratkevičius. Rusų dramos teatre: Žuvėdros palydi, 1964, rež.V.Galickis. Valstybiniame jaunimo teatre: Du maži žmogiukai dideliam mieste, 1966, rež. A. Ragauskaitė. Panevėžio dramos teatre: Karuselė, 1970, rež. V. Blėdis.
      EDUARDAS ČEPULIS aktorius, režisierius. Gimė 1916 m. gegužės 16 d. Grand Rapidsas, Mičigano valstija, JAV lietuvių išeivių šeimoje. 1921 su tėvais grįžo į Lietuvą. 1926-1932 mokėsi Joniškio gimnazijoje. 1936 išvyko į Klaipėdą ketindamas tapti jūrininku, bet jį patraukė teatras. 1936–1938 lankė Klaipėdos dramos teatro vaidybos studiją (vadovas R. Juknevičius).Tuo pat metu atliko karo tarnybą Lietuvos karo laive ,,Antanas Smetona“. 1941-1945 vaidino Šiaulių dramos teatre. 1946 grįžo į Klaipėdą ir iki 1980 Klaipėdos Dramos teatro aktorius. Sukūrė, daugiausia komedijose, raiškių charakterinių vaidmenų. Svarbiausi vaidmenys teatre. Šiaulių dramos teatre: Fon Kolbas (F. Šileris. Klasta ir meilė, 1941, rež. I. Tvirbutas), Kybartas (J. Grušas. Tėvas ir sūnus, 1945, rež. K. Juršys). Klaipėdos dramos teatre: Neznamovas (A. Ostrovskis. Be kaltės kaltieji, 1949, rež. R. Juknevičius), Germanas (A. Arbuzovas. Tania, 1950 m., past. R. Juknevičius), Firsas (A. Čechovas. Vyšnių sodas, 1959, rež. G. Palinas), Kazimierėlis (K. Saja. Gaidžio pentinai, 1964), Papagoda (J. Grušas. Barbora Radvilaitė, 1973, rež. B. Gražys), Jogaila (B. Sruoga. Milžino paunksmė, 1974, rež. P. Gaidys). Režisavo J. Grušo Tėvas ir sūnus, 1959. Vaidmenys kine: Juozuko tėvas, Gyvieji didvyriai, 1960, rež. M. Giedrys, Žaizdos ž

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų