• Paroda „Druskinė – indelis, sukurtas gamtos turtui pašlovinti“

      Paroda „Druskinė – indelis, sukurtas gamtos turtui pašlovinti“

      Nereikia būti labai akylam, kad Druskininkų varde pastebėtum įpintą žodį „druska“. Druskininku kadaise buvo vadinamas žmogus, kuris iš jos gyveno (ją kasė, garino, pardavinėjo ar valė). Manoma, kad vietovės pavadinimas ir kilo iš šio vietinių gyventojų užsiėmimo. Druskos skonis jaučiamas ir seniausių bei gausiausių šioje vietovėje gyvenusių ir gyvenančių giminių pavardėse – Sūrutis, Surmetis, Suraučius, o ir ežeras, prie kurio jų įsikurta, – Druskonis. Pati Druskininkų kurorto sukūrimo istorija yra susijusi su druskos paieškomis. 1772 m. Lietuvai netekus iš Lenkijos gaunamos druskos, buvo susidomėta vietiniais ištekliais. Tada buvo tiriamas Lietuvos gruntas ir ieškoma druskos, o ne mineralinių vandenų. Ištyrus Druskininkų šaltinių vandenis nuspręsta, kad jie netinkami valgomajai druskai gaminti, bet yra labai panašios cheminės sudėties į esančius Čekijoje, Vokietijoje, taip pat kitus mineralinius vandenis, naudojamus gydymui. Šių duomenų pagrindu 1794 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Druskininkų miesto muziejuje kaupiama druskos indelių kolekcija – savotiška duoklė Druskininkų gamtos turtams bei būdas papasakoti vietos istoriją pasitelkiant žmogaus sukurtus daiktus. Druskinė gali „papasakoti“, ar ji buvo pagaminta stovėti ant stalo rūmuose, ar miestiečio bute, ar paprastoje valstiečio troboje, išduoti, kiek kainavo pati druska. Iš istorijos žinome, kad kadaise gramas druskos buvo lygus gramui aukso. Todėl ant stalo statyti druskinę sau leisti galėjo tik turtingieji. Tokiam brangiam produktui laikyti turėjo būti sukurtas ypatingas indas. Viduramžiais ir Renesanso laikotarpiu ant įvairių valdovų stalų stovėdavo didžiulės puošnios nefs – brangakmeniais išpuoštos laivo formos druskinės. Tačiau nefs buvo skirtos ne tik druskai – jos simbolizavo „valstybės laivą“. O druska reiškė valdovo sveikatą ir stiprybę, nuo kurios priklausė valstybės stabilumas. Šioje kolekcijoje daugiausia sukaupta stalo druskinių: matome ir liaudišką XIX a. medinį indelį iš Baltašiškės (dabar – Druskininkų miesto dalis), ir sidabrines, žymių Europos juvelyrų įvairiomis emalio technikomis sukurtas, ornamentais puoštas įstabiausių formų druskines, ir keramikines žvėrelių, vaikų knygelių herojų, augalų, vaisių, daržovių, netgi miesto paminklų formų figūrines druskines.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų