• Eksponatai iš Kretingos muziejaus faleristikos, ikonografijos, dokumentų ir vaizduojamosios dailės r

      Eksponatai iš Kretingos muziejaus faleristikos, ikonografijos, dokumentų ir vaizduojamosios dailės r

      Šioje virtualioje parodoje eksponuojama dalis 2017 m. suskaitmenintų Kretingos muziejaus eksponatų, menančių Lietuvos ir Kretingos krašto istoriją nuo 1918 iki 1990 metų. Įdomiausi iš jų – Sedos apskrities karo komendanto Povilo Plechavičiaus įsakymai lietuvių ir jidiš kalbomis dėl šauktinių mobilizavimo, 1919 m. kovo 5 d. paskelbus pirmąją mobilizaciją į Lietuvos kariuomenę. Dailininko Sauliaus Kruopio nutapytas paveikslas vaizduoja grafų Tiškevičių šeimos trijų kartų atstovus,
      prisidėjusius prie Kretingos klestėjimo ir Lietuvos nepriklausomybės gynimo. Tarpukariu Kretinga buvo apskrities administracinis centras ir Pranciškonų ordino sostinė Lietuvos provincijoje. Mieste iškilo nauja geležinkelio stotis, Pranciškonų ordino gimnazija ir Lurdas, vyko Lietuvos tretininkų kongresai. Politinio gyvenimo aspektus atspindi 1923–1925 m. apskrities tarybos ir valdybos narių nuotrauka, partijų ir politinių organizacijų kandidatų sąrašai ir atsišaukimai rinkimams į Seimą. Tarp visuomeninių organizacijų dominavo Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinė, kurios nariai pastatė paminklą Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti, propagavo Vilniaus vadavimo idėjas. Per Antrąjį pasaulinį karą Kretingos miestas sudegė. 1944–1953 m. Kretingos apylinkėse už laisvę kovėsi Kazimiero Kontrimo suburti Kardo rinktinės partizanai. Atkūrus nepriklausomybę, kretingiškiai pirmieji Lietuvoje – 1988 m. lapkričio 1-ąją – atidengė paminklą lietuvių tautos aukoms atminti.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Projektas "Lietuvos šimtmetis - Lietuvos muziejų eksponatuose" finansuojamas

 

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų