• Lietuvos šimtmetis – Genocido aukų muziejaus eksponatuose

      Lietuvos šimtmetis – Genocido aukų muziejaus eksponatuose

      Genocido aukų muziejus įkurtas 1992 m. buvusiame Lietuvos TSR valstybės saugumo (NKVD-MGB-KGB) pastate, iš kurio sovietinės saugumo tarnybos vadovavo Lietuvos žmonių kalinimui ir trėmimams, o vėlesniais metais vykdė visuomenės kontrolę. Muziejus įdomus ne vien dėl išskirtinės pastato istorijos, bet ir dėl jame saugomų rinkinių, kuriuose sukaupta per 130 tūkst. eksponatų.
      Didžioji eksponatų dalis, kuri ir sudaro muziejaus rinkinių pagrindą, buvo rasta 1991 m. buvusio KGB pastato patalpose, kai iš ten pasitraukė sovietinio saugumo žinyba. Muziejaus rinkiniai nuolat pildomi buvusių partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių, visuomeninių organizacijų dovanotomis ir perduotomis muziejinėmis vertybėmis. Rinkiniuose kaupiami eksponatai, liudijantys apie Lietuvos gyventojų kalinimą lageriuose ir tremtį, Lietuvos partizanų ginkluotąjį pasipriešinimą, trukusį nuo 1944-ųjų iki 1953-iųjų, 6 dešimtmetyje prasidėjusį neginkluotą antisovietinį pasipriešinimą ir Tautinio atgimimo laikotarpį.
      Tremtinių, politinių kalinių pagaminti daiktai (smulkmenų dėžutės, maldynėliai, kryželiai, rankdarbiai, sveikinimo atvirukai, šaukštai) su juose pavaizduota tautine simbolika (nepriklausomos Lietuvos valstybės trispalve, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pilimi, valstybės herbu Vyčiu ir kt.) išreiškė pasididžiavimą tautos istorija ir nenumaldomą žmonių norą išgyventi bei viltį sugrįžti į Tėvynę.
      Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos partizanai pirmieji kilo į kovą prieš sovietų okupantus, siekdami, kad būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Partizanų nešiota tautinė atributika – skiriamieji antsiuvai su nepriklausomos Lietuvos sostinės Vilniaus simboliu Geležiniu vilku, Gediminaičių stulpais, dvigubu kryžiumi – simbolizavo nepriklausomos valstybės tęstinumą, nesitaikstymą su okupantų primetama pasaulėžiūra. Partizanų platinama pogrindinė spauda buvo Tiesos ir Laisvės gurkšnis Lietuvos žmonėms melo kupinos sovietinės propagandos sraute.
      Sovietinėms represinėms struktūroms sunaikinus ginkluotąjį Lietuvos partizanų pasipriešinimą, lietuviai patriotai rado kitas, taikias, kovos prieš okupantą formas – leido ir platino pogrindinę antisovietinę spaudą („Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, „Perspektyvos“, „Vytis“ ir kt.), reikalavo tikėjimo, žodžio, spaudos laisvės, priešinosi prievartiniam ėmimui į sovietų kariuomenę, rusifikacijai, reikalavo apsaugoti lietuvių kalbą bei kultūrą ir pan.
      Sovietinių represinių struktūrų veiklą atspindinčio rinkinio didžiąją dalį sudaro 1992 m. KGB pastato patalpose – buvusiame „Čekistų šlovės“ muziejuje, Operatyviniame techniniame skyriuje (OTO), specialiojoje bibliotekoje, fotolaboratorijoje ir KGB darbuotojų kabinetuose – rasta dokumentinė medžiaga (nuotraukų albumai, sekimo priemonės, konfiskuota draužiama literatūra, spausdinimo mašinėlės bei kita technika). Genocido aukų muziejaus fonduose saugomi eksponatai – materialus išdidžios ir nepasidavusios prieškario ir pokario Lietuvos žmonių kartos palikimas ateities Lietuvai.


      Paroda parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas skirtas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Parodos objektai

   
  • Rytų Lietuvos srities Algimanto apygardos štabo 1949 m. vasarą parengtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklų projektas

    Rytų Lietuvos srities Algimanto apygardos štabo 1949 m. vasarą parengtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ženklų projektas

    Projekte nupiešta dvylika partizanų pareigų, nuo laisvės kovotojo [geltonos spalvos] iki LLKS tarybos prezidiumo pirmininko [raudonos spalvos], žymėjimo ženklų. Lapo apačioje dešinėje - siūlomas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] nario ženklas.

    Siūlomas projektas patvirtintas Rytų Lietuvos srities vado Antano Slučkos-Šarūno (centre) - „LAV / Šiems projektams pritariu ir siūlau priimti. Šarūnas / kV / 49 06 29"; Algimanto apygardos vado Antano Starkaus-Montės (projekto apačioje, dešinėje) - „kV / Prašau kV priimti ir tarpininkauti tvirtinimui / Daumantas-Herkus / l.e.UVp“ „Kepurės ženklą (kokardą) siūlau neprikl. Lietuvos kariuomenės“, rezoliucijomis ir projekto rengėjos Neringos (spėjama, Joanos Railaitės-Slučkienės, kairėje) - „projektą paruošė Neringa / USŪKSkV“, parašu.

    Piešta akvareliniais dažais. Rezoliucijos ir parašas rašyti mėlynos spalvos rašalu.

  • Miniatiūrinis maldynėlis su dėkliuku

    Miniatiūrinis maldynėlis su dėkliuku

    Maldynėlis padarytas nežinomo politinio kalinio ir padovanotas lageryje kalinčiam kun. Vincentui Vėlavičiui.


    Maldynėlio viršelis vyšninės spalvos kolenkoras, kairiajame viršutiniame kampe, priklijuotas mažas tamsiai rudos spalvos kryžiukas.Viduje siūlais įrišta 2 priešlapiai ir 13 lapelių (vienas išplėštas).  10-je lapelių grafitiniu pieštuku surašytos aukojimo, atgailos ir kalinių maldos. 11-ajame lapelyje užrašyta data ir vieta:„1956-III-18/Mordovijoje".
    Maldynėlis laikytas drobiniame, margaspalvių dryžių audinio, iš medvilninių siūlų pinta virvute užtraukiamame maišelyje


     

  • Įrankių rinkinys „Knopka-63“, SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) skirtas sekimo priemonėms – „blakėms“ įmontuoti. XX a. II p.

    Įrankių rinkinys „Knopka-63“, SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) skirtas sekimo priemonėms – „blakėms“ įmontuoti. XX a. II p.

    Prietaisų rinkinys SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnų buvo naudojamas slaptoms pasiklausymo priemonėms – „blakėms“ įmontuoti. Įrankių komplektą sudaro 43 įvairūs įrankiai ir jų dalys: replės, skalpeliai, plaktukas, mentelės, pincetai, žirklės, grąžtai, dildės, šepetėliai, liniuotė ir kt. Įrankiai sudėti į specialų lagaminėlį, ant lagaminėlio yra užrašytas numeris: „No. 719685“.

    Įrankių rinkinys pagamintas pagal specialius užsakymus.

  • Rašomoji mašinėlė „Olympia“, priklausiusi kunigui Juozui Zdebskiui

    Rašomoji mašinėlė „Olympia“, priklausiusi kunigui Juozui Zdebskiui

    Mechaninė, portatyvinė rašomoji mašinėlė. Korpusas plieninis, dažytas juoda spalva. Šriftas lotyniškas su pridėtais lietuviškais rašmenimis, kurių reikšmės ant klavišų priklijuotos skaidria gelsva izoliacine juosta.
    Futliaras medinis, sukaltas iš faneros plokščių ir aptrauktas juodos spalvos dirbtine oda. Sudarytas iš pagrindo, ant kurio statoma mašinėlė ir nuimamo dangčio, kurio vidus išklijuotas tamsiai žalios spalvos faktūriniu popieriumi. Futliaras ne originalus, o kitos – senesnės mašinėlės.

    Rašomąja mašinėle kun. Juozas Zdebskis naudojosi iki savo žūties – išspausdino ne vieną pareiškimą ir protesto dokumentą sovietų valdžios institucijoms dėl tikinčiųjų teisių suvaržymo, slėpė klebonijoje Rudaminoje.

    Po kun. J. Zdebskio žūties mašinėlę paslėpė ir išsaugojo A. K. Grinkevičius.

  • Šaukštas su išraižytu Jogailaičių kryžiumi

    Šaukštas su išraižytu Jogailaičių kryžiumi

    Galvutės centre (priekinėje pusėje) išraižytas Jogailaičių skydas su kryžiumi. Virš jo – tekanti saulė. Aplink šaukšto kraštus eina tekstas (spausdintinėmis raidėmis): „Lietuva tėvynė mūsų tu didvyrių žemė“. Antroje pusėje išraižyta širdis perverta strėlė, virš jos didžiosiomis raidėmis užrašyti žodžiai: „Amžiais už laisvę dės galvą lietuvis“.
    Kotelio galas užlenktas (kabinimui), ant jo išraižyta Gedimino pilis su plazdančia vėliava.
    Šaukštas 1952 m. liepos mėn. buvo paimtas iš Baškirijos ASSR Ufos mieste dislokuoto karinio dalinio Nr. 61900 eilinio Broniaus Nartauto ir perduotas MGB kontržvalgybos skyriui. Bylos metu nustatyta, kad Bronius Nartautas užrašus ant šaukšto išgraviravo pats, siekdamas skleisti savo antisovietinius nacionalistinius įsitikinimus. Teistas kartu su dar penkiais tarnybos draugais lietuviais. Iš pradžių, 1953 m., gavo 25 m., bet, peržiūrėjus bylą, 1955 m. jam skirti 8 m. lagerio. Kalėjo lageryje "Dalnyj" Ekibastuze, Karagandos r., Kazachijos SSR.
    Bronius Nartautas gimė 1931 m. dab. Širvintų r., Juknonių k., vargingų valstiečių šeimoje. Baigė 7 klases. Kariuomenėje tarnavo nuo 1951 m., suimtas 1952 m. gruodžio 19 d.

  • Medinė dėžutė laiškams saugoti

    Medinė dėžutė laiškams saugoti

    Dėžutės paviršius puoštas tautiniais ornamentais, sukomponuotais iš įvairiaspalvių džiovintų žolelių. Dangtelio centre - lauko gėlių ornamentas, aukščiau jo - data „1955“ ir dvi plazdančios Lietuvos trispalvės vėliavos. Ornamento apačioje, kampuose, įkomponuoti Gedimino stulpai.
    Vidinėje dangtelio dalyje, centre, ovalas, kuriame nupieštas Lietuviškos sodybos ir gamtos vaizdas.

    Dangtis dviem metaliniais vyriais pritvirtintas prie dėžutės, kurios vidus puoštas (apmuštas) gėlėtu flaneliniu audiniu. Dėžutė rakinama metaliniu rakteliu.

    Dirbinį pagamino  Ozerlago 230-osios  kolonos (Čiunos r., Ozerlagas, Irkutsko sr., Rusija) kalinys, buvęs Vyčio apygardos partizanas, Juozas Pikauskas. 1955 m. jis dėžutę padovanojo kaliniui Vladui Pupšiui, kuris dovaną parvežė namo į Šilutę.

     

  • Kalinio švarkas

    Kalinio švarkas

    Nedidele apykakle. Susegimas vienaeilis, užsegamas trijomis plastmasinėmis rudos spalvos sagomis (skersmuo - 2,1 cm). Trimis paviršinėmis kišenėmis (viena krūtinės dalyje, dvi – švarko apačioje).

    Švarkas vilkėtas Nepriklausomos Lietuvos diplomato, užsienio reikalų ministro, politinio kalinio, tremtinio Juozo Urbšio kalinimo ir tremties metu 1940–1956 m., vėliau,  kartu su kita apranga, atsivežtas į Lietuvą.

    Sovietmečiu paslėptas ir išsaugotas Juozo Urbšio dukterėčios Marijos Urbšytės


     

  • Kalinio puskojinės

    Kalinio puskojinės

    Padas sulopytas: ties pirštais – melsvos spalvos medvilninis lopas (skersmuo 8 cm); kulno dalyje du lopai: melsvos spalvos (skersmuo 7 cm) ir rusvos spalvos (skersmuo 4 cm); aukščiau kulno dalies skylė (skersmuo 3 cm) ir adymo žymė.

    Puskojinės dėvėtos Nepriklausomos Lietuvos diplomato, užsienio reikalų ministro, politinio kalinio, tremtinio Juozo Urbšio kalinimo ir tremties metu 1940–1956 m., vėliau, kartu su kita apranga, atsivežtos į Lietuvą.

    Sovietmečiu paslėptos ir išsaugotos Juozo Urbšio dukterėčios Marijos Urbšytės.

     

  • Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] partizano skiriamasis antsiuvas

    Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] partizano skiriamasis antsiuvas

    Rombo formos. Kartoninis pagrindas aptrauktas žalios spalvos audiniu. Ant pagrindo pritvirtintas dvigubas kryžius iš juodo veltinio, apvedžiotas raudona 0,3 mm pločio juostele.

     

    Lietuvos partizanų Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumas 1949 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino Partizano ženklo aprašymo ir jo dėvėjimo taisyklių projektą. Pagal šį projektą Lietuvos laisvės kovotojų antsiuvas turėjo būti žalios spalvos rombo formos, kurio centre įkomponuotas juodas, raudonais kraštais Vyčio kryžius.

    Šiuos antsiuvus privalėjo nešioti visi Lietuvos partizanai ant uniformio švarko kairiosios rankovės, tarp peties ir alkūnės.

     

     

  • Šiaurės Rytų Lietuvos srities Vytauto apygardos partizano skiriamasis antsiuvas

    Šiaurės Rytų Lietuvos srities Vytauto apygardos partizano skiriamasis antsiuvas

    Skydo formos. Pagrindas kartonas, aptrauktas vyšninės spalvos šilkiniu audiniu. Pakraščiu eina  smulkiai taškuota 1 cm juostelė, kurios taškeliai ir kraštai – geltonos spalvos. Per ženklą skersai eina Lietuvos trispalvės vėliavos spalvų juostelė

  • Pietų Lietuvos srities Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizano skiriamasis antsiuvas

    Pietų Lietuvos srities Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizano skiriamasis antsiuvas

    Trikampio formos. Pagrindas kartoninis, aptrauktas Lietuvos trispalvės vėliavos spalvų (juostelės - 2 cm. pločio) siuviniu. Centre tamsiu siūlu išsiuvinėta raidė ,,K" [Kazimieraičio rinktinė].

  • Savadarbė trispalvių vėliavėlių girlianda (fragmentas)

    Savadarbė trispalvių vėliavėlių girlianda (fragmentas)

    Vėliavėlės pagamintos iš kreidinio popieriaus, nuspalvinto geltona, žalia ir raudona spalvomis. Viršutinis kraštas priklijuotas prie suktos virvelės. Apatinis kraštas – iškirpto trikampio formos. Iš viso prie virvutės pritvirtintos 4 vėliavėlės.

    Antanas Žukas ir Stasys Garnys 1948 m. spalio mėn. 29 d. Visasąjunginio Lenino komunistinio jaunimo sąjungos (VLKJS) 30-mečio proga ant kinoteatro „Žvaigždė“ iškabino trispalvių vėliavėlių girliandą.

    Byla grupinė, iškelta šešiems vaikinams, kurie priklausė Mažeikių gimnazijoje 1948–1949 m. veikusiam Jaunųjų Lietuvos partizanų būreliui: Apolinarui Raslanui (g. 1932 m.), Vytautui Buivydui (g. 1931 m.), Algirdui Pilviniui (g. 1931 m.), Antanui Žukui (g. 1932 m.), Steponui Vorui (g. 1929 m.) ir Romualdui Makauskui (g. 1933 m.). Vaikinai platino atsišaukimo lapelius. Suimti 1949 m. birželio 4–6 d. Ypatingasis pasitarimas 1949 m. lapkričio 12 d. Raslaną, Buivydą, Žuką ir Vorą nuteisė 10 metų, Pilvinį – 7 metams, Makauską – 5 metams.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.