• Lietuvos šimtmetis – Genocido aukų muziejaus eksponatuose

      Lietuvos šimtmetis – Genocido aukų muziejaus eksponatuose

      Genocido aukų muziejus įkurtas 1992 m. buvusiame Lietuvos TSR valstybės saugumo (NKVD-MGB-KGB) pastate, iš kurio sovietinės saugumo tarnybos vadovavo Lietuvos žmonių kalinimui ir trėmimams, o vėlesniais metais vykdė visuomenės kontrolę. Muziejus įdomus ne vien dėl išskirtinės pastato istorijos, bet ir dėl jame saugomų rinkinių, kuriuose sukaupta per 130 tūkst. eksponatų.
      Didžioji eksponatų dalis, kuri ir sudaro muziejaus rinkinių pagrindą, buvo rasta 1991 m. buvusio KGB pastato patalpose, kai iš ten pasitraukė sovietinio saugumo žinyba. Muziejaus rinkiniai nuolat pildomi buvusių partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių, visuomeninių organizacijų dovanotomis ir perduotomis muziejinėmis vertybėmis. Rinkiniuose kaupiami eksponatai, liudijantys apie Lietuvos gyventojų kalinimą lageriuose ir tremtį, Lietuvos partizanų ginkluotąjį pasipriešinimą, trukusį nuo 1944-ųjų iki 1953-iųjų, 6 dešimtmetyje prasidėjusį neginkluotą antisovietinį pasipriešinimą ir Tautinio atgimimo laikotarpį.
      Tremtinių, politinių kalinių pagaminti daiktai (smulkmenų dėžutės, maldynėliai, kryželiai, rankdarbiai, sveikinimo atvirukai, šaukštai) su juose pavaizduota tautine simbolika (nepriklausomos Lietuvos valstybės trispalve, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pilimi, valstybės herbu Vyčiu ir kt.) išreiškė pasididžiavimą tautos istorija ir nenumaldomą žmonių norą išgyventi bei viltį sugrįžti į Tėvynę.
      Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Lietuvos partizanai pirmieji kilo į kovą prieš sovietų okupantus, siekdami, kad būtų atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Partizanų nešiota tautinė atributika – skiriamieji antsiuvai su nepriklausomos Lietuvos sostinės Vilniaus simboliu Geležiniu vilku, Gediminaičių stulpais, dvigubu kryžiumi – simbolizavo nepriklausomos valstybės tęstinumą, nesitaikstymą su okupantų primetama pasaulėžiūra. Partizanų platinama pogrindinė spauda buvo Tiesos ir Laisvės gurkšnis Lietuvos žmonėms melo kupinos sovietinės propagandos sraute.
      Sovietinėms represinėms struktūroms sunaikinus ginkluotąjį Lietuvos partizanų pasipriešinimą, lietuviai patriotai rado kitas, taikias, kovos prieš okupantą formas – leido ir platino pogrindinę antisovietinę spaudą („Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, „Perspektyvos“, „Vytis“ ir kt.), reikalavo tikėjimo, žodžio, spaudos laisvės, priešinosi prievartiniam ėmimui į sovietų kariuomenę, rusifikacijai, reikalavo apsaugoti lietuvių kalbą bei kultūrą ir pan.
      Sovietinių represinių struktūrų veiklą atspindinčio rinkinio didžiąją dalį sudaro 1992 m. KGB pastato patalpose – buvusiame „Čekistų šlovės“ muziejuje, Operatyviniame techniniame skyriuje (OTO), specialiojoje bibliotekoje, fotolaboratorijoje ir KGB darbuotojų kabinetuose – rasta dokumentinė medžiaga (nuotraukų albumai, sekimo priemonės, konfiskuota draužiama literatūra, spausdinimo mašinėlės bei kita technika). Genocido aukų muziejaus fonduose saugomi eksponatai – materialus išdidžios ir nepasidavusios prieškario ir pokario Lietuvos žmonių kartos palikimas ateities Lietuvai.


      Paroda parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas skirtas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Parodos objektai

   
  • Partizanų priesaikos tekstas su pastabomis įstojusiems į Lietuvos Partizanų Sąjūdį [LPS]

    Partizanų priesaikos tekstas su pastabomis įstojusiems į Lietuvos Partizanų Sąjūdį [LPS]

    Pirmo lapo centrinėje dalyje užrašytas partizanų priesaikos tekstas, virš kurio, dešinėje, įrašas juodos spalvos rašalu „Nuorašas Nr. 5“ ir vėlesnis, LSSR saugumo tarnybos darbuotojų ranka, mėlynos spalvos pieštuku užrašytas skaičius „4“.

    Po priesaikos tekstu įrašyta pastaba, kokie tolesni veiksmai turėtų vykti po priesaikos priėmimo.

    Antrame lape užrašytos kitos pastabos įstojusiems į Lietuvos Partizanų Sąjūdį.

    Pastabos, rašytos 1945 m. liepos 18 d.,  patvirtintos [Merkinės ir Alovės valsčių] partizanų kuopos vado Vanago [Adolfas Ramanauskas] parašu.

    Lapo apatinėje dalyje, ties pastabų data, įrašas mėlynos spalvos rašalu, rusų kalba: „Найдено в моём доме / 12 IX-46 г. / Ivanauskas (Rasta mano namuose / 1946 m. IX 12 / Ivanauskas). Galimai įrašas buvo padarytas LSSR saugumo darbuotojų vykdytos kratos metu konfiskuojant rastus partizanų dokumentus.

    Partizanų priesaikos tekstas su pastabomis buvo rastas 1992 m. buvusio LSSR valstybės saugumo komiteto [KGB] pastato patalpose kartu su kitais iš partizanų ar jų rėmėjų konfiskuotais dokumentais.

  • Fotografija. SSRS MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivis susprogdintame Algimanto apygardos štabo bunkeryje. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio apskritys, 1949 11 01-02.

    Fotografija. SSRS MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivis susprogdintame Algimanto apygardos štabo bunkeryje. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio apskritys, 1949 11 01-02.

    1949 m. rudenį MGB pavyko suimti kelis Algimanto apygardos partizanus. Tardymų metu partizanai, neištvėrę kankinimų ir psichologinio smurto, davė parodymus apie jiems žinomų bunkerių vietas Šimonių girioje ir jos apylinkėse. MGB vidaus kariuomenės 137-ojo, 298-ojo pulko kareiviai ir Kauno MGB skyriaus operatyvinės grupės darbuotojai 1949 m. lapkričio 1–2 d. surengė karinę operaciją. Jos metu sunaikino 8 Algimanto apygardos partizanų bunkerius, juose žuvo 30 partizanų, 10 buvo suimta.

  • Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago fotografijų albumas, kurį jam padovanojo Tauro apygardos partizanai

    Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago fotografijų albumas, kurį jam padovanojo Tauro apygardos partizanai

    Albumas Tauro apygardos partizanų buvo dovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui 1950 m. spalio 2 d. vizituojant Tauro apygardą.

    Viršeliai kartoniniai, aptraukti vyšninės spalvos dermatinu. Surišimas – lapai prie antrojo viršelio pritvirtinti sukto plaušo raišteliu. Viduje yra 66 lapai: 2 priešlapiai; 32 tarplapiai; 32 lapai su 125 fotografijomis.

    124 fotografijos sudėtos po keturias kiekviename iš 31 lapo, 1 fotografija - 1 lape.

    Kiekviena fotografija yra pažymėta numeriu, kiekviename tarplapyje rašomąja mašinėle spausdintas  pažymėtos fotografijos paaiškinamasis tekstas (partizanų slapyvardžiai, fiksuotas įvykis, data). Ant daugelio fotografijų yra ranka mėlynu rašalu užrašytas fotografijų autoriaus slapyvardis: "Foto Vampyro" [Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas].

    Priešpaskutiniame albumo lape, dešinėje pusėje - LLKS Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago ranka [mėlynos spalvos rašalu] rašytas paaiškinamasis tekstas: „Šias nuotraukas gavau atminčiai keliaudamas-vizituodamas Tauro apygardoje veikiančius organizacinius vienetus. / 1950.X.2 / A. Vanagas / LAV“. Žemiau įrašytas papildymas: „P.S. 1. Į archyvą padedama / 1950.X. / 2. Esu surinkęs kitam albumui DAp [Dainavos apygardos] partizanų nuotraukas, kurios bus patalpintos kitame archyve / A. Vanagas“.

    Kairėje pusėje įdėta Tauro apygardos vado Jono Aleščiko-Rymanto (dešinėje) ir apygardos štabo pareigūno Vytauto Gavėno-Vampyro fotografija. Fotografijų sukūrimo data 1945-1947 m.

    Fotonuotraukų albumas rastas 1957 m. sausio 10 d. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos darbuotojams atliekant kratą Jiezno rajono, Želkūnų kaimo gyventojo Albino Pranckevičiaus sodyboje.

  • Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės pasižymėjusių partizanų apdovanojimas (1948)

    Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės pasižymėjusių partizanų apdovanojimas (1948)

    Pirmame plane, dešinėje, prie Lietuvos trispalve vėliava apdengto stalo stovi Dainavos apygardos Spaudos ir informacijos sk. viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, skaito įsakymą dėl apdovanotųjų. Dešiniau stovi Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, sega apdovanojimą partizanei Sofijai Budėnaitei-Ramunei. Kairėje išsirikiavę kiti rinktinės partizanai,  iš kairės – pirmas Jonas Budėnas-Klebonas (Sofijos Budėnaitės brolis); 2. Teofilis Valickas-Balys.

     

    Kitoje nuotraukos pusėje partizanės Sofijos Budėnaitės-Ramunės įrašas Sofijai Dusevičiūtei įrašas: "Zosyt, būdama partizane pažinau Tave / Jeigu žūsiu šioj kovoj retkarčiais prisimink mane. Jūsų bendravardė Ramunė. 1949 VIII. 9 d. Miškai"

  • Laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“, LLKS Visuomeninės minties organas, 1952 m., Nr. 4 (20)

    Laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“, LLKS Visuomeninės minties organas, 1952 m., Nr. 4 (20)

    Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Vyriausiosios partizanų vadovybės laikraštis leistas 1949- 1953 m. Leidinį redagavo LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, jam padėjo Prisikėlimo apygardos štabo partizanas Viktoras Šniuolis-Girėnas (kiti slapyvardžiai - Girėnas, Linas, Ralis, Vaidevutis, Vytvytis). Žurnalo viršelių autorius – Prisikėlimo apygardos štabo partizanas Laurynas Mingila-Džiugas.

    Pirmajame viršelyje, koplytstulpio ir Vyčio fone, žygiuoja karys su šalmu ant galvos, dešinėje rankoje laiko kalaviją, kairėje – neša vėliavą.  Žemiau – leidinio numeris : „4 (20)" ir pavadinimas: „Prie Rymančio Rūpintojėlio".
    Antrajame viršelyje, viršuje, pavaizduoti  Gediminaičių stulpai ir kalavijas, žemiau - ąžuolo lapų su gilėmis vainikas, žemiau – stilizuotos ąžuolo lapais leidinio pavadinimo pirmosios raidės „ PRR“ [Prie Rymančio Rūpintojėlio]. Laikraštyje yra 14 lapų (28 psl.):
    1-2 psl. – partizano „Žėručio" 1949 m. eilėraštis „Gera žemėj“, partizano „Ieties“ 1951 05 17 sukurtas eilėraštis „Sesei“ ir vokiečių literatūros klasiko J. V. Gėtės eilių posmelis; 3-5 psl. – Z. Meldo [Bronius Krivickas] straipsnis „Laisvasis pasaulis paminėjo mūsų gedulo dienas“ (apie 1941 m. birželio 14-15 d. tremties minėjimą išeivijoje); 6-10 psl. rubrikoje „Vyčių keliu“ – partizano „Laukų Ąžuolo“ 1951 03 16 sukurtas eilėraštis „Nesvyruok“, partizano „Tėvūno“ straipsnis „LLKS – tautos dvasia“; 11-12 psl. –partizano „Našlaičio“ 1952 m. gegužę parašytas pasakojimas apie suėmimą ir tardymą (Truskavoje), 13-14 psl. – rubrikoje "A.A. PRR bendradarbiai" straipsnis skirtas leidinyje dirbusiam partizanui „Merkiui“ atminti; rubrikoje "Visuomeninė veikla" (15-18 psl.) – iš LLKS Pietų Lietuvos srities laikraščio „Partizanas“ perspausdinta partizano „Merkinės Ainio" slapyvardžiu pasirašyta medžiaga; 19-22 psl. rubrikoje „Aš lietuvaitė“ – du Dianos Glemžaitės (pasirašyti „G-tė“) eilėraščiai, trumpi pasakojimai; 23-26 psl. – rubrika „Pasižvalgius pasiklausius“; psl. 27 –skyrelis „Tarka“, psl. 28 – turinys.

    1, 6, 13, 15 lapuose – rašomąja mašinėle (taškeliais ir brūkšneliais) kurtos užsklandos.

    Leidinio lapai Lietuvos SSR saugumo darbuotojų sunumeruoti mėlynos spalvos rašalu skaičiais nuo „409“ iki „423“.

    Spausdintas rašomąja mašinėle, juodos spalvos šriftu.

  • Kamyšlago [Omsko sr., Rusija] politinių kalinių lietuvių krepšinio komanda „Žalgiris“ [1954]

    Kamyšlago [Omsko sr., Rusija] politinių kalinių lietuvių krepšinio komanda „Žalgiris“ [1954]

    Lagerio barako fone stovi (iš kairės): rungtynių teisėjas Izidorius Vaitulevičius, komandos kapitonas Antanas Šernius, žaidėjai Vytautas Valatka, Juozas Mikalauskas, Jonas Makevičius, Pranas Petkevičius, Romualdas Algirdas Bernotas ir sportinę aprangą žaidėjams pasiuvęs Mažeika

  • Tautiniais drabužiais vilki buvusi Didžiosios Kovos apygardos partizanų ryšininkė, politinė kalinė ir tremtinė Ona Trakimienė

    Tautiniais drabužiais vilki buvusi Didžiosios Kovos apygardos partizanų ryšininkė, politinė kalinė ir tremtinė Ona Trakimienė

    Fotografuota Intoje [Komijos  ASSR, Rusija] 1955 m. gegužės 15 d.

    Ona Kondrotaitė-Trakimienė, Augusto, g. 1927 m., gyv. Vilniuje, amat., Didžiosios Kovos apyg. partizanų ryšininkė „Snieguolė". Suimta 1947 01 05, kalinta Vilniuje. Karo trib. 1947 04 07 nuteista septyneriems metams lagerio ir trejiems tremties. Išvežta į lagerį - 1947 08 Tikša, Rugozero r., Karelija. Išv. į kal. 1948 Leningradas. Išv. į lag. 1949 03 11 Minlagas, Komija; tremtis - 1953 09 28 Inta, Komija. Paleista 1955 12 21, grįžo į Lietuvą; dėl kliūčių apsigyventi Lietuvoje 1968 išvyko į Daugpilį, Latviją; 1970 01 19 leista grįžti į Lietuvą.

  • Savadarbis atvirukas su Rasų lagerio Vilniuje vaizdu

    Savadarbis atvirukas su Rasų lagerio Vilniuje vaizdu

    Atvirukas Jono siųstas politinei kalinei Janinai Astrauskaitei šv. Velykų proga [1948.III.26].

    Pirmąjame viršelyje, centre, tautinės juostos fone, pavaizduota žilvyčio šakelė. Atviruko antrajame viršelyje, centre, tautinės juostelės fone, pavaizduota Rasų lagerį juosianti siena ir jo teritorijoje esančios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios bokštai bei Vilniaus Misionierių bažnyčios siluetas. Tarp viršelių įdėtas lapelis, kurio kairėje pusėje pavaizduotas velykinis margutis,  beržo žirginėlio šakelė ir žibutės žiedas. Dešinėje - sveikinimo tekstas.

  • Atsišaukimas „Likimo broliai ir sesės!“, 1988 m.

    Atsišaukimas „Likimo broliai ir sesės!“, 1988 m.

    Atsišaukime kviečiama dalyvauti protesto akcijoje „Gyvybės žiedas“, išdėstyta akcijos programa ir išvardinti reikalavimai.

    1988 m. rugsėjo 16–18 d. tūkstančiai lietuvių susikibę rankomis apjuosė Ignalinos atominę elektrinę (AE), smerkdami bet kokias trečiojo reaktoriaus statybas. Šią akciją organizavo Žaliųjų judėjimo lyderis Zigmas Vaišvila. Atsišaukimą platino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Akcija buvo sėkminga, nes Maskva nusileido reikalavimams ir naujasis reaktorius nebuvo statomas. 1 l.

  • Savadarbis atvirukas su Trijų Kryžių kalno vaizdu ir trispalvės motyvu

    Savadarbis atvirukas su Trijų Kryžių kalno vaizdu ir trispalvės motyvu

    Atvirukas politinio kalinio Vlado Pupšio siųstas motinai Jadvygai Pupšienei vardo dienos proga į Lietuvą. 030-oji kolona, Ozerlagas, Irkutsko sr., Rusija, 1955 m. spalio 1 d.

    Atviruko centre apskritimas, kuriame akvarelės dažais pieštas trijų kryžių kalnas Vilniuje. Atviruko kampuose nupiešta po stilizuotą, Lietuvos trispalvės vėliavos spalvomis margintą, lelijos žiedą.

     

  • Fotografija. Griškabūdžio stribai po operacijos. Šakių apskr., Lietuvos SSR, 1946 m.

    Fotografija. Griškabūdžio stribai po operacijos. Šakių apskr., Lietuvos SSR, 1946 m.

    Iš kairės: 1. V. Bukšnys, 2. Dimitrovas, 3. Aleksandrovas, 4. Milicijos leitenantas Balnas, 5. V. Kunigėlis, 6. Janušaitis.

    Stribai ginkluoti Špagino modelio pistoletais-kulkosvaidžiais (PPŠ-41), šautuvais.

  • Suvenyrinė užrašų knygelė, dovanota politiniam kaliniui Vytautui Kielai

    Suvenyrinė užrašų knygelė, dovanota politiniam kaliniui Vytautui Kielai

    Knygelė širdies formos. Pirmajame viršelyje įvairiaspalviais siūlais išsiuvinėtas Vilniaus miesto įkūrimo legendos motyvas: geležinis vilkas, Gedimino pilies bokštas su trispalve ir tvirtybę simbolizuojantys ąžuolo lapai. Antrasis viršelis lygus. Knygelės viduje įrišti keturi popieriaus lapai. Įrišimas: viršutinė dalis  sutvirtinta (perkišta per skylutę) dviejomis suktomis margaspalvėmis virvelės su kutais.

    Užrašų knygelę 1954 m. dovanojo nežinomos Spasko lagerio [Karagandos sr., Kazachijos SSR] kalinės.

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.