• Rietavo savivaldos žingsniai nepriklausomos Lietuvos kelyje

      Rietavo savivaldos žingsniai nepriklausomos Lietuvos kelyje

      Išvarginti Pirmojo pasaulinio karo negandų 1918 m. vasario 16 d. Rietavo krašto žmonės džiaugsmingai sutiko žinią apie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimą. Tų pačių metų lapkričio 17 d. slaptai sušauktame visuotiniame gyventojų susirinkime buvo priimtas dokumentais neįformintas nutarimas dėl Rietavo valsčiaus savivaldos atkūrimo. Po trijų dienų, lapkričio 20-ąją, iš 111 aplinkinių kaimų susirinkę įgaliotiniai šį nutarimą patvirtino ir išrinko
      pirmąjį Rietavo valsčiaus vykdomąjį komitetą, kurio pirmininku tapo Rietavo gimnazijos mokytojas A. Vokietaitis. Administraciniu požiūriu valsčius tuo metu priklausė Vėžaičių apskričiai. 1918 m. gruodžio 7 d. Švėkšnoje įvykusiame Vėžaičių apskrities suvažiavime nutarta visas apskrities įstaigas perkelti į Rietavą. Apskrities komiteto pirmininku tapo Rietavo gimnazijos direktorius P. Kerpė. Deja, Rietavas ilgalaikiu apskrities centru netapo ir 1919 m. rugpjūčio 1 d. Rietavo valčius buvo prijungtas prie Telšių apskrities.
      Apie tai, kiek 1918–1921 m. buvo susikaupę visuomeninių problemų ir kiek nesutarimų kilo jas sprendžiant, liudija ano meto valsčiaus vykdomųjų komitetų ir viršaičių kaita. Iš devynių tarpukariu Rietavo valsčiui vadovavusių viršaičių ilgiausiai (daugiau nei 7 metus) šias pareigas ėjo P. Salys iš Vitkelių kaimo, kiek trumpiau (5 metus) – T. Gedmintas iš Skroblės kaimo.
      Tuo pat metu, kai kūrėsi savivalda, vyko veržlus Rietavo kultūrinio ir dvasinio atgimimo, ūkinio vystymosi procesas. Jo sėkmę nulėmė XIX–XX a. sandūroje pažadinta tautinės savimonės dvasia, už kurią rietaviškiai ypač dėkingi lietuvybės puoselėtojams L. Ivinskiui, knygnešių globėjams kunigams P. Gugiui, J. Bikinui, I. Spūdai, J. Kasperavičiui. Didelę reikšmę turėjo ir kunigaikščių Oginskių kultūrinių tradicijų bei paveldo klodai, tokių asmenybių kaip P. ir E. Cirtautai, M. Butkevičius, B. Saponka, B. Knabikaitė, S. Žadeikis, A. Šidlauskas (A. Vilainis), V. Šakys, Chomskių, Petkevičių šeimų autoritetas bei kūrybinė energija. Jų dėka Rietavo krašte kūrėsi įvairios visuomeninės organizacijos, draugijos, plėtėsi mokyklų tinklas, formavosi viešojo gyvenimo tradicijos ir papročiai.


      Paroda parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas skirtas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų