• Rietavo savivaldos žingsniai nepriklausomos Lietuvos kelyje

      Rietavo savivaldos žingsniai nepriklausomos Lietuvos kelyje

      Išvarginti Pirmojo pasaulinio karo negandų 1918 m. vasario 16 d. Rietavo krašto žmonės džiaugsmingai sutiko žinią apie Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimą. Tų pačių metų lapkričio 17 d. slaptai sušauktame visuotiniame gyventojų susirinkime buvo priimtas dokumentais neįformintas nutarimas dėl Rietavo valsčiaus savivaldos atkūrimo. Po trijų dienų, lapkričio 20-ąją, iš 111 aplinkinių kaimų susirinkę įgaliotiniai šį nutarimą patvirtino ir išrinko
      pirmąjį Rietavo valsčiaus vykdomąjį komitetą, kurio pirmininku tapo Rietavo gimnazijos mokytojas A. Vokietaitis. Administraciniu požiūriu valsčius tuo metu priklausė Vėžaičių apskričiai. 1918 m. gruodžio 7 d. Švėkšnoje įvykusiame Vėžaičių apskrities suvažiavime nutarta visas apskrities įstaigas perkelti į Rietavą. Apskrities komiteto pirmininku tapo Rietavo gimnazijos direktorius P. Kerpė. Deja, Rietavas ilgalaikiu apskrities centru netapo ir 1919 m. rugpjūčio 1 d. Rietavo valčius buvo prijungtas prie Telšių apskrities.
      Apie tai, kiek 1918–1921 m. buvo susikaupę visuomeninių problemų ir kiek nesutarimų kilo jas sprendžiant, liudija ano meto valsčiaus vykdomųjų komitetų ir viršaičių kaita. Iš devynių tarpukariu Rietavo valsčiui vadovavusių viršaičių ilgiausiai (daugiau nei 7 metus) šias pareigas ėjo P. Salys iš Vitkelių kaimo, kiek trumpiau (5 metus) – T. Gedmintas iš Skroblės kaimo.
      Tuo pat metu, kai kūrėsi savivalda, vyko veržlus Rietavo kultūrinio ir dvasinio atgimimo, ūkinio vystymosi procesas. Jo sėkmę nulėmė XIX–XX a. sandūroje pažadinta tautinės savimonės dvasia, už kurią rietaviškiai ypač dėkingi lietuvybės puoselėtojams L. Ivinskiui, knygnešių globėjams kunigams P. Gugiui, J. Bikinui, I. Spūdai, J. Kasperavičiui. Didelę reikšmę turėjo ir kunigaikščių Oginskių kultūrinių tradicijų bei paveldo klodai, tokių asmenybių kaip P. ir E. Cirtautai, M. Butkevičius, B. Saponka, B. Knabikaitė, S. Žadeikis, A. Šidlauskas (A. Vilainis), V. Šakys, Chomskių, Petkevičių šeimų autoritetas bei kūrybinė energija. Jų dėka Rietavo krašte kūrėsi įvairios visuomeninės organizacijos, draugijos, plėtėsi mokyklų tinklas, formavosi viešojo gyvenimo tradicijos ir papročiai.


      Paroda parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose“, kurį rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas skirtas Lietuvos atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Parodos objektai

   
  • Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio minėjimo paradas Rietave 1928 m. gegužės 15 d.
  • Rietavo vartotojų kooperatyvo valdyba ir darbuotojai 1937 m.

    Rietavo vartotojų kooperatyvo valdyba ir darbuotojai 1937 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota, siužetinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais fotografija.

     

    Fotografijoje 1937 m. įamžinti Rietavo vartotojų kooperatyvo valdyba ir darbuotojai.

    Pirmoje eilėje sėdi  iš kairės: reikalų  vedėjas Antanas Navardauskas; valdybos pirmininkas, Rietavo miškų urėdijos urėdas Zenonas Giniotas; kooperatyvo įkūrėja Elena Cirtautienė; valdybos narys Povilas Jurgaitis (buvęs Rietavo valsčiaus viršaitis); revizijos komisijos pirmininkas J. Skrabys

    Antroje eilėje stovi: buhalterė Irena Cirtautaitė, krautuvės vedėjas M. Pronckus, pardavėjai:  Emilija Mickienė , Zofija Kleibaitė-Šakienė, L. Šarkauskas.

    Trečioje eilėje stovi: vartotojų kooperatyvo vairuotojas; kasininkas Jonas Petkevičius, pardavėjai:  Ona Grikšaitė-Stanevičienė.; P.  Bučeckis, linų rūšiuotojas Šliautelis

     

  • Rietavo žydų mokykla, apie 1933 m. Moksleivių ir mokytojų iškyla lauke žiemą

    Rietavo žydų mokykla, apie 1933 m. Moksleivių ir mokytojų iškyla lauke žiemą

    Nežinomas fotografas

    Rietavo žydų mokykla, apie 1933 m. Moksleivių ir mokytojų iškyla lauke žiemą.

    Iš dešinės, sėdi rogutėse su šviesia kepure Judita Gradaitė 1925 m. lapkričio 5 d. Rietave, mirė 2008 m. gruodžio 3 d. Klaipėdoje.

    Stovi trečia iš kairės Taubė Boruchovičiūtė, gimė 1923 m. liepos 1 d. Tauragėje, nužudyta 1945 m. 1944 m. liepos 19 d. Taubė buvo deportuota iš Šiaulių geto į Štuthofo koncentracijos stovyklą (jos numeris buvo 47944). Iš Štuthofo koncentracijos stovyklos ji buvo perkelta kitur po kelių mėnesių. Grečiausiai Taubė kartu su kitais Štuthofo stovyklos kaliniais žydais buvo paskandinta Baltijos jūroje.

    Dvi mokytojos nuotraukoje iš kairės į dešinę – Frida Levinson ir Miriam Levit (nuotrauka daryta prieš Miriam išvykstant į Izraelį 1933 m. balandį).

     

                                                                                                                                                                     Aprašą pateikė Zvi Golany

     

  • Rietavo gaisrininkai ir pučiamųjų orkestrasprie prie Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios

    Rietavo gaisrininkai ir pučiamųjų orkestrasprie prie Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios, ~1938 m.

    Vaitiekus Šakys

    Nespalvota, horizontalaus formato, siužetinė fotografija. Bažnyčios ir medžių fone grupė uniformuotų vyrų su gaisrinės įranga ir pučiamųjų orkestras.
    Tai Rietavo gaisrininkai ir pučiamųjų orkestras prie šv. Mykolo arkangelo bažnyčios. Pirmoje eilėje stovi buvę Bogdano Oginskio muzikantai, iš kairės pirmas - orkestro vadovas Mykolas Butkevičius, iš kairės trečias - Vytautas Lukauskas (žr. "Literatūra, šaltiniai", 1,2). Pirmoje eilėje trečias sėdi Rietavo pradžios mokyklos vedėjas Motiejus Šileika. Kiti nežinomi.
    Fotografijos kraštai karpyti. Fotografijos reversas horizontalaus formato, padalintas į įrašo ir adreso laukelius. Reverso viršuje spausdintas užrašas: „ POST CARD/ CARTE POSTALE// COMMUNICTION    ADDRESS“.  Reverso apačioje, išspausdinta: „J 10“.

  • Rietavo viršaičio Augustino Bendiko ir Domicelės Venckutės vestuvės apie 1937 m.

    Rietavo viršaičio Augustino Bendiko ir Domicelės Venckutės vestuvės apie 1937 m.

    Nežinomas fotografas

    Nespalvota horizontalaus formato grupinė fotografija. Įš akmenų statyto pastato su skiedrų stogu fone stovi išsirikiavusi grupė žmonių, tarp jų jaunavedžių pora, šalia jų, kairiau grupelė vyrų su muzikos instrumentais. Tai Rietavo viršaičio Augustino Bendiko ir Domicelės Venckutės vestuvės apie 1937 m. Šalia jų vestuvių dalyviai ir Rietavo pučiamųjų orkestras, vadovaujamas buvusio Bogdano Oginskio orkestro muzikanto Mykolo Butkevičiaus (stovi iš kairės pirmas). Fotografija daryta prie šalia Rietavo vartotojų kooperatyvo stovėjusio pastato iš miesto skvero pusės. Šiame pastate buvo laikomos kooperatyvo prekės, taip pat Rietavo gaisrininkų įranga. Pastatas nudegė II pasaulinio karo metais. Pokaryje buvo nugriautas.

    Augustinas Bendikas, kilęs iš Rietavo valsčiaus Bubėnų kaimo, pasiturinčių ūkininkų šeimos. 1934 – 1939  jam teko būti paskutiniuoju Nepriklausomos Lietuvos, tarpukario Rietavo valsčiaus viršaičiu.

    Užėjus sovietams ir prasidėjus represijoms slapstėsi tačiau buvo surastas ir po kankinimų ištremtas į Sibirą. Tremties vietos nepasiekė. Mirė traukinio vagone ties Komsamolsku prie Amūro. Kur palaidotas nežinoma.

     

    Anksti mirus pirmąjai žmonai Domicelei, Augustinas Bendikas buvo vedęs antrą kartą. Jo žmona tapo Zofija Skuodaitė gimusi 1919 m. Bubėnų kaime. Užėjus sovietams ir prasidėjus neramumas ji įstojo į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Tonio būrio, kuris veikė Endriejavo apylinkėse gretas. Zofija Bendikienė - Ponia žuvo 1950 m. liepos 27 d. išduota buvusio bendražygio, MGB kariuomenės 32-ojo šaulių pulko pajėgoms apsupus partizanus šalia Jankaičių kaimo rugių lauke. Kartu žuvo likę būrio partizanai - būrio vadas A. Markevičius-Tonis, A. Šateikis-Dargis ir B. Dausynas-Vainutas. Kūnai buvo išniekinti Endriejavo miestelio aikštėje. Žr. Literatūra ir šaltiniai (1).

     

    Užrašas ant fotografijos reverso: „Viršaičio Bendiko/ vestuvės su Venckute/ Domicele/ apie 1937 m.”.

     

     

  • Rietavo valsčiaus viršaitis 1926 ir 1927-1933 m. Petras Salys su žmona Barbora Balandaite Saliene
  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 30
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.