Blaivybės leidinių paroda „Apie blaivystę“

Blaivybės judėjimas, kaip visuomeninis reiškinys susiformavo XIX a. viduryje, nors pavienių bandymų
mokyti žmonės saikingai vartoti alkoholį būta ir anskčiau. Pirmasis leidinys blaivybės tema „Veikalas
apie girtavimą“(„Dzielo o pijanstwie“) išleistas 1818 m., lenkų kalba, jo autorius žemaitis medicinos ir
filosofijos mokslų daktaras Jokūbas Šimkevičius. Kiek vėliau 1846 m. Šiaulių klebonas, Varnių
gydytojo sūnus Ignacas Štachas ir Šiaulėnų klebonas Kybartas ėmė kviesti žmones prisilaikyti
blaivybės ir juos registravo. Tai buvo tarsi pirmosios blaivybės draugijos.
Turėjo praeiti daugiau nei dešimtmetis, kuomet 1858 m. spalio mėn. pirmąjį blaivybės laišką
paskelbdamas vysk. Motiejus Valančiaus pradėjo plataus masto blaivybės judėjimą. Vyskupas gebėjo į
šį judėjimą įtraukti kunigus, rašto žmones, valstiečius ir kai kuriuos dvarininkus. Bendros pastangos
buvo vaisingos.
Dėl sumažėjusių pajamų iš degtinės, skaitlingumo bei augančio blaivaus sąmoningumo Katalikų
Blaivybės judėjimas kėlė pavojų carinei valdžiai, tad 1863 m. uždraustas. Istoriškai lietuvių katalikų
blaivybės judėjimą galima skirstyti periodais: XIX a., atkurtasis XX a. pirmos pusės ir XX a. antros
pusės.
Žemaičių vyskupystės muziejaus sukauptame Blaivybės leidinių rinkinyje XIX a. leidinių nedaug,
didžioji rinkinio dalis XX a. pirmos pusės leidinių.
Virtualios parodos : "Apie blaivybę“ tikslas – suteikti galimybę virtualiems lankytojams išvysti nors
nedidelę Blaivybės rinkinio"dalį, eksponuotą 2017 metų parodoje „Blaivystės sąjūdžio ištakos“.
Virtualioje parodoje pateikiame du XIX a. spaudinius – tai kontrafakcinis leidinėlis - knygelė
„Matytinis“ išleistas 1885 m. Tilžėje, knygnešių gabentas slaptais keliais blaivybės judėjimo
dalyviams. Kita knygelė išleista 1881 m. Vilniuje, vilniškio kunigo Karoliaus Obolevičiaus „Pijanstwo
zguba ludzi...“, vedanti į amžiaus pabaigą, kuomet carinei valdžiai monopolizavus
antialkoholinę veiklą, buvo jaučiamas šioks toks atšilimas. Daugiausiai leidinių blaivybės tema buvo
išleista jau XX a., 1908 m. atkūrus Katalikų blaivybės judėjimą.
Tiek XIX a. Blaivybės judėjimas, tiek ir atkurtasis 1908 m. vadovavosi brolijos įstatais, kurie buvo
paskelbti vyskupo M. Valančiaus parengtame, tačiau caro valdžios konfiskuotame leidinyje „Apej
brostvą blaivystės“. Ten minimas brolijos registracijos narių žurnalas vadinamoji „Kninga brolu ir
seseru brostwos blajwistes“. Parengtoje parodoje galima išvysti panašią knygą, 1910-1914 m.
pildytą Varnių parapijoje.
Katalikų blaivybės brolijos nariai taip pat turėjo blaivybės įstatų, pasižadėjimo knygeles. XIX a.
pabaigoje tai buvo knygelė „Matytinis“, o XX a. pradžioje šie įstatai vadinosi: „Katalikų draugijos
„Blaivybė“ įstatai (Kaunas, 1913). Į abi knygeles buvo galima įrašyti asmens pasižadėjusio blaiviai
gyventi duomenis. Šie eksponatai – formalūs brolijos dokumentai, kuriuose buvo nurodomos pavardės,
vardai, parapijos, metai, kunigų įsitraukusių į šią veiklą pavardės. Dar daktaras J. Šimkevičius teigė,
kad svarbiausias ginklas kovoje su girtuoklyste – švietimas, tad parodoje daugiau įvairių leidinių, skirtų
jaunimui, kunigams, mokytojams. Kai kurie jų gražiai iliustruoti, kituose, kaip „Paroda naminės
degtinės žalai pavaizduoti“ alkoholio pakenkti vidaus organų vaizdai. Tarpukaryje ypatingas dėmesys buvo skiriamas švietimui, žmonių mokymui gyventi blaiviai. Katalikų blaivybės draugijos leido daug ir pačių įvairiausių leidinių skirtingoms socialinėms grupėms (leidiniai skirti vaikams,
jaunimui, šeimininkėms ir t. t.).