• Menas žvaigždžių neįvardija. Ferdinandas Ruščicas

      Menas žvaigždžių neįvardija. Ferdinandas Ruščicas

      „Toks yra menas - jis žvaigždžių neįvardija, o skina jas ir įrėmina kaip brangakmenius. Nuo skliauto baltą debesį nužeria ir ant žemės nuleidžia, blėstančią vaivorykštę suturi ir glosto gauruotas kalnų viršūnes. [...] Ekstazėje ar skausme gimsta ta kalba, ir ne klausa, o regėjimas ją pagauna. Nebylus meno žodis įkrenta pro akių vyzdžius į sielos gelmes ir tik ten suskamba ant jautrios mūsų pojūčių plokštės (F. Ruszczyc "Tradycje sztuki w Wilnie").

      Taip apie meno prigimtį rašė Ferdinandas Ruščicas - tapytojas, grafikas, dekoratorius ir pedagogas, XX a. pradžios Vilniaus meninio gyvenimo organizatorius.

      Ruščico kūryba vilniečių niekuomet nebuvo užmiršta – ilgus metus Lietuvos dailės muziejuje buvo eksponuojami dailininko paveikslai. Tačiau tik paskutinį dešimtmetį kartu su kylančia nauja Lietuvos dailės istorijos banga pradėta daugiau apie Ruščicą rašyti. Prieš keletą dešimtmečių, vertinant XIX ir XX a. sandūros Vilniaus dailės gyvenimą, pirmiausia buvo minimas realizmas, tautinis romantizmas, pirmosios lietuvių dailės parodos, o šiandien jau diskutuojama apie Vilniaus multikultūrą bei naujos meninės orientacijos radimąsi, kuris įvardijamas tokiomis sąvokomis kaip neoromantizmas ar ankstyvasis modernizmas. Dabar į XX a. pradžios dailę žiūrima kiek kitaip, ji interpretuojama iš naujo. Matomi ne tik pirmųjų lietuvių dailės parodų dalyviai. Atsigręžiama į menininkus rusus, žydus, baltarusius, lenkus, tarp kurių – ir vienas įdomiausių, Vilniuje beveik tris dešimtmečius dirbęs Ferdinandas Ruščicas.

      Parengta pagal Algės Andriulytės tekstą.

Parodos objektai

   
  • Dailininko Ferdinando Ruščico portretas

    Dailininko Ferdinando Ruščico portretas, 1932 m.

    Benediktas Kubickis
    Dailininkas Ferdinandas Ruščicas gimė 1870 m. Bogdanovo dvare, Ašmenos apskrityje, mirė 1936 m. ten pat. 1891–1897 m. mokėsi Peterburgo Dailės akademijoje pas A. Kuindžį. 1898 kartu su A. Kuindžiu ir jo mokiniais keliavo po Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Šveicariją. Sugrįžęs gyveno Bogdanove, bet dažnai lankydavosi Vilniuje ir Varšuvoje. 1904–1906 m. dėstė tapybą Kazimiero Stabrausko vadovaujamoje Varšuvos Dailės mokykloje. 1907–1908 m. – Dailės akademijos profesorius Krokuvoje. Nuo 1908 m. gyveno Vilniuje ir Bogdanove. 1919 m. prie Vilniaus universiteto organizavo Dailės fakultetą, buvo jo profesorium ir dekanu. Tapė romantinio ir simbolinio pobūdžio peizažus, kūrė teatrinių inscenizacijų projektus, puošė grafikos darbais knygas ir periodinius leidinius, projektavo plakatus.
    Portrete dailininkas sėdi, pasisukęs į kairę. Veidas pailgas, prakaulus, su ūsais ir nedidele barzdele. Plaukai tamsiai pilki, žili. Įdėmių akių žvilgsnis nukreiptas į žiūrovą. Vyras vilki juodą švarką ir baltus marškinius. Fone nutapytas architektūrinis Vilniaus peizažas su masyviais medžiais ir debesuotu dangumi. Piešinys apibendrintas. Tapyta laisvais potėpiais. Tamsiame kolorite išryškėja šviesiomis rausvomis spalvomis nutapytas dailininko veidas.
    Signuota dešinėje apačioje:
    B. Kubicki
    1932

    Aprašė Aldona Tamonytė
  • Eskizas baladei

    Eskizas baladei, 1899 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Audringo rudens vakaro peizažas, vaizduojantis beržų alėją. Pirmame plane nutapytas vieškelis, prie kurio išsirikiavusi eilė jaunų aukštų berželių, audros vėjai juos lenkia dešinėn. Tolumoje matyti siaura tamsiai ruda arimo juosta, o už jos - lauko rėželis. Danguje plaukia sunkūs, pilni lietaus, smarkiai vėjo genami ir draskomi, debesys. Piešinys eskizinis. Tapyba pastozinė, plačių ir energingų potėpių. Faktūra įvairi. Spalvos tamsios, sodrios, koloritas pilkai mėlynas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Rudens vėjas (Tuštuma)

    Rudens vėjas (Tuštuma), 1901 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Vėjuotos, šaltos ir debesuotos rudens dienos peizažas. Paveikslo centre pavaizduota neaukšta kalva, ant kurios auga aukštesni ir žemesni rudeniniai medeliai, smarkaus vėjo lenkiami į kairę. Ant kalvos pavaizduotas kairėn pakrypęs vienišas žalsvas dviaukštis mūrinis namas su raudonu priestatu. Stogas tamsiai pilkas, dvišlaitis, su nusklembtais galais. Už kalvos - siaura ryškiai žalia pievos, o virš jos - rudeninių medžių juostos. Danguje vėjas varo stambius kamuolinius debesis. Iš viršaus jie balti, saulės apšviesti, o apačioje - šviesiai pilki. Tarp debesų matyti dangaus mėlynė. Piešinys ekspresyvus. Tapyba pastozinė, storo sluoksnio, laisvų, plačių, faktūriškų potėpių. Ryški šviesotamsa. Koloritas turtingas atspalviais, šaltokas.
    Signuota apačioje kairėje:
    F. Ruszczyc 01.

    Pagal Vlado Drėmos inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Rūsys

    Rūsys, 1902 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Pavasario gamtovaizdis. Pirmame plane pavaizduoti medžiai, kurių liaunos šakelės apsipylusios pumpurais. Pro jas matosi plytintis dirvonas, kuriame kai kur kalasi nedrąsi pavasarinė žolė. Kairėje pavaizduotas sukrypęs medinių rastų rūsys, dengtas dvišlaičiu stogu. Prie įėjimo iš abiejų pusių supilta žemių, o viduryje iškastas negilus griovys. Piešinys eskiziškas. Tapyba pastozinė. Spalvos duslios, šviesios, koloritas pilkai žalsvai rusvas.
    Signuota apatiniame dešiniajame kampe:
    F. Ruszczyc
    02

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Išeiviai

    Išeiviai, 1902 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Daugiafigūrinė kompozicija peizažo fone pilką debesuotą rudens dieną. Paveikslo apačioje pavaizduotas platus vieškelis, kuriuo traukia suvargusių, nešuliais apsikrovusių žmonių minia. Abipus vieškelio auga beržai, nusvirusiomis šakomis su retais geltonais lapeliais. Už vieškelio iki pat horizonto tęsiaisi žali laukai, nutysę rudomis vagomis perspektyvoje gilumon į dešinę. Ties horizontu matosi sodybų ir medžių siluetai. Dangus pilkas, padengtas lietingais debesimis su ryškesniais šviesos pragiedruliais. Piešinys taisyklingas, kruopštus, apibendrintas. Tapyba pastozinė, plačių, laisvų potėpių, įvairių faktūrų. Šviesotamsa minkšta. Spalvos duslios, turtingos atspalviais, koloritas pilkai žalias.
    Signuota apatiniame kairiajame kampe:
    F. Ruszczyc Bohdanów. 1902

    Pagal Vlado Drėmos inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Praeitis

    Praeitis, 1902–1903 m.

    Ferdinandas Ruščicas
  • Nec Mergitur

    Nec Mergitur, 1904–1905 m.

    Ferdinandas Ruščicas

    Romantiška simbolinė kompozicija. Žvaigždėtos nakties fone audringa jūra plaukia pasakiškas laivas su išskleistomis raudonomis burėmis. Laivo priekyje pavaizduoti trys žibintai, nušviečiantys priekinę laivo dalį. Jūros vandnyse atsispindi rausvos žibinto šviesos, lūžtančios bangų pursluose. Tapyba pastozinė, plataus drąsaus potėpio. Faktūros įvairios. Koloritas skambus. Dominuoja tamsiai mėlyna, raudona ir geltonos spalvos, turtingos atspalviais.
    Signuota apačioje kairėje :
    F. Ruszczyc
    Bohdanow - Warszawa - 904-5r.

     

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Varšuva, Nowy Swiat gatvės namo Nr. 25 fasadas

    Varšuva, Nowy Swiat gatvės namo Nr. 25 fasadas, 1906 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Miesto peizažo fragmentas. Kompozicijos centre pavaizduotas klasicizmo stiliaus namo fasado antras ir trečias aukštai. Antrame aukšte, ties viduriu, matosi metaline tvorele aptvertas balkonėlis, kurį iš visų pusių rėmina jonėninio orderio kolonos, siekiančios karnizą. Trečiame aukšte, virš balkono - langas, o po juo - bareljefas su gulinčiais sparnuotais liūtais. Namo stogas raudonas. Piešinys taisyklingas. Spalvinta lengvu eskiziniu štrichu.
    Dešinėje apačioje juodu pieštuku įrašyta:
    Nowy Swiat N 25
    ir signuota :
    F. R. 4 x 6

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Pavasaris

    Pavasaris, 1907 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Debesuotos pavasario dienos peizažas. Pirmame plane pavaizduotas krūmas retomis, plikomis šakomis su pabrinkusiais pumpurais bei besiskleidžiančiais mažais lapeliais. Centre ant aukšto ir plono mieto iškeltas inkilas. Iš už krūmų, apačioje, matyti šviesiai žalia pievos lyguma. Tolumoje - gelsvai pilkas didelio kluono stogas. Horizontas žemas. Melsvas debesuotas dangus, kuris šviečiasi pro liaunų šakelių ažūrą, užima beveik visą paveikslo aukštį. Piešinys eskiziškas, apibendrintas. Tapyba pastozinė, potėpiai smulkūs, laisvi. Spalvos švelnios, šviesios. Koloritas pilkai melsvai žalsvas.
    Signuota kairėje apačioje :
    F. Ruszczyc
    13. IV. 07 r.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Šv. Barbora

    Šv. Barbora, 1909 m.

    Ferdinandas Ruščicas

    Laisva, eskizine maniera sukurtas šv. Barboros atvaizdas – romantiško paveikslo, buvusio Vizičių bažnyčioje Vilniuje, kopija. Šv. Barbora, manoma, gyvenusi I a. Mažojoje Azijoje. Tai viena populiariausių šventųjų mergelių kankinių. Šv. Barbora pavaizduota su jai būdingu atributu – taure ostijai, simbolizuojančia paskutinio sakramento suteikimą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Auksinis kambarys

    Auksinis kambarys, 1913 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Interjeras. Kambarys pavaizduotas perspektyvoje, matyti dvi kambario sienos. Prie kairiosios stovi rudas dviejų tarpsnių sekreteras. Dešiniau pavaizduotas apskritas stalas, apdengtas ruda staltiese. Dešiniojoje sienoje du langai, uždengti baltomis, o iš viršaus ir iš šonų - geltonomis užuolaidomis. Tarp langų prie sienos stovi nedidelė ruda spintelė. Kambario grindys lygios, blizgančios, šešėlyje oranžinės, o šviesoje - melsvai pilkos. Piešinys eskizinis, apibendrintas. Piešta ilgais brūkšniais bei braukiant plačia pastelės kreidelės plokštuma. Ryški šviesotamsa. Šviesa ateina iš gilumos pro langus. Spalvos šviesios, koloritas rusvai geltonas.
    Signuota apačioje dešinėje :
    F. Ruszczyc
    21. IX. 13

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Kalnai. Dekoracijos eskizas Julijaus Slovackio dramai „Lilija Veneda“

    Kalnai. Dekoracijos eskizas Julijaus Slovackio dramai „Lilija Veneda“, 1909 m.

    Ferdinandas Ruščicas
    Teatro dekoracijos eskizas: scenovaizdis, vaizduojantis kalnus saulėtą dieną. Paveikslo centre nutapytas tarpeklis, apsuptas aukštų kalnų. Pirmame plane dešinėje matyti žalia žole apaugusio kalno šlaitas, kurio viršutinė dalis skendi šešėlyje, o slėnis saulės nušviestas. Antrame plane kairėje - rudai žalias kalno šlaitas, centre dunkso dideli ir aukšti kalnai, padengti sniegu. Dangus žydras, kairėje šviesesnis. Piešinys taisyklingas, stropus, šiek tiek eskizinis. Koloritas ryškių skaidrių spalvų. Spavinė gama žaliai mėlyna. Šviesotamsa ryški, bet švelni.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų