• Biržų spaustuvės leidiniai 1913–1940 m.

      Biržų spaustuvės leidiniai 1913–1940 m.

      Lietuvoje 1904 m. panaikinus spaudos draudimą, iškilo svarbus klausimas – kokiu būdu skatinti lietuvybę? Šiam tikslui pasiekti buvo steigiamos pavienės ugdymo ir kultūros įstaigos, skatinančios patriotiškumą.

      Vienas iš svarbesnių tautiškumą skatinančių veiksnių XX a. pr. buvo spaustuvių steigimas, kuriose buvo spausdinami leidiniai mokslo, politikos, kultūros bei kitomis tuo laikotarpiu aktualiomis temomis. Panaikinus spaudos draudimą, Saliamonas Banaitis buvo vienas pirmųjų spaustuvių steigėjų. 1905 m. jo iniciatyva įsteigta spaustuvė, kuri veikė iki 1918 m. Tai buvo pirmoji spaustuvė Kaune, kurioje spausdinti periodiniai leidiniai bei knygos lietuvių kalba.

      Lietuvai atgavus Nepriklausomybę spaustuvių steigimas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose įgavo pagreitį. 1918 m. Kaune įkurta Valstybės spaustuvė, kuri 1928 m., prijungus bankrutuojančią „Švyturio“ bendrovę, pervadinta į „Spindulio“ akcinę bendrovę. Taip pat vienos iš svarbesnių tuometinių spaustuvių buvo „Raidė“ (1922 m. įkurta Kaune), „Titnagas“ (1928 m. – Šiauliuose), „Žaibas“ (1930 m. – Kaune).

      Biržuose spaustuvė buvo įkurta 1912 metais, žymių Biržų krašto žmonių – Lietuvos finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministro Martyno Yčo; poeto ir vertėjo Stanislovo Dagilio; reformatų kunigo Povilo Jakubėno; Biržų ligoninės gydytojo Mykolo Kuprevičiaus; prekybininko Jurgio Trečioko, iniciatyva. Biržų spaustuvė veikė iki 1994 m.

      Tarpukario laikotarpiu šioje spaustuvėje dirbo poeto Kosto Snarskio brolis Jonas bei „Radvilos“ draugijos narė Otilija Stuinatė, kuri spaustuvėje rinko raides.

      Iki Nepriklausomybės atgavimo Biržų spaustuvėje daugiausia buvo spausdinamos religinio turinio brošiūros. Tuo metu Biržuose dirbo poetas Stasys Dagilis, kurio giesmynai buvo išspausdinti Biržų Spaustuvėje. 1918-1940 m. ši spaustuvė bendradarbiavo su tuo meto Biržuose veikusiomis visuomeninėmis institucijomis. Joje spausdinti Biržų „Saulės“gimnazijos mokinių asmens liudijimai ir vadovėliai, brošiūros, propaguojančios aktyviai iki pat šių dienų Biržuose veikiančių reformatų tikybą. Šias brošiūras parašė Biržų reformatų bažnyčios kunigai Povilas Jakubėnas ir Jonas Šepetys. Šiuo laikotarpu Biržų spaustuvėje buvo atspausdintas Lietuvos evangelikų reformatų draugijos „Radvila“ leidinys – „Mūsų jaunimo vadovas“. Tarpukariu Biržuose dirbusio advokato, poeto ir teniso entuziasto Prano Lemberto knygos taip pat buvo spausdintos Biržų spaustuvėje. Joje spausdintos gražiais spektakliais garsėjusio Šaulių Sąjungos Biržų XVIII rinktinės teatro programos bei šiemet 100-metį švenčiančios Biržų dailės draugijos „Mūza“ leidiniai. Tarpukariu Biržuose buvo spausdinami Biržų krašto kalendoriai, vertybiniai popieriai bei loterijos bilietai, A. Puodžiūno vaistinės signatūros. Taip pat šioje spaustuvėje buvo spausdinta tarpukario periodika – reformatų laikraščiai Sėjėjas“ bei „Mūsų žinios“ ir įvairius Biržų krašto aspektus analizavę laikraščiai „Biržų žinios“ ir „Biržiečių balsas“.

      Virtualioje parodoje pateikiami Biržų spaustuvėje spausdinti leidiniai nuo 1913 iki 1940 m. Ši paroda parengta minint Biržų krašto muziejaus „Sėla“ 90-ąsias ir Lietuvos 100-ąsias metines.

      Tekstą parengė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkas Povilas Variakojis.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų