• Proveniencijos ir įrašai – knygų gyvenimo liudytojai

      Proveniencijos ir įrašai – knygų gyvenimo liudytojai

      Muziejų rinkiniuose svarbią vietą užima įvairūs leidiniai ir knygos, ypač senieji leidiniai. Jie įdomūs ne tik savo turiniu, iliustravimu, kalba, bet ir ankstesniųjų šeimininkų paliktais ženklais. Ekslibrisai, antspaudai, donaciniai įrašai, įvairios pastabos – visi šie ženklai pasakoja knygos istoriją, jos kelionę ir santykį su skaitytoju. Virtualiai parodai „Proveniencijos ir įrašai – knygų gyvenimo liudytojai“ atrinktos 30 knygų, kurių istorija vienaip ar kitaip siejasi su tarpukario Žemaitijos visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. Kai kurios knygos svarbios dėl autorių (J. Stasiulis; Pr. Genys), kitos dėl jose paliktų pastabų ar proveniencijų.
      Tarpukaryje dažnas valstybinių organizacijų antspaudų motyvas – Vytis. Tai paprastas apvalus antspaudas, kurio centre Vytis, o aplink komponuojamas reikalingas įrašas, kaip pvz. Mažeikių gimnazija, Telšių viešoji valstybinė biblioteka, Telšių Mokytojų seminarija, Šilalės viešoji valstybinė biblioteka, Aukštieji kūno kultūros kursai ir t.t. Išskirti reikėtų Aukštųjų karininkų D.L.K. Vytauto kursų bibliotekos antspaudą – čia įrašas sukomponuotas centre, o virš jo nedidelis Vytis. Surištame periodinio leidinio „Baras“ pirmųjų leidimo 1925 metų įrišimo viršelyje įklijuotas Pauliaus Galaunės kurtas ekslibrisas. O seniausias šioje parodoje eksponuojamas antspaudo vaizdas su Vyčiu priklausė Lietuvių Mokslo Draugijai, subūrusiai šviesiausius to meto žmones ir vedusiai lietuvybės keliais.
      Religinės organizacijos savo bibliotekų antspaudus kūrė įvairiai: vienos rinkosi simbolinius vaizdus, lotynų kalbą, kitoms pakakdavo kuklaus paprasto antspaudo su organizacijos pavadinimu lietuvių kalba. Įspūdingiausiai savo bibliotekų leidinius žymėjo Marijampolės marijonų vienuoliai. Šio vienuolyno bibliotekoje buvo klijuojami ekslibrisai ir naudojami keli antspaudai žymėti knygoms. Tos pačios vienuolijos Žemaičių Kalvarijos biblioteka buvo žymima antspaudu su Dievo Motinos, laikančios rankoje gėlės žiedą, figūra ir lotynišku įrašu. Lakoniški antspaudai buvo naudojami Lietuvių šv. Kazimiero draugijos, taip pat Šv. Kazimiero Seserų kongregacijos, Kauno Švč. Jėzaus širdies kongregacijos bibliotekose. Skirtingi Jaunimo sąjungos „Pavasaris“ skyriai naudojo skirtingus antspaudus: kretingiškių lakoniškas, o telšiškiai pasirinko sudėtingesnį spaudą, kuris tarsi padalintas į dvi apskritimo dalis, apatinė simbolizuoja žemė, o viršutinėje – kylanti saulė. 1927 m. įkurta Telšių kunigų seminarijos biblioteka naudojo paprastą antspaudą, kuriame buvo tik pavadinimas.
      Tyrinėtojus labiausiai domina privačių bibliotekų ženklai ir marginalijos. Parodai atrinkome keletą knygelių, kuriose Varnių buvusių klebonų bibliotekų spaudai bei kitų dvasininkų rankraštiniai įrašai. Kun. J. Aleksiejaus, dirbusio Varniuose 1946-1947 metais, spaudas elipsės formos, tik su pavarde ir žodžiu „Knygynas“. Kun. J. Aleksiejus šalia spaudo ranka parašė savo pavardę. Gausus klebono Vlado Šlevo, vikaravusio Varniuose 1935-1940 m., archyvas ir biblioteka buvo žymimi apvaliu antspaudu ir papildomu spaudu, kuriame nurodyta „Varniai“ ir data. Knyga „Rituale sacramentorum“ kadais priklausiusi Varsėdžių parapijai (Šilalės r.) turi priešlapyje įklijuotą maldos lapelį „Malda už Tėvynę ir Prezidentą“.
      Knygos „Fundamentalinės teologijos paskaitos“ autorius kun. Pr. Venckus buvusiam Veiviržėnų klebonui Mykolui Jankevičiui užrašė „Gerbiamam buv. Veiviržėnų klebonui parodžiusiam didelę širdį tuomet iš Rusijos grįžusiems (1918 m.), o dabar kunigams J. ir Pr. Venckams“. Žemaičių vyskupystės muziejaus bibliotekoje saugomos ir kelios knygos, priklaususios kun. kanauninko dr. Antano Krušos bibliotekai, pažymėtos rankraštiniu įrašu su numeriais.

Parodos objektai

   
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų