• Zanavykų tekstilė. Prijuostės

      Zanavykų tekstilė. Prijuostės

      Ryškiausia ir savičiausia zanavykų išeiginio moterų kostiumo dalis – prijuostė. Liaudies tradicijoje ji sieta su moters padorumu ir vaisingumo siekiu. Zanavykų muziejuje saugoma šešiolika prijuosčių, kurios atspindi skirtingų laikmečių madą. Virtualioje parodoje pristatomos prijuostės pagamintos XIX a. II p.–XX a. 4–7 dešimtmečiais.

      Pagrindinis puošybos motyvas – lelijos-tulpės žiedas, į Suvalkijos (Sūduvos) regioną atkeliavęs iš prabangių XVII–XVIII a. šilko ir damasto audinių (per dvaruose veikusias manufaktūras). Ankstyviausiose lininėse raudonai ir baltai išaustose zanavykių prijuostėse matomi lelijos-tulpės žiedai būdavo įkomponuojami į vientiso geometrinio ornamento dryžius. Tokių prijuosčių, vyravusių XIX a. I pusėje, Zanavykų muziejaus fonduose nėra. Nuo XIX a. II pusės zanavykės pradėjo austi tamsias prijuostes. Baigus austi, prijuostės būdavo siuvamos iš išilginio audinio, priduriant to paties audinio pažemius. Prijuosčių dugnas dažniausiai austas iš lino, retkarčiais iš medvilnės su linu. Jis būdavo tamsus vienspalvis (tamsiai mėlynas, tamsiai žalias, vyšninis, samaninis, juodas) arba dvispalvis, o iškaišydavo jį ryškiaspalvių vientisų arba pereinamų spalvų vilnoniais siūlais (skaisgija): raudonais, mėlynais, žaliais, geltonais, baltais, violetiniais, rudais. Maždaug XX a. 2 dešimtmetyje pradėjo plisti prijuostės iš pirktinės medžiagos – dryžuotos arba tamsios vienspalvės. Ant jos būdavo siuvinėjami ryškiaspalviai žiedai.

      Apie XX a. 3 dešimtmetį prijuosčių nešiosenos viešumoje tradicija sunyko, tačiau namų aplinkoje jos dar ryšėtos. Prijuosčių tradicija buvo pratęsta jas ryšint prie tautinio kostiumo, kuris buvo populiarus kultūriniuose renginiuose bei prasmingai vilkėtas religinių procesijų metu. XX a. II pusėje buvo sukurta tautiško stiliaus bažnytinė tekstilė. Jos atsiradimą inicijavo ir kaimo audėjai, ir dvasininkai bei dailininkai. Kai kurie tokio tipo prijuosčių pavyzdžiai jau gerokai nutolę nuo autentiškų XIX a. pavyzdžių, tačiau įdomūs kaip to laikotarpio meninės kūrybos tekstilės dirbiniai. XX a. II pusės bažnytinių kostiumų prijuostėms būdingas laisvas spalvų parinkimas ir derinimas, naudojami ryškių tonų, mišrių pluoštų siūlai, raštai komponuojami neužpildant viso prijuostės fono, tačiau tradiciniai lelijų-tulpių raštai parenkami būdingų formų. Audžiama kaišytine technika arba siuvinėjama imituojant šį audimo būdą. Skersiniai dryželiai, atskiriantys žiedų raštus, kai kuriose prijuostėse, skirtingai nei tradicinėse, ne išausti, o prisiūti raštuotų juostelių pavidalu. Muziejuje saugoma ir visai nuo zanavykų tradicinių raštų pavyzdžių nutolusi prijuostė. Ji pasiūta iš šviesiai rudo audinio ir išsiuvinėta mašina roželių žiedais, kurie papuošti manieringu ornamentuotu apvadu. Galuose prisiūta interjero tekstilėje naudota kutų juostelė.

Parodos objektai

   
  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. II p.

    Prijuostės pagrindas tamsiai mėlynos spalvos. Kaišytinė audimo technika. Lelijų -tulplių raštų ornamentai mėlynos, raudos, violetinės, žalios, oranžinės spalvų. Apačioje prisiūta kutų juostelė. Kutai rudos spalvos. Audė Klementinos Adomaitytės-Mykolaitienės prosenelė XIX a. II pusėje. Prijuostė karo metais buvo įdėta į kuparą ir užkasta.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XIX a. II p.

    Prijuostė. lininio audinio su iškaišytais vilnonių siūlų raštais. Apačioje padarytas paraukimas. 

  • Prijuostė

    Prijuostė, XX a. I p.

    Lininis audeklas. Raštai kaišyti skaistgijos siūlais, raudona, žalia, balta, geltona spalvomis. Dugno audinyje žalios spalvos siūlai žymiai išblukę. Dvi klostės į šonus. Juosmuo kito audeklo. Įsigijo Juzė Kudžmienė apie 1932 m.

  • Prijuostė

    Prijuostė, ~1900 m.

    Ona Žąsitytė-Gustaitienė

    Prijuostė juodos spalvos. Apačioje išsiuvinėtos gėlės įvairiaspalviais vilnoniais siūlais, kryželiu ir dygsneliu.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XX a. I p.

    Prijuostė, dugnas -juodos spalvos.  Audinio apačioje vilnoniais siūlais siuvinėtos gėlės. Priklausė Viktorijai Stepulaitienei. (g.1870 m.) gyvenusiai Leopolės kaime Sintautų valsčiuje.

  • Prijuostė

    Prijuostė, ~1930 m.

    Antanina Kasparevičienė

    Pagrindas žalios spalvos su įaustais šilkinių siūlų skersiniais dryžiais. Tulpių raštų ornamentai išsiuvinėti. Juosmens dirželis susegamas saga. Kutai įrišti vilnoniai.

  • Prijuostė

    Prijuostė, ~1938 m.

    Juzė Užupytė-Kaunienė

    Prijuostė. Prijuostės dugno spalva violetinė, ornamentų - geltona, raudona, žalia, pilka spalvos. Kaišytinių lelijų - tulpių ornamentai atskiriami skersiniais raudonos, žalios, geltonos spalvos dryžiais. Apačioje prisiūti violetinės spalvos kutai. Pagaminta Advernų k. Šakių r.

  • Prijuostė

    Prijuostė

    Prijuostė tamsiai žalios spalvos su išsiuvinėtais ornamentais ir skersai prisiūtomis fabrikinės gamybos juostelėmis. Gale prisiūti kutai.

  • Prijuostė

    Prijuostė, XX a. 4 deš. – XX a. 7 deš.

    Prijuostė žalios spalvos su išsiuvinėtais ornamentais ir skersai prisiūtomis fabrikinės gamybos juostelėmis. Gale prisiūti kutai.

  • Prijuostė

    Prijuostė, ~1947 m.

    Agota Stepanienė

    Išausta Vokietijoje. Siūlai išardyti iš kareiviškų megztinių, pačių nudažyti. Kaišytinė audimo technika. Prijuostės dugno spalva mėlyna, ornamentų spalvos: raudona, geltona, žalia. Kaišytiniai tulpių ornamentai atskiriami skersiniais raudonos, žalios, rudos spalvos dryžiais.

  • Prijuostė

    Prijuostė

    Prijuostė. Balinto lino audeklas. Siuvinėtas kryželiu žalios spalvos siūlais. 

  • Prijuostė
  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų