• Janas Bulhakas – Lietuvos peizažinės fotografijos pradininkas

      Janas Bulhakas – Lietuvos peizažinės fotografijos pradininkas

      XIX amžiuje gimusiam naujam meniniam-technologiniam žanrui – fotografijai, ėmė kilti būsimieji lietuviškosios fotografijos centrai. Pirmuoju juo tapo Vilnius. Žymiausias šio centro atstovas, kuris yra tituluojamas meninės peizažinės fotografijos pradininku Lietuvoje bei Lenkijos fotografijos tėvu – Janas Bulhakas.

      Jis buvo nepriekaištingas portretistas, meninės fotografijos atstovas, fotografikas, filosofas, suformavęs architektūrinę ir dvasinę aplinką pirmiausiai Vilniuje (1912 – 1919 m.), o vėliau visoje Lietuvoje bei kaimyninėje Lenkijoje (1920 – 1930 m.). Dirbdamas per fotografijos impresionizmo sąvoką ir kartu būdamas labai jautrus šviesos ir šešėlio kontrastui, jis sąmoningai stengėsi artėti prie abstrakcijos savo nuotraukose. Jo idealas buvo Tėvynės fotografija. J. Bulhakas XIX amžiaus patriotinę funkciją jungė su Paryžiaus fotografijos klubo tendencijomis, taip skatindamas tautiškas, nacionalines vertybes.

      Kaip rašė Virgilijus Juodakis, monografijoje „Lietuvos fotografijos istorija 1854 – 1940m.“: „J. Bulhakas mėgino sujungti fotografiją su piešiniu ir darė tai labai subtiliai – jo nuotraukose nematant negatyvo, neįmanoma atskirti, kas retušuota, o kas nupiešta. Visa tai jam padėjo sukurti lyriškus peizažus, įprasminti kraštovaizdį, išryškinti šviesos plėtinį ir priartėti prie tapybos“.

      Janas Bulhakas inicijavo fotografijos sąjūdį Vilniuje, kuris 1926 metais įgavo organizacines struktūras: Vilniaus fotomėgėjų draugiją (sutelkė pradedančiuosius fotografus – mėgėjus, kuriems buvo organizuojamos pratybos bei parodos) ir Vilniaus fotoklubą. Pastarasis 1930 metais buvo reorganizuotas ir inkorporuotas į „Lenkijos fotoklubą“, apjungęs ne tik okupuotos Lietuvos sostinės, bet ir visos Lenkijos narius, na o jo pirmininku išliko J. Bulhakas., kuris šalia pirmininkavimo dar dėstė dvimečius meninės fotografijos kursus tuometiniame Stepono Batoro universitete (VU), vaizduojamosios dailės katedros, meninės fotografijos skyriuje nuo 1919 iki 1939 – ųjų. Anot V. Juodakio: „XX amžiaus pradžioje Europoje buvo vos kelios fotografijos mokyklos: tik tuometiniame Petrograde, Paryžiuje, Miunchene, Varšuvoje ir Vilniuje“.

      Žymiausi J. Bulhako veikalai: „Fotografija“, „Šviesos estetika“ ir „Tėvynės fotografija“.

      Virtualią parodą „Janas Bulhakas – Lietuvos peizažinės fotografijos pradininkas“ sudaro 112 Vilniaus veidą atspindinčių Jano Bulhako nuotraukų, saugomų Lietuvos dailės muziejuje.

Parodos objektai

   
  • Mokyklos kiemo Žydų gatvėje fragmentas

    Mokyklos kiemo Žydų gatvėje fragmentas, 1913 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vaizde – mokyklos kiemas Vilniaus Žydų gatvėje. Per puošnią arką, jungiančią du vienas šalia kito stovinčių namų antruosius aukštus, stačiakampio plano, plytų mūro, tinkuoto namo siena. Joje daug stačiakampių langų. Nedidelį dangaus lopinėlį gožia priešais stovinčio namo aklina siena.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Pilies gatvės namo vartai

    Pilies gatvės namo vartai, 1914 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Pilies gatvės Franko namo vartai. Vaizde – gotikos, baroko ir klasicizmo bruožų pagrindinio rytų fasado fragmentas. Virš įvažiavimo arkinės angos yra langas su apvadais ir segmentiniu frontonėliu, kurio timpane reljefinis vainikas.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Viktorijos kiemas Pilies gatvėje

    Viktorijos kiemas Pilies gatvėje, 1912 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Pilies gatvės Viktorijos namas – baroko laikotarpio pastatas. Vaizde – dviejų aukštų kiemo fasado fragmentas. Abiejuose aukštuose atviros arkos, į viršutinę galeriją veda laiptai.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • De Reusų rūmų fragmentas

    De Reusų rūmų fragmentas, 1912 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. De Reusų rūmai Vilniuje – baroko ir klasicizmo architektūros pastatas. Vaizde – kiek šonu į objektyvą iškyla raiškus pastato fasadas su klasicistiniu portiku.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Sluškų rūmų fragmentas

    Sluškų rūmų fragmentas, 1915 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Sluškų rūmai Vilniuje, pastatyti Polocko vaivados Dominyko Sluškos 1690–1694 m. Brandžiojo baroko laikotarpio originalaus tūrio ir plano pastatas. Specialiai rūmams buvo supilta aikštelė, pakeičiant Neries vagą ir nukasant kalvą, skyrusią Antakalnį nuo miesto. Fasadus skaido piliastrai, o pagrindinis fasadas turi puošnų frontoną. Vaizde – rūmų kampinis paviljonas ir dalis pagrindinio fasado. Sienas skaido simetriškai išdėstyti langai.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Misionierių vienuolyno fragmentas

    Misionierių vienuolyno fragmentas, 1914 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Misionierių bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – baroko stiliaus pastatų kompleksas. Vienuolyno statiniai supa uždarą kiemelį. Vaizde – vieno iš statinių fragmentas – puošnus portalas, kuriame stačiakampio formos langas, o virš jo puošnus kartušas. Du dvigubi piliastrai remia dekoratyvinį frontonėlį su banguotu karnizu.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Vilniaus katedra nuo Pilies kalno

    Vilniaus katedra nuo Pilies kalno, 1914 m.

    Janas Bulhakas

    Panorama. Pirmame plane nufotografuotas medžiuose paskendusios Vilniaus Katedros stogas ir varpinės bokštas. Antrame plane – Vilniaus miesto panorama. Horizontą nubrėžia tolumoje esančių namų stogų linija.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Nikolajaus skersgatvis

    Nikolajaus skersgatvis, 1914 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Vilnius, Nikolajaus skersgatvis (dabar Šv. Kazimiero gatvė) Vilniuje. Vaizde – siaura ir akmenimis grįsta gatvelė. Abipus jos stovi ištisinė dviejų ir trijų aukštų, plytų mūto, tinkuotų namų eilės. Priekiniame plane, du priešais stovinčius namus jungia pusapvalė arka.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Generalgubernatūros rūmai

    Generalgubernatūros rūmai, 1914 m.

    Janas Bulhakas
    Architektūrinė kompozicija. Vilniaus Generalgubernatūros (dabas LR Prezidentūros) rūmai yra vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus. Pro medžio šakas bei šalia stovinčių pastatų stogus atsiveria rūmų kiemo pusės fasadas.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė
  • Policijos gatvė

    Policijos gatvė, 1915 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Policijos (dabar Arklių) gatvės Vilniuje vaizdas. Siauros, akmenimis grįstos gatvelės fragmentas.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Bernardinų vienuolyno interjeras

    Bernardinų vienuolyno interjeras, 1915 m.

    Janas Bulhakas

    Architektūrinė kompozicija. Bernardinų vienuolynas – XV–XVI a. gotikinių (dauguma) pastatų Vilniuje kompleksas. Vienuolyno korpusai juosia keletą vidaus kiemų. Vaizde – vieno iš vienuolyno pastatų interjero fragmentas. Ilgą koridorių gaubia kryžminiai skliautai.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Stepono Batoro universiteto koridorius

    Stepono Batoro universiteto koridorius, 1922 m.

    Janas Bulhakas

    Vilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto koridorius.
    1919 Lenkijai okupavus Vilnių, universitetas buvo atkurtas ir du dešimtmečius veikė kaip Stepono Batoro universitetas. Jame veikė 6 fakultetai. Dailės fakultetas buvo įkurtas Bernardinų vienuolyno ansamblio (XV–XVI a.) pastatuose.

    Aprašė Aldona Rudzevičienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 10
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.