LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA 
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Žemaitijoje, Mosėdžio miestelyje, įkurtas 1979 metais. Jau 1984 metais Mosėdyje buvo pradėtas sodinti akmenų muziejaus parkas, o 2000-aisiais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu.
Muziejus renka, kaupia, tiria, eksponuoja, restauruoja ir saugo įdomiausius, mokslui vertingiausius Lietuvos riedulius, atskleidžia jų gamtinę įvairovę, prigimtį, mokslinę reikšmę, propaguoja gamtosaugos idėjas ir užsiima kita veikla.
Muziejaus įkūrimas – natūralus Mosėdyje gyvenusio gydytojo Vaclovo Into darbų rezultatas. Iki muziejaus įsteigimo gydytojas jau buvo surinkęs ledynmečio laikų riedulių kolekciją, miestelyje pasodinęs apie tūkstantį įvairių rūšių ir formų augalų.
Dabar muziejus yra pavaldus Aplinkos ministerijai. Jame eksponuojama daugiau negu 150 tūkstančių įvairaus dydžio Lietuvoje paplitusių Baltijos regiono uolienų riedulių. Didžiausias eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus.
Restauruotame 200 metų senumo malūne įrengta ekspozicija pristato geologinius žemėlapius, suakmenėjusius gyvūnus ir augalus, uolienų nuotrupų klasifikaciją, iš įvairių šalių atvežtus ir muziejui padovanotus akmenis. Čia taip pat rodomi ir iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.
Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau negu 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami Bartuvos slėnio terasoje – 14 hektarų plote. Visi jie į Lietuvą kartu su ledynais atslinko iš Skandinavijos ankstyvojo pleistoceno – vėlyvojo paleolito periode.
Grynosios geležies meteoritas - susidedantis iš geležies ir nikelio kietojo tirpalo, eksponato spalva pilka metalo. Geležiniai meteoritai yra retesni už akmeninius meteoritus. Metalinę fazę sudaro kamasitas, tenitas arba jų mišinys. Eksponatas trikampio formos, parvežtas iš Namibijos.
Citrinas - oksidų klasės mineralas – skaidrioji kvarco atmaina, geltonos spalvos, kietumas 7. Eksponato blizgesys stiklo, skaidrus permatomas, lūžis kriaukliškas. Kristalai trigoninės sing., stulpiški. Dažnos drūzos. Susidaro žematemperatūrių kvarco gyslų tuštumose ir alpiškose gyslose bei miaroliniuose (poringuose) pegmatituose. Telkiniai reti. Iš pakaitinto 470-6000 C temperatūroje ametisto ar dūminio kvarco gaunamas dirbtinis citrinas, kuris nuo gamtinio skiriasi raudonu atspalviu.
Pegmatito gysla su trimis kvarcais, kuncito plokšte ir albitu - magminė gyslinė, intruzinė uoliena. Spalva pilkšva beveik balta, kvarcas skaidrus permatomas, kuncito spalva rožinė. Rūgščios sudėties uoliena, kurią sudaro trys kvarcai, kuncito plokštelė, eksponato apačioje truputis albito. Uoliena stambiagrūdės kristalinės pegmatitinės struktūros, masyvios tekstūros. Susidarė iš liktinės pegmatitinės magmos lydalo, turinčio daug lakiųjų komponentų - mineralizatorių. Parvežta iš Afganistano.
Fluoritas - fluoridų klasės mineralas CaF2 (Ca 51,33 %, F 48,67 %). Šviesiai žalsvos spalvos, vietomis neryškai matomos violetinės spalvos, kietumas 4, turi stiklo blizgesį, skaidrus, skalumas tobulas, trapus eksponatas. Lūžimai kriaukliški, fluoritas yra izotropiškas, nelaidus elektrai, mažai laidus šilumai. Susidaro temperatūrai ir slėgiui kintant dideliu intervalu. Randamas nuosėdinėse, nuosėdinėse-vulkanogeninėse uolienose, alavo, švino, cinko rūdinių telkinių hipergenezės zonoje. Eksponatas yra šlifuotas, kiaušinio formos.
Tigro akis - oksidų klasės mineralas SiO2 . Gali turėti priemaišų: Li, Na, Mg, Al, K, Ca, Ti, Fe, dujų ir skysčių burbuliukų. Būna įvairių spalvų, atspalvių nuo baltos iki juodos, daugiausia eksponate matyti raudonos ir aukso geltonumo, žalsvai juodo. Kietumas 7. Lūžis kriaukliškas. Taisyklingų skalumo plokštumų neturi. Spalvingas, šilkinį spindesį turintis akmuo, neskaidrus. Randamas intruzinėse ir metamorfinėse uolienose. Kilmė įvairi: magminė, pegmatitinė, metamorfinė, hidroterminė ir kt. Būdingas stulbinantis optinis efektas, kurį lemia glaudžiai susispaudę asbesto plaušeliai. Ritinėjant akmenį iš vienos pusės į kitą, dėl pluoštinės kvarco struktūros paviršius atrodo mirguliuojantis. Eksponatas luisto formos, plokščias.
Chalkopiritas - sulfidų klasės mineralas CuFe2. Eksponatas aukso spalvos, kietumas 3,8-4, turi metalo blizgesį, neskaidrus, bruožas žalsvai juodas, trapus, neskalus, lūžis kriaukliškas. Kristalai reti, būna dvynučių, agregatai vientisai grūdėti ir intarpėliai. Labai paplitęs Žemės plutos mineralas. Eksponato forma netaisyklingo trikampio. Žemės paviršiuje oksiduojasi ir virsta malachitu.
 |
 |
| |
 |
 |
| |