• Akmenų muziejaus eksponatai

      Akmenų muziejaus eksponatai

      Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Žemaitijoje, Mosėdžio miestelyje, įkurtas 1979 metais. Jau 1984 metais Mosėdyje buvo pradėtas sodinti akmenų muziejaus parkas, o 2000-aisiais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu.
      Muziejus renka, kaupia, tiria, eksponuoja, restauruoja ir saugo įdomiausius, mokslui vertingiausius Lietuvos riedulius, atskleidžia jų gamtinę įvairovę, prigimtį, mokslinę reikšmę, propaguoja gamtosaugos idėjas ir užsiima kita veikla.
      Muziejaus įkūrimas – natūralus Mosėdyje gyvenusio gydytojo Vaclovo Into darbų rezultatas. Iki muziejaus įsteigimo gydytojas jau buvo surinkęs ledynmečio laikų riedulių kolekciją, miestelyje pasodinęs apie tūkstantį įvairių rūšių ir formų augalų.
      Dabar muziejus yra pavaldus Aplinkos ministerijai. Jame eksponuojama daugiau negu 150 tūkstančių įvairaus dydžio Lietuvoje paplitusių Baltijos regiono uolienų riedulių. Didžiausias eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus.
      Restauruotame 200 metų senumo malūne įrengta ekspozicija pristato geologinius žemėlapius, suakmenėjusius gyvūnus ir augalus, uolienų nuotrupų klasifikaciją, iš įvairių šalių atvežtus ir muziejui padovanotus akmenis. Čia taip pat rodomi ir iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.
      Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau negu 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami Bartuvos slėnio terasoje – 14 hektarų plote. Visi jie į Lietuvą kartu su ledynais atslinko iš Skandinavijos ankstyvojo pleistoceno – vėlyvojo paleolito periode.

Parodos objektai

   
  • Darbo užrašai

    Darbo užrašai

    Bloknotas tamsiu viršeliu ant kurio užklijuotas baltas popieriaus lapas su užrašu: ,1978 - vežėm tašytas akm. plokštes ir galvutes iš Klaipėdos savartyno. Laivas ,,Hans Beršteinas" likvidavimas, bet aš ne piratas. Adresai" Bloknote daryti įvairūs užrašai: kasdieniniai darbai ir veiksmai, įvykiai,  adresai, mintys, pastebėjimai, posakiai.  

  • Granitas

    Granitas

    Granitas-magminė intruzinė granitoidų grupės uoliena iš felzinių mineralų (kvarco, feldšpatų). Rožinės spalvos su tamsiai pilkais intarpais, granitinės stambiagrūdės struktūros, masyvios tekstūros. Sudarytas iš feminio mineralo biotito 20 %, antrinio mineralo muskovito ir felzinių mineralų feldšpatų rausvo atspalvio iki 30-40 mm dydžio ir kvarco pilko iki 6 mm dydžio. Feldšpatai sudaro apie 45 %, o kvarcas apie 35 %. Susidarymo amžius maždaug prieš 1540 mlrd. metų. Lietuvoje tokios uolienos pavyzdžiai yra Puntuko riedulys ir Šilalės kūlis. Šis eksponatas yra blyno formos luistas nuskeltas nuo riedulio, rastas Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.

  • Piterlitas

    Piterlitas

    Piterlitas - pirmą kartą pavadinimas panaudotas 1925 m. nuo miestelio pavadinimo „Pyterlahti“. Uoliena yra rapakivis, margas nuo rudai raudonos iki tamsiai pilkos spalvos, granitinės sudėties, stambiagrūdės, porfyrinės struktūros, masyvus. Pagrindinė masė sudaryta iš mafinių mineralų raginukės, biotito, ir felzinių mineralų suapvalintų kvarco ir kalio feldšpatų, kurių kiekiai apylygūs, tai pat yra plagioklazo. Fenokristai sudaryti iš kalio feldšpato šviesiai raudoni iki 40 mm dydžio, dauguma idiomorfiški ir kvarco pilko iki 10 mm dydžio. Uoliena  (eksponatas) yra kampuota nuoskila nuo riedulio. Uoliena susidarė pietrytinėje Suomijoje, Pyterlahti miestelio apylinkėse, susidarymo amžius apie 1543 mlrd. metų. Uolienos radimo vieta Dainavos k., Raseinių r., Lietuva.

  • Dėmėtas smiltainis

    Dėmėtas smiltainis

    Dėmėtas smiltainis – nuosėdinė psamitų grupės nuolaužinė uoliena, cementuota molio cementu. Laikoma cementuotoji nuosėdinė uoliena, turinti ne mažiau kaip 50 % aleuritinės frakcijos (0,005 – 0,05 mm) dalelių. Šio smiltainio spalva šviesiai pilka su rudomis dėmelėmis iki 1 mm pločio. Psamitinės struktūros, dėmėtos tekstūros. Eksponatas yra perpjauto blyno formos. Radimvietė Šventoji, Palangos sav., Lietuva.

  • Kvarcas

    Kvarcas

    Kvarcas yra silicio dioksido mineralas. Tai labiausiai paplitęs mineralas Žemėje. Viduramžiais Saksonijos rūdakasių vartotas mineralo pavadinimas. Cheminė formulė – SiO2. Spalva – šviesiai pilka. Brėžis – baltas. Kristalo sistema – heksagoninė. Skalumas – neskalus. Lūžimai – kriaukliški. Pagal Moso skalę kvarco kietumas yra 7. Blizgesys – stikliškas. Lūžio rodiklis - 1,544-1,553 – DR +0,009. Specifinis tankis – 2,65. Kvarcas randamas įvairiose geologinėse aplinkose. Eksponate be kvarco yra ir šviesiai rausvo kalio feldšpato, greičiausiai ortoklazo.

  • Baltijos mandelšteinas

    Baltijos mandelšteinas

    Baltijos mandelšteinas-magminė efuzinė uoliena, pilkos spalvos, vietomis išryškėja tamsiai pilka. Vidutinio rūgštingumo uoliena, migdolinės tekstūros. Pagrindinė masė pilka, pusiau stikliška. Uolienoje aiškiai matosi 10- 20 mm fenokristai, taip pat elipsinės ir rutuliškos  formos tuštumos užpildytos chalcedonu ir Fe hidroksidais. Uoliena (eksponatas) yra netaisyklingos formos, rasta Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.

  • Kvarco porfyras

    Kvarco porfyras

    Kvarco porfyras-magminė efuzinė uoliena, rudai raudonos spalvos, granitinės sudėties, stikliškos struktūros, masyvios tekstūros. Fenokristai sudaryti iš kvarco pilko šviesaus ir vietomis tamsaus bei lauko špatų rausvų, kai kurie beveik idiomorfiški 1 – 12 mm dydžio.  Uoliena (eksponatas) yra riedulio formos, kuris yra beveik per pus perpjautas ir nušlifuotas. Radimo vieta Baltijos jūros paplūdimys, Šventoji, Palangos m., Lietuva.

  • Kinne diabazas

    Kinne diabazas

    Kinne diabazas – magminė subvulkaninė uoliena, marga, tamsiai pilka, bazinės sudėties,diabazinės struktūros, vyrauja poringa tekstūra. Sudarytas iš mafinio (tamsaus) mineralo augito juodo apie  41 % ir felzinio mineralo plagioklazo šviesiai pilko beveik balto apie 49 %, olivino apie 5 %, truputis kvarco grūdelų. Uoliena susidarė Švedijoje, susidarymo amžius apie 1,263 mlrd. metų. Uoliena (eksponatas) yra gumbuoto gargždo formos, kurio gumbai yra apie 10 mm aukščio iki 15mm pločio. Būdingas raukšlėtumas. Eksponato radimo vieta Skuodo r. Lietuva.

  • Granato gneisas

    Granato gneisas

    Granato gneisas – metamorfinė uoliena, šviesiai pilka, stambiagrūdės struktūros, masyvios tekstūros. Sudarytas iš kvarco šviesiai pilko 80 %, granatų grupės mineralo piropo tamsiai raudono iki 7 mm dydžio apie  19 % ir truputis biotito iki 1 %. Uoliena susidarė auštų temperatūrų regioninio metamorfizmo metu. Uoliena (eksponatas) yra nuoskila nuo riedulio iš Dalarnos, kuri buvo rasta Mosėdžio apyl., Skuodo r., Lietuva.

  • Sienitas (pirokseninis granitas)

    Sienitas (pirokseninis granitas)

    Sienitas (pirokseninis granitas) -magminė intruzinė uoliena, šarminis granitas su padidintu feldšpatų (šarminių mineralų) kiekiu. Uoliena pilka su rusvu atspalviu, stambiagrūdė, masyvi. Sudaryta iš apie 30-40 % 5-40 mm dydžio melsvai šviesiai pilko feldšpato (plagioklazo), 15-20 % pilko kvarco, iki 10 % smulkaus juodo žėručio ir pirokseno, ir iki 20 % kalio feldšpato. Eksponatas yra kampuoto luisto formos, nuskelto nuo riedulio.

  • Rapakivis

    Rapakivis

    Rapakivis-  [suom. Rapa – sutrūnijęs, supuvęs + suom. Kivi akmuo; U. Hjarne, 1964; D. Tilas, 1739] – magminė intruzinė uoliena, rudai raudona su tamsiais intarpais, granitinės sudėties, stambiagrūdė struktūra, masyvioji tekstūra. Sudaryta iš mafinių mineralų biotito iki 20 mm dydžio ir raginukės apie 20 %, iš felzinių mineralų feldšpatų rausvų iki 25 mm dydžio apie  50% ir kvarco tamsiai pilko iki 10 mm dydžio apie 30 %. Uoliena (eksponatas) yra kampuota pailga nuoskila nuo riedulio. Eksponatas rastas Barčių k., Varėnos r., Lietuva.

  • Granofyras

    Granofyras

    Granito porfyras (senas pavadinimas „granofyras“) – magminė intruzinė uoliena, raudonos spalvos, granitinės sudėties, įvairiagrūdė, porfyrinės struktūros, masyvios tekstūros. Pagrindinė masė šviesiai raudona, įvairiagrūdė. Sudaryta iš mafinių (tamsių) biotito, felzinių (šviesių) feldšpatų ir kvarco mineralų. Fenokristai sudaryti iš kalio feldšpato raudono ir šviesiai raudono iki 10 mm dydžio ir kvarco pilko iki 7 mm dydžio. Uoliena susidarė maždaug prieš 1,5–1,6 mlrd. metų. Uoliena yra gargždo formos nupjautu ir nušlifuotu šonu. Eksponatas rastas Baltijos jūros paplūdimyje, Šventoji, Palangos sav., Lietuva.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.