• Akmenų muziejaus eksponatai

      Akmenų muziejaus eksponatai

      Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus Žemaitijoje, Mosėdžio miestelyje, įkurtas 1979 metais. Jau 1984 metais Mosėdyje buvo pradėtas sodinti akmenų muziejaus parkas, o 2000-aisiais muziejaus dendrologinė kolekcija paskelbta valstybės saugomu gamtos objektu.
      Muziejus renka, kaupia, tiria, eksponuoja, restauruoja ir saugo įdomiausius, mokslui vertingiausius Lietuvos riedulius, atskleidžia jų gamtinę įvairovę, prigimtį, mokslinę reikšmę, propaguoja gamtosaugos idėjas ir užsiima kita veikla.
      Muziejaus įkūrimas – natūralus Mosėdyje gyvenusio gydytojo Vaclovo Into darbų rezultatas. Iki muziejaus įsteigimo gydytojas jau buvo surinkęs ledynmečio laikų riedulių kolekciją, miestelyje pasodinęs apie tūkstantį įvairių rūšių ir formų augalų.
      Dabar muziejus yra pavaldus Aplinkos ministerijai. Jame eksponuojama daugiau negu 150 tūkstančių įvairaus dydžio Lietuvoje paplitusių Baltijos regiono uolienų riedulių. Didžiausias eksponatas sveria 50 tonų, mažiausias – vos kelis gramus.
      Restauruotame 200 metų senumo malūne įrengta ekspozicija pristato geologinius žemėlapius, suakmenėjusius gyvūnus ir augalus, uolienų nuotrupų klasifikaciją, iš įvairių šalių atvežtus ir muziejui padovanotus akmenis. Čia taip pat rodomi ir iš žmogaus organizmo išoperuoti svetimkūniai, Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.
      Muziejaus lauko ekspozicijoje yra daugiau negu 200 didelių riedulių, kurie eksponuojami Bartuvos slėnio terasoje – 14 hektarų plote. Visi jie į Lietuvą kartu su ledynais atslinko iš Skandinavijos ankstyvojo pleistoceno – vėlyvojo paleolito periode.

Parodos objektai

   
  • Obsidianas

    Obsidianas

    Obsidianas [lot. Obsidianus lapis-Obsidijaus akmuo; pagal iškreiptą rom. Obsijaus vardą; Theophrastos, 320 m.pr.Kr.]-vienalytė stikliška, beveik amorfinė vulkaninio stiklo atmaina. Uoliena, susidariusi staiga atvėsus ir nespėjus išsikristalizuoti klampiai rūgščios riolitinės sudėties lavai. Juodos spalvos aštriabriaunė uoliena, būdingas stiprus blizgesys, kriauklėtas lūžis, masyvi tekstūra, stikliška struktūra. Forma netaisyklinga. Eksponatas parvežtas V. Into, iš Armėnijos, Sevano ež. apylinkių.

  • Labradoritas

    Labradoritas

    Labradoritas -  magminė intruzinė bazinė anortozito grupės uoliena iš plagioklazo labradoro >90 %. Dar būna augito, titanomagnetito, ilmenito, rečiau – apatito, kartais randama po nedaug kalio feldšpato, kvarco, biotito. Spalva tamsiai pilka, juoda.  Pasižymi melsvos spalvos vidiniu atspindžiu - irizavimu. Itin stambiagrūdės struktūros, kristalai iki 25 mm dydžio, masyvios tekstūros. Eksponatas yra netaisyklingos formos, apskaldytais šonais, vienas šonas nušlifuotas. Radimvietė Barčių k., Varėnos r., Lietuva.

  • Gabro noritas

    Gabro noritas

    Gabro noritas–magminė intruzinė bazinė gabroidų grupės uoliena, vidutingrūdė, masyvi. Apie pusę uolienos sudaro taisyklingi (idiomorfiški) šviesiai pilkos spalvos, iš išorės padūlėję plagioklazo kristalai, tarp kurių išsidėstę juodo augito (monoklininis piroksenas) ir rudo (padūlėjusio) hipersteno (rombinis piroksenas) grūdai. Uolienos kilimo vieta greičiausiai Vidurio Švedija. Uoliena rasta Šauklių k., Skuodo r., Lietuva.

  • Žėručio skalūnas

    Žėručio skalūnas

    Žėručio skalūnas – metamorfinė suprakristalinė uoliena, susidariusi regioninio metamorfizmo metu, veikiant dideliam slėgiui ir žemoms temperatūroms, šviesiai pilkos spalvos, turi blizgų šilkinį blizgesį, filitinės struktūros, skalūnuotos tekstūros, skaldoma skyla į plonesnes negu 10 mm plokštes. Uoliena turi žėručio (serecito). Uoliena (eksponatas) primena nudaužytos medienos atplaišą. Rasta Mosėdžio mstl., Skuodo r., Lietuva.

  • Migmatitas su granatais

    Migmatitas su granatais

    Migmatitas su granatais – metamorfinė uoliena, susidariusi regioninio metamorfizmo metu, veikiant aukštoms temperatūroms, amfibolinės facijos. Uoliena yra juostuota, šviesiai pilkos ir tamsiai pilkos spalvos  juostelėmis, vidutinio rūgštingumo sudėties, įvairiablastinės struktūros, juostuotos tekstūros. Mineralinė sudėtis: mafiniai mineralai biotinas ir raginukė, raginukės kiekis labai nedidelis, felziniai mineralai: kvarcas pilkas ir plagioklazas šviesiai melsvai pilkas, beveik baltas. Eksponate matyti persikristalizavę, paveikti migmatizacijos  stambesni mineralų blastai, tai pat puikiai matyti išlikusios senosios uolienos juostelės paleosomos, greičiausiai suprakristalinė uoliena (t.y. uoliena susidariusi žemės paviršiuje, šiuo atveju smėlis nuosėdinė, nuolaužinė uoliena, vėliau panardinta ir metamorfizuota ir tapusi smiltainiu). Perkristalizuotos juostelės yra stambiagrūdės, dėmėtos tekstūros, sudarytos iš kvarco iki 5 mm dydžio, plagioklazo iki 7 mm dydžio, granato, kuris sudaro  
    rausvas dėmutes 10 – 30 mm dydžio , biotito ir nedidelio kiekio raginukės. Paleosoma  tamsiai pilkos spalvos, smulkiablastinės struktūros, masyvios tekstūros, sudaryta iš kvarco, feldšpatų ir biotito. Eksponatas yra kampuoto luisto formos, nuskelto nuo riedulio. Rasta Kulalių poligone, Skuodo r., Lietuva.

  • Akmeninis kirvukas (diabazas)

    Akmeninis kirvukas (diabazas)

    Akmeninis kirvukas -tai archeologinis radinys, kurį dažniausiai surandama atsitiktinai. Tokie kirvukai buvo naudojami akmens ir žalvario amžiuje. Lietuvoje akmeniniams kirvukams daugiausia naudotos bazinės vulkaninės uolienos, randamos rieduliais,-šis kirvukas padarytas iš diabazo- tai, magminė efuzinė uoliena, kirvukas tamsiai pilkos-rudos spalvos, bazinės sudėties, diabazinės struktūros, masyvios tekstūros. Eksponatas su skilute kotui, eksponatas rastas Žebrokų k., Skuodo r., Lietuva.

  • Rankinės girnos

    Rankinės girnos

    Rankinės girnos – tai įrengimas skirtas malti grūdams. Rankinių girnų poreikis išnyko, nes atsirado machanizuoti malūnai. Eksponuojamos girnos buvo sukamos rankomis – du skritulio formos akmenys (granitas) tarpusavyje sujungti vertikalia ašimi, aplink kurią būdavo sukamas viršutinis akmuo, tarpusavyje sukami akmenys trindavo grūdus. Viduryje yra 75 mm skersmens skylė į kurią buvo beriami grūdai. Girnos įrengtos, iš lentelių sukaltų, medinėje dėžėje ant pastatomų kojų.

  • Suakmenėjęs medis

    Suakmenėjęs medis

    Suakmenėjęs medis - suakmenėjimas yra natūralus procesas, kai po žemėmis palaidotų medžių dalys, veikiant milžiniškam slėgiui, bėgant laikui virsta mineralais. Medis netampa akmeniu, o medienos pavidalas ir jos struktūriniai elementai išlieka nepakitę, kai irstančias organines medžiagas (ištirpdo vanduo) keičia mineralinės medžiagos. Suakmenėjusio medžio spalvos priklauso nuo cheminių priemaišų, eksponate vyrauja juostuota  šviesiai rusva, ruda, vietomis beveik balta, kietumas 7, blizgesys vaško, neskaidrus, šis eksponatas primena agatą. Eksponato apačioje priklijuotas kartonas su žydra plėvele.

  • Smiltainis su amonitu

    Smiltainis su amonitu

    Amonitai-tai, kriaukliniai galvakojai moliuskai, atsiradę devono periodu bei išmirę kreidos ir paleogeno periodų sankirtoje prieš  65 mln. metų. Artimiausi dabartiniai amonitų giminaičiai yra mums gerai žinomi bekiaučiai galvakojai moliuskai – kalmarai, sepijos ir aštuonkojai. Žymiausias jų atributas – susukta į spiralę išorinė kriauklė. Amonitai turėjo unikalią savybę, jie pakęsdavo deguonies trūkumą. Eksponatas yra juros periodo galvakojų moliuskų klasės atstovas. Kriauklė suakmenėjusi smiltainyje ir turi perlamutro atspalvį.

  • Dešiniojo inksto koralinis akmuo

    Dešiniojo inksto koralinis akmuo

    Dešiniojo inksto koralinis akmuo - inkstų akmenligė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, o akmenys susidaro įvairių dydžių ir įvairios sudėties. Jie būna įvairūs, dažniausiai mišrūs, juos sudaro keletas medžiagų: baltymai, druskos. Dažnai aptinkami kalcio akmenys, net 80–85 % inkstų akmenų turi kalcio. Akmenys gali susidaryti ir kai kalcio per daug, ir kai per mažai. Koraliniai akmenys užima visą inksto geldelę. Šis eksponatas susidarė žmogaus organizme  ir yra kaip koralas. Sudėtis polimiktinė, tai yra iš kelių elementų. Spalva balta, forma suriesto rago, vienas šonas lygus, kitas tarsi priaugęs nuskilusių, šakotų gumbelių.

  • Rodonitas

    Rodonitas

    Rodonitas silikatų klasės piroksenoidų grupės mineralas CaMn4 [Si5O15] , kuriame dalį Mn keičia Mg (iki 6% MgO) ir Fe (iki 14,5% FeO), atmaina, turinti iki 5-8% ZnO, yra fauleritas, MgO –sihutsunitas.  Kristalai triklininės singonijos plokštelių, kartais prizmių formos (iki 100 mm). Spalva tamsiai raudona (rožinė), vyšninė arba rausvai ruda su juodomis MnO2  gyslelėmis ir dėmėmis, juoda. Kietumas 5,5-,5, tankis 3400-376 kg/m3 , trapus, neskaidrus.  Susidaro sąlyčio ir regioninio metamorfizmo sąlygomis (palyginti žemoje temperatūroje) iš daug mangano turinčių uolienų (vulkaninėse-nuosėdinėse mangano rūdose, skalūnuose ir kt.), rečiau – hidroterminėse gyslose.  Eksponato radimvietė Rusija, Uralas.

  • Agatas

    Agatas

    Agatas – oksidų klasės kvarco grupės mineralas, chalcedono SiO2  pusiau skaidrioji atmaina, kuriai būdinga kriptokristalė struktūra, koncentriška juostuotoji arba dėmėtoji tekstūra bei dekoratyvūs intarpai. Gausiausios kvarco šeimos akmenėlis. Šis spalvotasis chalcedonas, išmargintas koncentriniais žiedais ir paralelinėmis linijomis, savo vardą gavo nuo Agato upeliuko Sicilijos saloje. Gražios atmainos naudojami juvelyriniams ir dekoratyviniams dirbiniams. Bespalvis dėl didelio kietumo, klampumo, mažo dilumo ir kt. savybių naudojamas techniniams dirbiniams. 

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.