• Valstybinė degtinės parduotuvė tarpukario Lietuvoje

      Valstybinė degtinės parduotuvė tarpukario Lietuvoje

      Vidutiniame Lietuvos miestelyje tarpukariu buvo priskaičiuojama nuo keliolikos iki keliasdešimt parduotuvių. Čia mirgėdavo iškabos su užrašais, nusakančiais pagrindinį parduotuvės profilį: gėrimų, mėsos, smulkių prekių, manufaktūros, tabako ir papirosų, geležies prekių ir panašiai. Tačiau daugeliu atveju, ypač mažesniuosiuose miesteliuose, parduotuvės nebuvo labai specializuotos ir jose galėdavai įsigyti pačių įvairiausių dalykų – nuo adatos, degtukų iki silkės ar dviračio. Iškaboje, kuri būdavo virš įėjimo į prekybos įstaigą, reikėdavo nurodyti parduotuvės pavadinimą ir savininko pavardę. Prekyba buvo reglamentuojama valstybės įstatymais arba savivaldybių nutarimais.

      Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos valdžia labai daug dėmesio skyrė ūkio atkūrimui. Alkoholio gamybos ir prekybos politika turėjo garantuoti dideles ir greitas biudžeto pajamas. 1923 m. Lietuvoje buvo įvestas valstybinis degtinės monopolis, galiojęs iki sovietinės okupacijos 1940 m. Alkoholio prekybą griežtai reguliavo tiek centrinės valdžios leisti įstatymai, taisyklės, tiek savivaldybių tarybų leidžiami įstatymai. Mažmeninė prekyba alkoholiu buvo leidžiama trijų kategorijų prekybos įmonėse: valstybinėse alkoholinių gėrimų parduotuvėse, alinėse ir traktieriuose. Buvo skirstoma į prekybą išsinešti (išsineštinai) ir išgerti vietoje (išgertinai).

      Valstybinę degtinės parduotuvę žmonės dažniausiai vadino monopoliu arba monopolka. Parduotuvėse pardavinėjo degtinę, spiritą ir denatūruotą spiritą. Jose ar prie jų nebuvo galima gerti. Čia nusipirktą butelį reikėjo išsinešti. Alkoholio nebuvo galima pardavinėti asmenims iki 18 metų arba išgėrusiems, taip pat skolon. 2–3 dešimtmečiuose labai skatinta antialkoholinė reklama – parduotuvėse ir traktieriuose reikalauta turėti tiek periodinių, tiek neperiodinių blaivybės draugijų leidinių, taip pat ir plakatų; parduotuvės languose ar kitose vietose drausta eksponuoti butelius, iškabose drausti alkoholinių gėrimų piešiniai ir kitokia reklama. Langai turėjo būti su užuolaidėlėmis.

      Parduodami degtinės ir spirito buteliai buvo užkemšami kamštmedžio kamščiais. Kamščius bei dalį kakliuko padengdavo raudonos arba rudos spalvos smalka ir užklijuodavo banderoles. Užklijuojamoje etiketės pusėje buvo uždedamas valstybinio monopolio sandėlio antspaudas su data. Pardavinėjama buvo etiketėse nurodyta kaina. Tuščią butelį (su nesugadinta etikete) monopolyje buvo galima priduoti atgal.

      Ši paroda parengta tarpukario valstybinės degtinės parduotuvės, monopolio, ekspozicijos Lietuvos liaudies buities muziejuje pagrindu. Ekspozicija įrengta tipiškame XIX amžiaus miestelio žydų gyvenamajame prekybiniame name, pastatytame Radviliškio rajone, Šiaulėnuose. Į muziejų jis atvežtas 1985-aisiais.

Parodos objektai

   
  • Gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų

    Gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų, XIX a.

    Tai – tipiškas XIX amžiaus Lietuvos miestelio pastatas, kuris priklausė prekybininkams Leibei Nurokui ir Aronui Šapiro. Jame yra įrengtos trys tarpukario laikotarpio ekspozicijos: valstybinė degtinės parduotuvė, tai yra monopolis, žydo butas ir geležies parduotuvė.
    Šis namas buvo pastatytas XIX amžiuje Radviliškio rajone, Šiaulėnų miestelyje. Į muziejų jis atvežtas 1985-aisiais. Tarpukaryje šiame name buvo įrengti du butai ir parduotuvės. Pastatas yra L raidės formos, vieno aukšto, su rūsiu.
    Gyvenamojo prekybinio namo vakarinis fasadas apačioje apkaltas lentelėmis stačiai iki palangių, o virš palangių apkaltas gulsčiai. Kertės iš vakarų pusės apkaltos stačiai po vieną lentą.
    Namo prekybinėje dalyje langai įrengti simetriškai abipus įėjimo į parduotuvę durų.
    Durys dvivėrės, dvisluoksnės. Vienas sluoksnis – išorinis. Sukaltas stačiai iš lentų, sutvirtintų varais, o kitas sluoksnis sukaltas iš sukaltas iš profiliuotų lentelių, kurios tarpusavyje sudaro geometrinį piešinį. Antroji varčia atsidaro į priešingą pirmajai varčiai pusę ir įrengta taip pat, kaip pirmoji. Abejos durų varčios už ilgų ąsų pakabintos ant metalinių kablių (su atramomis), įtvirtintų staktose. Virš durų įrengtas siauras švieslangis. Jis su antriniu langeliu.
    Virš durų yra parduotuvės iškaba. Durų vidinė (dieninė) pusė dažyta baltai, o naktinė – rudai (geležies suriko spalva).
    Parduotuvės langai dvivėriai, šešiarūčiai. Jie atsidaro į priešingas puses. Langai pakabinti panašiai, kaip durys. Langai aprėminti antriniais šešiarūčiais, vientiso rėmo, žiemai įstatomais langais. Langai yra su dvivėrėmis langinėmis, atsiveriančiomis į priešingas puses. Langinės viensluoksnės, sutvirtintos varais ir ilgom ąsom. Naktinė pusė apkalta cinkuota skarda. Langai šiek tiek puošti antlangėmis. Stogelis, langinės ir langai dažyti baltai, išskyrus cinkuotą skardą.
    Gyvenamosios dalies vakarinio fasado langai tokie pat, kaip ir parduotuvės, tik didesni. Jie atsidaro į abi puses, taipogi turi antrinius, tik žiemą naudojamus langus. Langinės skiriasi nuo parduotuvės langų – jos rėminės, sąlaidinės, su trim įspraudais. Vyrių ąsos trumpos, tik ant rėmo krašto. Langinės ir langai dažyti baltai.
    Buto durys dvisluoksnės, dvivėrės, su varais ir ilgomis kilpomis, užkabinamomis ant kablių su atramomis. Naktinė pusė dažyta geležies suriko ruda, dieninė – balta. Vidinės durys dvivėrės, sąlaidinės su įstiklinta viršutine durų dalimi.
    Geležies parduotuvės lauko durys dvivėrės, dvisluoksnės, atsidaro į priešingas puses. Varčios išorinė pusė sutvirtinta varais ir ilgagalėmis kilpomis. Kilpos kabinamos ant kablių, įkaltos į durų staktą. Vidinė durų plokštuma sukalta iš lentelių įstrižai, tuo sudarydama piešinį. Išorinė durų pusė dažyta geležies suriku rudai, vidinė dieninė – baltai. Durys uždaromos štanga. Ant durų varčios juodais dažais užrašyta parduotuvės reklama. (Parduotuvės savininkas buvo įrengęs atskiras duris tiesiai iš virtuvės. Jos yra vienvėrės, dvisluoksnės. Vienas sluoksnis iš lentų sutvirtintas varais ir ilgomis kilpomis kabinamas ant kablių. Kitas sluoksnis – iš apdailos lentelių. Duryse įtaisytas įstiklintas langelis. Geležies parduotuvės durys yra vienvėrės, dvisluoksnės. Vienas sluoksnis iš lentų sutvirtintas varais ir ilgomis kilpomis kabinamas ant kablių. Kitas sluoksnis – iš apdailos lentelių. Duryse įtaisytas įstiklintas langelis. Uždoris – paprasta geležėlė pakabinamai spynai įkabinti.
    Šalia įėjimo durų sienoje yra anga, uždaroma dviem durelėm. Viršutinės durelės dvivėrės, dvisluoksnės, su geležinėm ąsom, užkabintom ant kablių. Apatinės durelės vienvėrės, dvisluoksnės, sukaltos iš profiliuotų lentelių, išorėje sudarančių geometrinį ornamentą. Viršutinės durelės atliko lango funkcijas, o apatinės buvo naudojamos štoboms įtraukti arba ištraukti iš parduotuvės ir ištraukus atkirsti reikiamo ilgio gabalą. Statinės su prekėmis taipogi buvo įridenamos per šias dureles. Tam įrengta nuožulni plokštuma prie slenksčio. Prie viso vakarinio fasado durų įrengti laipteliai. Pastato ilgaamžiškumui pratęsti prie stogo pritaisyti skardiniai latakai ir lietvamzdžiai, o prie pamato įrengtos nuolajos.
    Pastato sienos ręstos į lygias kertes iš apipjautų sienojų. Pamatas gan aukštas, todėl įrengti laipteliai prie įėjimo durų. Durys dvivėrės, dvisluoksnės, sukaltos iš lentų, sutvirtintų varais ir ilgagalėm ąsom. Vidinis durų sluoksnis sukaltas iš profiliuotų lentelių, sukaltų ant išorinių durų plokštumos. Vidinės durys dvivėrės, sąlaidinės. Viršutinė dalis įstiklinta, o apačioje su įspraudu.
    Į dešinę langas toks pats, kaip pirmasis langas vakariniame fasade. Po langu yra įėjimas į rūsį.
    Į kairę dveji langai – šešiarūčiai, dvivėriai ir atsiveria į priešingas puses. Antlangis stogelio pavidalo, truputį puoštas stoginuku. Šitokie langai įrengti visame rytiniame sparne (apatiniame ir pietiniame fasade). Langinės sąlaidinės atsidaro į abi puses. Langai vieno rėmo, vasarai išimami.
    Pietiniame fasade yra kiemo durys. Jos vienvėrės, dvisluoksnės. Išorinis sluoksnis iš lentų, sujungtas gulsčiai varais ir ilgagalėm kilpom. Vidinė pusė iškalta profiliuotom lentelėm gulsčiai ir į rėmą. Durys uždaromos iš vidaus kabliu arba štanga ir pakabinama spyna iš lauko pusės. Abipus durų siauri statūs šešiarūčiai langai. Langų angose stačiai įtaisytos puoštos grotos, pagamintos iš šininės geležies.
    Rytinėje namo pusėje, palyginus su vakarine puse, langai žymiai mažesni, bet taip pat šešiarūčiai. Langas (arčiausiai kiemo durų) – dvivėris, šešiarūtis, įkabintas ant kablių su skardinėmis ąsomis. Vidinis langas – vieno rėmo, šešiarūtis, vasarą išimamas. Langas puoštas stogelio pavidalo antlangiu. Kitas langas rytiniame fasade – šešiarūtis, vieno rėmo, su antriniu išimamu langu. Puoštas tik antlangio stogeliu.
    Stogas gegninis. Rytinis fasadas pusvalminis. Su skyde įtaisytu šešiarūčiu langu. Lango rėmai nedažyti. Pietiniame fasade stogas taip pat pusvalminis. Skyde įtaisytos vienvėrės durelės užlipimui į pastogę.
    Gyvenamasis prekybinis namas iš Šiaulėnų turi 8 patalpas. Patalpų pertvarose įtaisytos 6 durys. Jos vienvėrės, sutvirtintos varais ir pakabintos su ilgom kilpom ant kablių, įkaltų į staktas. Vidinis durų paviršius sukaltas iš profiliuotų apdailos lentelių, kurios sudaro atvirkščios eglutės ornamentą. Durų spyna uždėtinė, dėžutės pavidalo, su spyruokliuojančia rankena. Užraktas – kalviškas, senovinio pavyzdžio, su skląsteliu. Tik vienos durys yra vienvėrės, sąlaidinės su įstiklinta viršutine dalimi.
    Patalpų lubos medinės, dvigubo pjovimo, sukaltos ant išsišovusių stačiakampių tąšų. Jos alyvuotos, chemizuotos, tik buto patalpa dažyta vyšniniais dažais. Lubų lentos suklotos vožtinai ritmiškai. Sienos išklijuotos tapetais, išskyrus geležies parduotuvę.
    Bute grindų lentos durtos vienoje linijoje, ties skersai kambario esančiu tašu. Toks grindų klojimas būdingas miestelių gyventojams.
    Sąlaidinių durų spynos šiuolaikinės, rankenos ir apyraktės – senovinės. Apyraktės pritaikytos keičiamoms širdelėmis.
    Geležies parduotuvės durys yra vienvėrės, dvisluoksnės. Vienas sluoksnis iš lentų sutvirtintas varais ir ilgomis kilpomis kabinamas ant kablių. Kitas sluoksnis – iš apdailos lentelių. Duryse įtaisytas įstiklintas langelis. Durų užtaisas – paprasta lenta pakabinamai spynai.

    Aprašo autorius LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. E. J. Morkūnas.

  • Prekystalis

    Prekystalis, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Prekystalis – tai dėžė, kurią sudaro lentų dugnas, jų galai, lentų viršus ir trys įsprūdinės plokštumos. Ketvirta sienelė yra su įstiklintom durelėm. Vidaus tūris padalintas dviem lygiais. 

    Iki 1915 m. naudotas pagal paskirtį. Stovėjo A. Habdanko vyno rūsyje Žiežmariuose. Vyno rūsys buvo parduotuvė, kurioje prekiavo vynu ir greičiausiai degtine išsinešimui. Valstybinę degtinės parduotuvę žmonės dažniausiai vadino monopoliu. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., į namą pataikė artilerijos sviedinys. Jo skeveldros užmušė vieną iš Habdankų giminės artimųjų. Ant monopolio baldų liko skevedrų žymės. Parduotuvės savininkus ši mirtis taip sukrėtė, jog vyno rūsį jie uždarė, o monopolio kambarį užkalė. Monopolio baldai, kurie buvo rasti 1978 m., – itin unikalūs eksponatai. Tokių neturi joks kitas Lietuvos muziejus.

    Eksponatą įgijo ir aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

  • Tinklas prekystalio pertvėrimui

    Tinklas prekystalio pertvėrimui, 2010-10-10

    Ant prekystalių esančio metalinio tinklo paskirtis – atskirti klientus nuo lentynose esančių butelių. Tinklas ištemptas ant medinio rėmo. Buteliai buvo išduodami ir priimami pro tinklo viduryje esantį langelį. Tinklas naudotas monopolio parduotuvėje.

     

  • Kasa

    Kasa, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Kasos dėžė sukalta iš plonų lentelių. Viršutinis dangtelis atverčiamas, pritvirtintas dviem lankstais. Kasoje laikė buhalterijos knygas ir pinigus. Nuožulnioji plokštuma naudota rašymui. 

    Iki 1915 m. naudota pagal paskirtį. Stovėjo A. Habdanko vyno rūsyje Žiežmariuose. Vyno rūsys buvo parduotuvė, kurioje prekiavo vynu ir greičiausiai degtine išsinešimui. Valstybinę degtinės parduotuvę žmonės dažniausiai vadino monopoliu. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., į namą pataikė artilerijos sviedinys. Jo skeveldros užmušė vieną iš Habdankų giminės artimųjų. Ant monopolio baldų liko skevedrų žymės. Parduotuvės savininkus ši mirtis taip sukrėtė, jog vyno rūsį jie uždarė, o monopolio kambarį užkalė. Monopolio baldai, kurie buvo rasti 1978 m., – itin unikalūs eksponatai. Tokių neturi joks kitas Lietuvos muziejus.

    Eksponatą įgijo ir aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.

     

  • Lentynos buteliams laikyti

    Lentynos buteliams laikyti, XIX a. pab. – XX a. pr.

    Juodai dažytas lentynas sudaro dvi simetriškos dalys, sumontuotos abipus sąlaidinių įstiklintų durų. Virš durų įrengta lentynėlė ir dekoratyvinis durų portalas, kuriame įmontuotas laikrodis. Vieną lentynos šoną sudaro trys dalys. Vidurinė dalis yra su įstiklintom arkinėm durelėm, kurios uždaro spintelę. Joje keturios lentynėlės. Į abu šonus nuo spintelės yra atviros lentynos – kiekviename šone po tris. Po jomis yra šeši skirsniai. Žemiau įrengtos dvi lentynos.

    Iki 1915 m. naudotos pagal paskirtį. Stovėjo A. Habdanko vyno rūsyje Žiežmariuose. Vyno rūsys buvo parduotuvė, kurioje prekiavo vynu ir greičiausiai degtine išsinešimui. Valstybinę degtinės parduotuvę žmonės dažniausiai vadino monopoliu. Per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915 m., į namą pataikė artilerijos sviedinys. Jo skeveldros užmušė vieną iš Habdankų giminės artimųjų. Ant monopolio baldų liko skevedrų žymės. Parduotuvės savininkus ši mirtis taip sukrėtė, jog vyno rūsį jie uždarė, o monopolio kambarį užkalė. Monopolio baldai, kurie buvo rasti 1978 m., – itin unikalūs eksponatai. Tokių neturi joks kitas Lietuvos muziejus.

    Eksponatą įgijo ir aprašą rengiant konsultavo LLBM direktoriaus pavaduotojas dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas.
    Dalis lentynų nesumontuota, nes netelpa į monopolio patalpą. Jos saugomos saugykloje.

  • Butelis alkoholiniam gėrimui, su etikete

    Butelis alkoholiniam gėrimui, su etikete, XIX a. II p. – XX a. pr.

    Butelis tamsiai žalios spalvos stiklo. Forma panaši į ritinį. Dugnas su giliu, 4,5 cm aukščio įdubimu. Ant butelio užklijuota elipsės formos spalvota etiketė rantytais kraštais. Joje kirilica įrašyta: „РЕНСКОВЫЙ ПОГРЕБЪ А. ГАБДАНКА M. ЖИЖМОРЫ“.

    Šis butelis yra iš A. Habdanko vyno rūsio Žiežmariuose. Vyno rūsys buvo parduotuvė, kurioje prekiavo vynu. Per I-ąjį pasaulinį karą į parduotuvę pataikė artilerijos sviedinys. 1915 m. parduotuvė buvo uždaryta.

  • Butelis šermukšnių vynui, su etikete

    Butelis šermukšnių vynui, su etikete, XX a. I p.

    Butelis melsvos spalvos stiklo. Forma panaši į ritinį. Dugnas su įdubimu. Kaklelis su ranteliu. Ant butelio užklijuota stačiakampė spalvota etiketė. Etiketės viršuje užrašyta: „..ukšnių / ...ynas“. Po pavadinimu nupiešti du medaliai ir juostoje užrašyta: „KAUNE 1930 M“. Žemiau esančiame trikampyje pavaizduota vyno pripilta taurė. Trikampio šonuose parašyta: „VAISVYNIŲ / KARAZIJOS / DIRBTUVĖ“, o ant jo uždėtoje juostoje: „...NYKŠČIAI“. Etiketėje iš visų pusių vaizduojamos šermukšnių uogos.

    Vynas gamintas Anykščiuose, Balio Karazijos (1897–1985) vaisvynių dirbtuvėje, kuri buvo įkurta 1926 m. Vyndaryste B. Karazija vertėsi iki 1940 m. Tai žymiausias tarpukario Lietuvos vyno gamintojas. 1939 m. jo gamykloje buvo pagaminta 900 000 litrų vyno. 1927 m. derliaus vaisių vyną B. Karazija pirmą kartą eksponavo Žemės ūkio rūmų parodoje Kaune ir buvo įvertintas medaliu. 1938 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje vynas „Birutė“ pelnė pagrindinį prizą, o vynas „Senas vynas“ ir „Banga“ – aukso medalius.

  • Butelis „Senam vynui“, su etikete

    Butelis „Senam vynui“, su etikete, XX a. I p.

    Butelis melsvos spalvos stiklo. Forma panaši į ritinį. Dugnas su įdubimu. Kaklelis su ranteliu. Ant butelio užklijuota stačiakampė spalvota etiketė. Etiketės viršuje užrašyta: „Senas vynas“. Dešniame šone nupiešta virvutė su medaliu, kuriame parašyta 1927 m. data. Etiketės centre pavaizduotas Renesanso laikotarpio drabužiais vilkintis vyriškis su lazda rankose. Už jo matosi miesto pastatas su bokšteliais, laivų burės, želdiniai. Virš pastato nupiešti šeši medaliai, o po jais užrašyti metai: „1935, 1936, 1937“. Po miestelėno kojomis esančioje juostoje parašyta: „Karazija / ANYKŠČIAI“. Etiketės apačioje užrašyta: „AGRASTŲ“. Vyno skonis – agrastų.

    Vynas gamintas Anykščiuose, Balio Karazijos (1897–1985) vaisvynių dirbtuvėje, kuri buvo įkurta 1926 m. Vyndaryste B. Karazija vertėsi iki 1940 m. Tai žymiausias tarpukario Lietuvos vyno gamintojas. 1939 m. jo gamykloje buvo pagaminta 900 000 litrų vyno. 1927 m. derliaus vaisių vyną B. Karazija pirmą kartą eksponavo Žemės ūkio rūmų parodoje Kaune ir buvo įvertintas medaliu. 1938 m. tarptautinėje parodoje Paryžiuje vynas „Birutė“ pelnė pagrindinį prizą, o vynas „Senas vynas“ ir „Banga“ – aukso medalius.

  • Butelis alkoholiniam gėrimui, su etikete

    Butelis alkoholiniam gėrimui, su etikete, XX a. I p.

    Butelis melsvos spalvos stiklo. Forma panaši į ritinį. Ant butelio priklijuota gelsvos spalvos stačiakampio formos etiketė. Užrašai ir piešiniai joje – raudonos bei juodos spalvos. Etiketėje yra užrašyta: „Feinfter / ?oppel Rümm...? / Likierių dirbtuvė / „Bachus“ Kaun...?“. Šone, apskritime, pavaizduotas fabriko ženklas su užrašu: „FABRIKOS MARKĖ“. Jo viduryje nupieštas ant statinės sėdintis vyras, vienoje iškeltoje rankoje laikantis taurę, kitoje – vynmedžio šaką. Greičiausiai tai romėnų dievas Bakchas.

    Gėrimas gamintas Kaune, likerių dirbtuvėje „Bachus“. Likerių dirbtuvė „Bachus“ buvo įsteigta 1921 m. Kaune. Reklamavosi kaip pirmoji didžiausia Lietuvoje likerių dirbtuvė. 1922 m. tapo akcine bendrove. Joje gamino likerį, konjaką, vyną, degtinę. Spiritą, vaisius ir uogas įgydavo vidaus rinkoje, priedus įveždavo iš Vokietijos. 1923 m. bendrovėje dirbo nuo 30 iki 50 žmonių, daugiausia moterų.

  • Butelis alkoholiniam gėrimui „Stumbrinė“, su etikete

    Butelis alkoholiniam gėrimui „Stumbrinė“, su etikete, XX a. I p.

    Butelis bespalvio stiklo. Forma artima ritiniui. Petukai statūs, apvalėjantys. Ant butelio užklijuota baltos spalvos etiketė su stumbro ir ąžuolo lapų vainiko atvaizdu. Etiketėje užrašyta: „STUMBRINĖ / LIKERIŲ FABRIKAS STUMBRAS“. Vainiko šonuose užrašyti laipsniai: „40°“. 

    Gėrimas gamintas Kaune, likerių fabrike „Stumbras“. Dabartinė „Stumbro“ gamykla buvo įkurta 1906 m. Kaune kaip „Valstybinis degtinės (spirito) valymo sandėlis Nr. 1. Degtinę čia gamindavo iš dviejų rūšių spirito – 96 ir 90 laipsnių. Ją čia pat išpilstydavo į įvairaus dydžio butelius ir siųsdavo į prekybą. Po Nepriklausomybės paskelbimo, pagal 1923 m. valstybinį degtinės monopolio įstatymą, Kauno degtinės sandėlis aptarnavo teritoriją nuo Zarasų iki Raseinių. 1926 m. čia dirbo 65 darbuotojai. Buvo perkama naujausios technikos, remontuojami pastatai. Generolo Mykolo Velykio (1884–1955) 1939 m. įkurtas likerių fabrikas vėliau tapo Kauno degtinės sandėlio dalininku. Čia gamino likerius, specialias degtines (stumbrinę, šermukšninę), krupniką. Šios įmonės prekės ženklas – stumbras.

    Butelis užkimštas kamštmedžio kamščiu.

     

  • Butelis degtinei „Skaidrioji“, su etikete

    Butelis degtinei „Skaidrioji“, su etikete, 1940 m.

    Butelis bespalvio stiklo. Forma panaši į ritinį. Dugnas su įdubimu. Kaklelis su ranteliu. Ant butelio yra užklijuota stačiakampė spalvota etiketė. Etiketės viršuje užrašytas degtinės stiprumas laipsniais ir kiekis: „40% / 0,25 L“. Juostoje, juosiančioje finansų ministerijos ženklą „FM“, parašyta: „VALSTYBINIO SPIRITO MONOPOLIO“. Etiketėje taip pat užrašyta „SKAIDRIOJI / DU KARTU VALYTA / DEGTINĖ / KAINA 2 Lt 5 ct / GRĄŽINTAM BUTELIUI 30 ct“. Viršuje uždėtas užrašas violetinės spalvos antspaudu: „KOMISO“. Užklijuotoje etiketės pusėje yra violetinės spalvos apvalus anstpaudas su užrašu: „VSM / VILNIUS / 30 VIII 40-3“.

  • Butelis valstybinei degtinei, su etikete

    Butelis valstybinei degtinei, su etikete, 1940 m.

    Butelis bespalvio skaidraus stiklo. Forma panaši į ritinį. Dugnas su įduba. Kaklelis su ranteliu. Ant butelio užklijuota stačiakampio formos spalvota etiketė. Ovalaus ornamento viršuje – Lietuvos Respublikos herbo Vyties ir Gedimino stulpų atvaizdas. Etiketėje užrašyta: „VALSTYBINĖ / DEGTINĖ / 38% 0,25 ltr. / KAINA / DEGTINĖS 1 L. 30 c. / BUTELIO – 20 c. / VISO 1 L. 50 C.“. Etiketė spausdinta „Spindulio“ bendrovėje, Kaune. Apčioje uždėtas violetinės spalvos antspaudas su užrašu: „...nės / Butelio 25... / Iš viso 1 Lt 90 ct“. Užklijuotoje etiketės pusėje yra apvalus violetinės spalvos antspaudas, kuriame užrašyta: „V.S.M. / VILNIUS / ...40-2“.

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 2
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų