• Profesionalus Lietuvos teatras, muzika ir kinas iki Antrojo pasaulinio karo

        Profesionalus Lietuvos teatras, muzika ir kinas iki Antrojo pasaulinio karo

      Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus įkurtas 1926 metais Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, rašytojų Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva. Nuo 1964-ųjų beveik trisdešimt metų jis buvo Lietuvos dailės muziejaus padalinys, o 1992 metais tapo savarankišku muziejumi. Jis veikia Vilniaus senamiestyje, buvusiuose Mažuosiuose Radvilų rūmuose, kuriuose apsistodavo Radvilų giminės ir draugai. XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje čia veikė viešasis Vilniaus miesto teatras. Sovietiniais metais Mažuosiuose Radvilų rūmuose buvo įrengti komunaliniai butai, vėliau beveik 10 metų čia repetuodavo Jaunimo teatras. 1993 metais rūmai perduoti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui. Čia sukaupta daugiau negu 350 000 tūkstančių eksponatų: nuotraukų, afišų, vaizdo ir garso įrašų, scenografijos eskizų, kostiumų, muzikos instrumentų, lėlių, garsių Lietuvos aktorių, muzikantų ir dainininkų asmeninių daiktų. Muziejuje veikia pagrindiniai Teatro, Muzikos, Kino ir Dailės skyriai. Jie kaupia, tyrinėjai ir saugo rinkinius, organizuoja parodas, renginius, filmų peržiūras, koncertus.

      Ši virtuali paroda atspindi Lietuvos profesionalaus meno formavimąsi nuo XX amžiaus pradžios iki Antrojo pasaulinio karo.

Parodos objektai

   
  • Fotografija. Juozo Vaičkaus portretas

    Fotografija. Juozo Vaičkaus portretas, 1927 m.

    Lietuvių teatro kūrėjas, aktorius ir režisierius Juozas Vaičkus buvo vienas pirmųjų garsinių vaidybinių kino filmų entuziastų Lietuvoje. Kurį laiką dirbęs Holivude, 1932 metais Kaune jis įkūrė Kino-teatro studiją. Mokslo metams pasibaigus, su savo mokiniais rodė spektaklius ir improvizacijas iš ruošiamo filmuoti vaidybinio filmo „Kražių skerdynės“. Pasirodymai susilaukė kritikos, todėl dalis mokinių pasitraukė į Valstybės teatrą, o Juozo Vaičkaus studija iširo. Nors ir likęs be pasekėjų, jis neprarado vilties pastatyti pirmąjį garsinį vaidybinį filmą. Režisierius daug keliavo po Lietuvos miestus ir miestelius, skaitė paskaitas apie lietuviško filmo svarbą, ėmėsi aktyvios veiklos paskolai išrūpinti, tačiau jos taip ir negavo. Mėginimas sukurti filmą žlugo...

  • Filmų kopijavimo aparatas „ARRI“

    Filmų kopijavimo aparatas „ARRI“

    Filmų kopijavimo aparatas „ARRI“ pagamintas Vokietijoje, 1939 metais. Jis skirtas gaminti kino kopijas kontaktiniu būdu iš 35 mm formato negatyvinės kino juostos. Kontaktiniu būdu atspausdinti kino filmai buvo labai ryškūs, kokybiški, tačiau daug kopijų šiuo aparatu nebuvo galima padaryti, nes negatyvinė juosta mechaniškai susidėvėdavo. Aparatą muziejus įsigijo iš kino operatoriaus, režisieriaus, vieno iš Lietuvos kino studijos įkūrėjų Stepo Uzdono.

  • Sinchroninė filmavimo kamera „Super Parvo“

    Sinchroninė filmavimo kamera „Super Parvo“, 1930 m.

    Šis aparatas pagamintas 1930 metais Prancūzijoje. Tai – mažatriukšmė sinchroninė 35 milimetrų formato filmavimo kamera. 1930–1950 metais  „Super Parvo“ buvo populiariausia vaidybinių filmų kamera Europoje.
    Ši kamera yra priklausiusi operatoriui, režisieriui Stepui Uzdonui.

  • Kino projektorius

    Kino projektorius "GBN", XIX a. pab. – XX a. pr.

    Tai vienas seniausių kino eksponatų muziejuje. Tokie projektoriai buvo gaminami 1900 metais Vokietijoje. GBN kino projektorius veikė taip vadinamu „Laterna Magica“ arba „Stebuklingos lempos“ principu. Projektoriaus viduje būdavo uždegama karbidinė lempa ir išgaubto veidrodžio dėka tos lempos šviesa būdavo projektuojama per kino juostą ir objektyvą ant ekrano.  Juostą ranka labai tolygiai sukdavo su rankenėle specialistas-mechanikas. Paprastai filmas būdavo neilgas, apie minutę, tai yra kino juosta būdavo apie 15 metrų ilgio. Mechanikas iš projektoriaus  ją išleisdavo tiesiog  ant žemės arba į kokį maišą. Lempa leisdavo nuodingus dūmus, kurie išeidavo per kaminą, pritaisytą virš projektoriaus.

  • LTMKM-90. Vaidybinio filmo JONUKAS IR ONUTĖ filmavimas

    LTMKM-90. Vaidybinio filmo JONUKAS IR ONUTĖ filmavimas, 1931 m.

    Nežinomas autorius

    T.Chomskas ir Potencija Pinkauskaitė filmuojant pirmąją pilno metražo lietuvišką komediją „Jonukas ir Onutė“, 1931

    Vaidybinis filmas „Jonukas ir Onutė“, „Akis“, 1931. Scenarijaus autorius Jurgis Linartas (dalyvaujant Vladui Sipaičiui), režisieriai Jurgis Linartas, Vladas Sipaitis, operatorius Feognijus Dunajevas.

  • Fotoaparatas FOTOKOR-1

    Fotoaparatas FOTOKOR-1, 1940 m.

    1940 metais SSRS pagamintą fotoaparatą muziejui padovanojo vienas žymiausių Lietuvos kino operatorių Jonas Gricius, nufilmavęs lietuvių aukso fondo filmus: kino novelę „Paskutinis šūvis“, „Paskutinė atostogų diena“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Laiptai į dangų“, taip pat rusų kino klasiko Grigorijaus Kozincevo filmus „Hamletas“ ir „Karalius Lyras“.
    Aparatą jis įsigijo 1949 metais mokydamasis Maskvos Kinematografijos institute. Fotoaparatai „Fotokor-1“ buvo populiarūs ir mėgiami fotokorespondentų, naudojami ruošiant nuotraukas spaudai specialia technologija. Dydis:180×140×100 mm. Svoris: 1 kg.

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 30
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 3
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.