• Karas – chaoso nešėjas

      Karas – chaoso nešėjas

      „Bendra visų žmonių yda - per giedrą negalvoti apie audrą.“
      Makiavelis

      Bemaž prieš aštuoniasdešimt metų prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas (1939.09.01-1945.09.02) verčia prisiminti visas su karu sietinas netektis: žmonių mirtys, sugriauti miestai, išardytos šeimos, prarastas tikėjimas žmoniškumu, vyraujantis chaosas.

      Nesuvaidintos emocijos, ore tvyrantis sąmyšio kvapas, žmonių akyse įsiamžinęs paminklas baimei, kuris išlieka net ir pasibaigus neramumams.

      Nesvarbi karo priežastis, jo klasifikacija ir eiga, vis tiek aukų neišvengiama. Karas apverčia gyvenimą aukštyn kojom, vieniems jo netekusiems, kitiems - likusiems be artimųjų ar namų.

      Kai ginčų nepavyksta išspręsti taikiomis priemonės, jie pereina į chaotišką naikinimą, kurį suvaldyti ne visada pavyksta. Susipriešinimas tarp dviejų ar ir daugiau pusių, peraugęs į karą, galiausiai atneša vien nuostolius.

      Pasąmonėje išlikęs beprasmybės ir laikinumo jausmas, vidinį žmogaus pasaulį sujaukia ilgam, palikdamas ryškius pėdsakus ateičiai.

      Taikos metu apie karą negalvojama, įsisukus į dienos režimą, praslysta pro akis net ir pirmųjų neramumų kibirkštys, kurios negesinamos išauga į pragaištingą, visa griaunančią liepsną.

      Virtualią parodą „Karas – chaoso nešėjas“ sudaro 40 Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų, atliktų tapybos, grafikos ir akvarelės technikomis bei apminančių XVII-XXI a. laikotarpį. Ekspoziciją sudaro: Gražinos Vitartaitės, Augustino Savicko, Romano Sirotskio, Silvestro Džiaukšto, Leonardo Tuleikio, Jono Švažo, Petro Kalpoko, Vincento Smakausko, Liudos Vaineirytės, Lodoviko Liparinio, Vytauto Mackevičiaus, Augusto Querfurto, Bonaventuros Peeterso, Hendriko Verschuringo, Vido Pinkevičiaus, Šarūno Saukos, Adolphe Jean-Baptiste Bayoto, Viktoro Petravičiaus, Agos Skeivienės, Jadvygos Dobkevičiūtės-Paukštienės, Nikolajaus Rericho, Felikso Sypnievskio, François Greniero, Antano Zaleskio, Jono Kazimiero Vilčinskio, Kanuto Rusecko, Arvydo Každailio, Viktoro Vincento Adamso ir kitų dailininkų kūriniai.

Parodos objektai

   
  • Taika. Iš triptiko „Karas ir taika“
  • Motina ir karas

    Motina ir karas, 1976 m.

    Augustinas Savickas

    Teminė kompozicija karo tema. Monumentaliai apibendrintai dangaus ir žemės plotmių fone, apibendrintais bruožais pavaizduota moteris.Tapyta pastoziniais, plačiais potėpiais. Koloritas tamsus, sodrių spalvinių derinių ir niuansų: mėlynų, raudonų, žalių, pilkų, su vyraujančia juoda. Piešinys raiškus, spalvinis.
    Signatūra apačioje kairėje juoda spalva:
    76
    A. Savickas.

    Pagal inventorinį aprašą parengė Nijolė Nevčesauskienė

     

    Autoriaus turtinės teisės priklauso autoriui. Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys viešai naudoti šio kūrinio vaizdą, privalo gauti kūrinio autoriaus sutikimą.

  • Karas

    Karas

    Romanas Sirotskis
  • Bėgių karas. Partizanai

    Bėgių karas. Partizanai, 1973 m.

    Silvestras Džiaukštas
  • Karas

    Karas, 1976 m.

    Leonardas Tuleikis

    Dekoratyvi figūrinė kompozicija, išskaidyta planais. Dramatiškose pozose vaizduojami vyrai ir moterys su vaikais. Centre įkomponuota berniuko figūra, tolumoje matyti kaimo siluetas. Paveikslas nutapytas ekspresyviais pastoziniais potėpiais bei plokštumomis. Vyrauja mėlyna, žalsvai juoda, žalia ir raudona spalvos. Piešinys apibendrintas, ryškiai kontūruotas. Faktūra grubi.
    Signatūra apačioje kairėje pilka spalva:
    L. Tuleikis 76

    Pagal inventorinį aprašą parengė Nijolė Nevčesauskienė

  • Iš ciklo „IX fortas“. III

    Iš ciklo „IX fortas“. III, 1972 m.

    Jonas Švažas

    Daugiafigūrinė kompozicija. Pirmame plane ties viduriu pavaizduoti du žmonės: klūpantis ir sėdintis ant žemos kėdutės. Už jų, dešinėje ant kėdės sėdi dar vienas susikūprinęs žmogus. Už jo, viršutiniame dešiniajame kampe pavaizduotos dvi stovinčios, pusiau pasisukusios į kairę žmonių figūros. Iš kairės į dešinę pavaizduoti: stovintis vyras, dvi moterys profiliu ir skaitantis vyras, pusiau pasisukęs į dešinę. Visos figūros vilki pilkai dryžuotus rūbus. Interjeras pilkai violetinių plokštumų. Piešinys stilizuotas, naudojamas kontūras.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Kova ant tilto

    Kova ant tilto, XVII a.

    Nežinomas flamandų XVII a. pab. dailininkas
    Ekspresyviai nutapyta mūšio scena, išdėstyta dviem planais. Pirmajame plane vaizduojama vėliavininko vedama raitelių grupė, brendanti per upę ir atsišaudanti. Antrajame plane nutapyta dviejų kariuomenių kova ant arkinio tilto. Kairėje matyti nuo tilto krentančio žmogaus figūrėlė. Mūšis vaizduojamas debesuoto dangaus fone. Dramatinę įtampą stiprina ryškūs spalvų, šviesos ir šešėlių kontrastai.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Kartonas freskai

    Kartonas freskai, 1946 m.

    Petras Kalpokas
    Karo mūšio laukas. Pirmame plane vaizduojamas tarybinis karys, pakėlęs šautuvą su durktuvu virš galvos ir nusitaikęs į fašistinį kareivį kairėje. Spalvinė gama rausvai žalsvai melsva.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė
  • Turkų kova su čerkesais

    Turkų kova su čerkesais

    Vincentas Smakauskas
  • Margirio kova su kryžiuočiais
  • Horacijų priesaika

    Horacijų priesaika

    Lodovikas Liparinis

    Tulo Hostilijaus valdymo metais (VII a. pr. Kr.) kova už dominavimą tarp Romos ir Alba Longos miestų sukeldavo nesibaigiančius konfliktus ir grėsė išaugti į tikrą karą. Romos legenda pasakoja, kad abu miestai sutiko išspręsti ginčą pasiusdami kautis po tris kiekvieno miesto atstovus. Romai atstovavo trys Horacijų giminės vyrai, Alba Longai – trys Kuriacijų giminės vyrai. Po šios kovos liko gyvas tik vienas iš Horacijų, o Roma buvo paskelbta nugalėtoja.
    Tas pats Horacijus netrukus nužudė ir savo seserį, sužinojęs, kad ji buvo susižadėjusi su vienu iš Kuracijų.
    Paveiksle vaizduojami broliai Horacijai, prieš tėvą prisiekiantys visomis jėgomis kautis už Romą. Motina nujaučia nelaimę, sūnų netektį, nelaiminga ir sesuo, kurios sužadėtinis – priešo pusėje.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Kovojanti Ispanija

    Kovojanti Ispanija, 1977 m.

    Vytautas Mackevičius

    Daugiafigūrinė kompozicija protesto demonstracijos tema. Suskirstyta planais, vaizduoja įvairių laikų ispanų kovas už laisvę. Kompozicijos kairėje, per visą paveikslo aukštį įkomponuota protesto demonstracija. Kompozicijos viršuje pavaizduotas Ispanijos pilietinio karo laikų epizodas, o ant sugriautos sienos užrašyta „NO PASARAN", dešinėje nutapytas dailininko Francisko Gojos portretas jo paveikslo „Sušaudymas" fone. Dailininkas pavaizduotas iš priekio, su palete. Spalvinė gama šilta, dominuoja geltona ir raudona spalvos. Apšvietimas iš kairės. Piešinys realistinis, aiškus.
    Signatūra apačioje kairėje:
    V Mack-
    77

    Pagal inventorinį aprašą parengė Nijolė Nevčesauskienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.

Projekto Lietuvos šimtmetis – Lietuvos muziejų eksponatuose rėmėjai

 

Atkurtai Lietuvos valstybei – 100 metų