• Karas – chaoso nešėjas

      Karas – chaoso nešėjas

      „Bendra visų žmonių yda - per giedrą negalvoti apie audrą.“
      Makiavelis

      Bemaž prieš aštuoniasdešimt metų prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas (1939.09.01-1945.09.02) verčia prisiminti visas su karu sietinas netektis: žmonių mirtys, sugriauti miestai, išardytos šeimos, prarastas tikėjimas žmoniškumu, vyraujantis chaosas.

      Nesuvaidintos emocijos, ore tvyrantis sąmyšio kvapas, žmonių akyse įsiamžinęs paminklas baimei, kuris išlieka net ir pasibaigus neramumams.

      Nesvarbi karo priežastis, jo klasifikacija ir eiga, vis tiek aukų neišvengiama. Karas apverčia gyvenimą aukštyn kojom, vieniems jo netekusiems, kitiems - likusiems be artimųjų ar namų.

      Kai ginčų nepavyksta išspręsti taikiomis priemonės, jie pereina į chaotišką naikinimą, kurį suvaldyti ne visada pavyksta. Susipriešinimas tarp dviejų ar ir daugiau pusių, peraugęs į karą, galiausiai atneša vien nuostolius.

      Pasąmonėje išlikęs beprasmybės ir laikinumo jausmas, vidinį žmogaus pasaulį sujaukia ilgam, palikdamas ryškius pėdsakus ateičiai.

      Taikos metu apie karą negalvojama, įsisukus į dienos režimą, praslysta pro akis net ir pirmųjų neramumų kibirkštys, kurios negesinamos išauga į pragaištingą, visa griaunančią liepsną.

      Virtualią parodą „Karas – chaoso nešėjas“ sudaro 40 Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų, atliktų tapybos, grafikos ir akvarelės technikomis bei apminančių XVII-XXI a. laikotarpį. Ekspoziciją sudaro: Gražinos Vitartaitės, Augustino Savicko, Romano Sirotskio, Silvestro Džiaukšto, Leonardo Tuleikio, Jono Švažo, Petro Kalpoko, Vincento Smakausko, Liudos Vaineirytės, Lodoviko Liparinio, Vytauto Mackevičiaus, Augusto Querfurto, Bonaventuros Peeterso, Hendriko Verschuringo, Vido Pinkevičiaus, Šarūno Saukos, Adolphe Jean-Baptiste Bayoto, Viktoro Petravičiaus, Agos Skeivienės, Jadvygos Dobkevičiūtės-Paukštienės, Nikolajaus Rericho, Felikso Sypnievskio, François Greniero, Antano Zaleskio, Jono Kazimiero Vilčinskio, Kanuto Rusecko, Arvydo Každailio, Viktoro Vincento Adamso ir kitų dailininkų kūriniai.

Parodos objektai

   
  • Mūšis dėl vėliavos

    Mūšis dėl vėliavos, XVII a.

    Nežinomas flamandų XVII a. dailininkas
    Ovalo formos paveikslėlyje vaizduojama mūšio scena. Pirmame plane centre, pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę, iš nugaros nutapytas raitelis, jojantis ant šviesiai rudo žirgo. Jis kaunasi su antrame plane kairėje nutapytu kardą iškėlusiu raiteliu, kurio baltas žirgas pavaizduotas iš priekio, trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę. Kiek toliau dešinėje ir kairėje matyti kiti raiteliai. Balkšvai melsvo debesuoto dangaus fone išryškėja šviesiai rusvas vėliavos siluetas.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Mūšis

    Mūšis, XVIII a.

    August Querfurt

    Mūšio scena, vaizduojanti besikaunančius raitelius. Pirmame plane nutapytas suklupęs baltas žirgas ir nuo jo nukritęs raitelis. Kiek aukščiau pavaizduotas ant rudo žirgo sėdintis šarvuotas raitelis, kertantis priešą, laikantį baltos ir raudonos spalvos vėliavą. Antrame plane, kairėje, iš nugaros pavaizduotas dar vienas šarvus vilkintis raitelis, o dešinėje, taip pat iš nugaros, – raitelis raudonu drabužiu. Tolumoje, kairėje, matyti besikaunantis raitelių būrys. Scena pavaizduota debesuoto dangaus fone, kuris sustiprina dramatinės įtampos įspūdį.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Mūšis su turkais

    Mūšis su turkais, XVIII a.

    Nežinomas flamandų XVIII a. dailininkas
  • Mūšis su turkais

    Mūšis su turkais, XVIII a.

    Nežinomas flamandų XVIII a. dailininkas
  • Audra jūroje

    Audra jūroje, XVII a.

    Bonaventura Peeters
  • Mūšis

    Mūšis, XVII a.

    Hendrikas Verschuringas

    Raitelių kovos perėjoje tarp dviejų kalvų scena. Pirmame plane, centre, iš nugaros pavaizduotas raudonu rūbu ir plokštiniais krūtinės šarvais vilkintis raitelis ant balto žirgo. Prie jo kojų guli nuo arklio nukritęs raitelis. Dar vienas karys, be žirgo, vaizduojamas dešinėje. Jis nutaikęs šaunamąjį ginklą į raitelį ant balto žirgo. Antrame plane, kairėje nutapytas ant rudo žirgo atšuoliuojantis karys su iškeltu ginklu. Už jo matyti raitelių būrys. Dar du raiteliai pavaizduoti antrame plane, dešinėje. Detaliai nutapytos tik centrinės pirmo plano figūros. Jos išskirtos ir ryškesnėmis spalvomis. Kitos figūros, pavaizduotos tik bendrais kontūrais, spalviškai beveik susilieja su fonu.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Mūšis Somosieros tarpeklyje

    Mūšis Somosieros tarpeklyje, XIX a.

    Nežinomas lenkų XIX a. pab. dailininkas
  • Mūšis po vandeniu

    Mūšis po vandeniu, 1986 m.

    Vidas Pinkevičius
  • Žalgirio mūšis

    Žalgirio mūšis, 1987 m.

    Šarūnas Sauka
  • Raitelių kautynės

    Raitelių kautynės, XVIII a.

    Nežinomas austrų XVIII a. dailininkas
    Spalvinga ir dinamiška mūšio scena. Pirmame plane nutapyti keli suklupę žirgai, nukauto raitelio kūnas ir ant žemės numesta vėliava. Antrame plane pavaizduoti du besikaunantys raiteliai ir tolyn nuo jų šuoliuojantis vėliavininkas. Tolimame plane, kairėje, kalnuoto peizažo fone, matyti įvairiomis kryptimis judančių besikaunančių raitelių būrys.
    Paveikslas nutapytas smulkiais nervingais potėpiais. Formų, spalvų ir šešėlių mirgėjimas kuria dinamiško veiksmo įspūdį.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Kova

    Kova, 1831 m.

    Nežinomas XIX a. vid. dailininkas

    Kruopščiu detaliu piešiniu, kontrastingai modeliuojant apimtis sukurtas dinamiškas kovos epizodas: kardus iškėlusių raitelių armija šuoliais lekia per mūšio lauką ir žuvusiųjų kūnus. Meistriškas žirgų piešinys ir aršios kovos tema kelia asociacijas, kad piešinio autoriui galėjo būti gerai žinoma batalinės tapybos meistro Aleksandro Orlovskio (1777–1832) kūryba.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Paseko kova su miestiečiais

    Paseko kova su miestiečiais, XIX a. vid.

    Adolphe Jean-Baptiste Bayot, Antanas Zaleskis, Jonas Kazimieras Vilčinskis

    Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama Paseko ir jo bendražygių kova su miestiečiais, kilus konfliktui dėl arklių. Kontrastingos šviesotamsos bei gyvo išraiškingo piešinio dėka dailininkui pavyko perteikti įnirtingų grumtynių įkarštį.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.