• Karas – chaoso nešėjas

      Karas – chaoso nešėjas

      „Bendra visų žmonių yda - per giedrą negalvoti apie audrą.“
      Makiavelis

      Bemaž prieš aštuoniasdešimt metų prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas (1939.09.01-1945.09.02) verčia prisiminti visas su karu sietinas netektis: žmonių mirtys, sugriauti miestai, išardytos šeimos, prarastas tikėjimas žmoniškumu, vyraujantis chaosas.

      Nesuvaidintos emocijos, ore tvyrantis sąmyšio kvapas, žmonių akyse įsiamžinęs paminklas baimei, kuris išlieka net ir pasibaigus neramumams.

      Nesvarbi karo priežastis, jo klasifikacija ir eiga, vis tiek aukų neišvengiama. Karas apverčia gyvenimą aukštyn kojom, vieniems jo netekusiems, kitiems - likusiems be artimųjų ar namų.

      Kai ginčų nepavyksta išspręsti taikiomis priemonės, jie pereina į chaotišką naikinimą, kurį suvaldyti ne visada pavyksta. Susipriešinimas tarp dviejų ar ir daugiau pusių, peraugęs į karą, galiausiai atneša vien nuostolius.

      Pasąmonėje išlikęs beprasmybės ir laikinumo jausmas, vidinį žmogaus pasaulį sujaukia ilgam, palikdamas ryškius pėdsakus ateičiai.

      Taikos metu apie karą negalvojama, įsisukus į dienos režimą, praslysta pro akis net ir pirmųjų neramumų kibirkštys, kurios negesinamos išauga į pragaištingą, visa griaunančią liepsną.

      Virtualią parodą „Karas – chaoso nešėjas“ sudaro 40 Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų, atliktų tapybos, grafikos ir akvarelės technikomis bei apminančių XVII-XXI a. laikotarpį. Ekspoziciją sudaro: Gražinos Vitartaitės, Augustino Savicko, Romano Sirotskio, Silvestro Džiaukšto, Leonardo Tuleikio, Jono Švažo, Petro Kalpoko, Vincento Smakausko, Liudos Vaineirytės, Lodoviko Liparinio, Vytauto Mackevičiaus, Augusto Querfurto, Bonaventuros Peeterso, Hendriko Verschuringo, Vido Pinkevičiaus, Šarūno Saukos, Adolphe Jean-Baptiste Bayoto, Viktoro Petravičiaus, Agos Skeivienės, Jadvygos Dobkevičiūtės-Paukštienės, Nikolajaus Rericho, Felikso Sypnievskio, François Greniero, Antano Zaleskio, Jono Kazimiero Vilčinskio, Kanuto Rusecko, Arvydo Každailio, Viktoro Vincento Adamso ir kitų dailininkų kūriniai.

Parodos objektai

   
  • Kautynės. I

    Kautynės. I, 2002 m.

    Arvydas Stanislovas Každailis
  • Kautynės. II

    Kautynės. II, 2002 m.

    Arvydas Stanislovas Každailis
  • Tadas Kosciuška

    Tadas Kosciuška, XIX a. vid.

    Viktor Vincent Adam
    Garsaus XIX a. prancūzų litografo Viktoro Adamo, dirbusio Paryžiuje, Lemersjė litografijos spaustuvėje, sukurtas įtaigus Tado Kosciuškos paveikslas vaizduoja jį raitą ant žirgo. Romantinį revoliucinio herojaus įvaizdį sustiprina žirgo stovėsena piestu ir laisva, tiesi portretuojamojo laikysena balne. Tadas Kosciuška (1746–1817) – LDK bajoras, LLV politinis ir karinis veikėjas, JAV nepriklausomybės kovų (1776–1783) dalyvis, generolas, vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. Gimė Maračouščynos dvare. Baigęs su pagyrimu Varšuvos kadetų korpusą, karo mokslus, remiamas Adomo Čartoriskio, tęsė Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Nuo 1774 m. artilerijos kapitonas. Žavėdamasis laisvės ir demokratijos idealais, išvyko į Ameriką dalyvauti kovose dėl JAV nepriklausomybės, už tai amerikiečių buvo pagerbtas ir apdovanotas. 1784 m. grįžo į Lietuvą. 1789 m. pašauktas į karo tarnybą, paskiriamas į Lenkijos kariuomenę. Ketverių metų seimui paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kartu su kunigaikščiu Juzefu Poniatovskiu stojo jos ginti ir kovojo prieš Rusijos kariuomenę. LDK savarankiškumo nepripažino, laikė ją Lenkijos dalimi. Karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prisidėjus prie Targovicos konfederatų, emigravo į Saksoniją, apsigyveno Leipcige. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo prasidėjus patriotų sąjūdžiui ir ginkluotam pasipriešinimui, sukilėlių pakviestas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu. Lemiamose kautynėse prie Macejovicų buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Dvejus metus kalėjo Peterburge, Petropavlovsko tvirtovėje. Caras Povilas I 1796 m. jį paleido, išgavęs pažadą niekada nekovoti prieš Rusiją. Kosciuška išvyko į užsienį – iš pradžių į Stokholmą, vėliau į Londoną, galiausiai apsigyveno šalia Paryžiaus. Palaidotas Krokuvoje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Tadas Kosciuška

    Tadas Kosciuška, XIX a. vid.

    Nežinomas XIX a. vid. dailininkas
    Meistriško subtiliai tonuoto piešinio nežinomo dailininko sukurtoje litografijoje Tadas Kosciuška vaizduojamas kovos įkarštyje, raitas ant žirgo vedantis paskui save karius į mūšį. Tadas Kosciuška (1746–1817) – tai LDK bajoras, LLV politinis ir karinis veikėjas, JAV nepriklausomybės kovų (1776–1783) dalyvis, generolas, vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. Gimė Maračouščynos dvare. Baigęs su pagyrimu Varšuvos kadetų korpusą, karo mokslus, remiamas Adomo Čartoriskio, tęsė Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Nuo 1774 m. artilerijos kapitonas. Žavėdamasis laisvės ir demokratijos idealais, išvyko į Ameriką dalyvauti kovose dėl JAV nepriklausomybės, už tai amerikiečių buvo pagerbtas ir apdovanotas. 1784 m. grįžo į Lietuvą. 1789 m. pašauktas į karo tarnybą, paskiriamas į Lenkijos kariuomenę. Ketverių metų seimui paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kartu su kunigaikščiu Juzefu Poniatovskiu stojo jos ginti ir kovojo prieš Rusijos kariuomenę. LDK savarankiškumo nepripažino, laikė ją Lenkijos dalimi. Karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prisidėjus prie Targovicos konfederatų, emigravo į Saksoniją, apsigyveno Leipcige. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo prasidėjus patriotų sąjūdžiui ir ginkluotam pasipriešinimui, sukilėlių pakviestas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu. Lemiamose kautynėse prie Macejovicų buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Dvejus metus kalėjo Peterburge, Petropavlovsko tvirtovėje. Caras Povilas I 1796 m. jį paleido, išgavęs pažadą niekada nekovoti prieš Rusiją. Kosciuška išvyko į užsienį – iš pradžių į Stokholmą, vėliau į Londoną, galiausiai apsigyveno šalia Paryžiaus. Palaidotas Krokuvoje.

    Aprašė Regina Urbonienė
  • Rodomi įrašai nuo 37 iki 40
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 4
Vidutinis (0 Balsai)
Vidutinis įvertinimas yra 0.0 iš 5.
Dar nėra komentarų. Būti pirmam.